Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-568-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2A-568-368/2012
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00247-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
Atsakovas
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
V. P.
Advokatai
Lietuva Respublika Vyriausybė
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-568-368/2012

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00247-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 14, 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“ panaikinimo, 1320,00 Lt neišmokėto užmokesčio ir 96,79 Lt palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012-02-21 nutartimi bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“ panaikinimo ir 1320,00 Lt neišmokėto užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 96,79 Lt palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100,00 Lt žyminio mokesčio priteisimo perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas V. P. prašė panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011-04-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“, priteisti 1320,00 Lt neišmokėtą užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 96,79 Lt palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,00 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad pagal 2005-11-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-28 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikė antrinę teisinę pagalbą Mažeikių rajono apylinkės teismo civilėse bylose Nr. 2-121-215/2010, kurioje atstovavo D. D., ir civilinėje byloje Nr. 2-147-832/2010, ir joje atstovavo I. S.. Paaiškino, kad dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikė praleidęs LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 31 punkte numatytą 6 mėnesių terminą. Teigė, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurias tarnybai nurodė savo prašymuose Nr. 312 ir Nr. 313, šias priežastis pagrindė, todėl nesutiko, jog tai buvo pakankamas pagrindas nesumokėti jam sąžiningai uždirbtų pinigų. Pažymėjo, kad už ne laiku sumokėtą 11 656,20 Lt užmokestį, vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti 96,79 Lt palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“. Priteisė iš atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tarnybos) ieškovui V. P. 1320,00 Lt užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 96,79 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,00 Lt žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu tarnybos direktorius pripažino, jog priekaištų advokatui dėl jo atstovavimo minėtose bylose neturi, sprendė, kad tarnyba turi pareigą mokėti advokatui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėjo, kad nei LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimas Nr. 69, nei šalių sudaryta sutartis nereglamentuoja atvejo, kai prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pateiktas vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Teismo vertinimu, Vyriausybės nutarime neaptartus atvejus gali užpildyti pačios šalys, papildydamos sutartį. Nurodė, kad tarnyba, kontroliuodama antrinės teisinės pagalbos civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010 ir Nr. 2-147-832/2010 teikimą, turėjo žinoti apie jose priimtus galutinius procesinius sprendimus ir, laiku negavusi prašymų dėl užmokesčio sumokėjimo, reaguoti į tokį advokato pareigos pažeidimą. Teismo nuomone, netinkamas advokato pareigų vykdymas be pateisinamos priežasties gali sukelti advokatui neigiamus padarinius, tarp jų ir sutarties nutraukimą, tačiau neeliminuoja tarnybos pareigos sumokėti advokatui už jau suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau taisyklės) nuostatų 31 punkto sąlyga yra teisinis pagrindas atsisakyti išmokėti advokatui užmokestį. Pabrėžiama, kad taisyklių 31 punkto nuostatų tikslas užtikrinti racionalų biudžeto lėšų planavimą ir naudojimą. Apeliantė mano, kad advokatai gali piktnaudžiauti savo teisėmis ir prašymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą teikti praleidę 6 mėnesių terminą, ir tai pažeis lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnyba neturi įgaliojimų išmokėti užmokestį advokatui, šiam praleidus taisyklių 31 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Tarnyba nesutinka su teismo išvadomis, kad turėjo teisę susitarti su ieškovu dėl užmokesčio sąlygų ar tvarkos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis viešosios teisės normomis. Nurodoma, kad teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido minėtą terminą. Paaiškinama, kad tarnyba neturi pareigos vykdyti advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, nuolatinę veiklos kontrolę.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo motyvų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

2008-08-28 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir advokatas V. P. sudarė Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4.9) (toliau sutartį) (6–7 b. l.).

2009-09-14 tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo įpareigotas suteikti antrinę teisinę pagalbą I. S. pirmosios instancijos teisme (131–133 b. l.); sprendimas byloje Nr. 2-147-832/2010 priimtas 2010-03-31 (35–36 b. l.).

2009-08-24 tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo įpareigotas suteikti antrinę teisinę pagalbą D. D. pirmosios instancijos teisme (135 b. l.); sprendimas byloje Nr. 2-121-215/2010 priimtas 2010-06-16 (42–45 b. l.).

2011-04-06 ieškovas tarnybai pateikė prašymus Nr. 312 ir 313 sumokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010 (400 Lt) ir Nr. 2-147-832/2010 (920 Lt) (11–13 b. l.).

2011-04-19 tarnybos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“ atsisakė apmokėti ieškovui 2011-04-06 gautus prašymus civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010 ir Nr. 2-147-832/2010 (10 b. l.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad ieškovas laiku neįvykdęs taisyklių 31 punktą neįgijo teisės į užmokestį ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties vykdymo taikytinos atlygintinų paslaugų sutarčių vykdymą reglamentuojančios teisės normos.

Pagal Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis, ir jo dydį ir mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos kiekio.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas šalių ginčą, be kita ko, rėmėsi šalių sutartimi ir taikė CK 6 knygos atlygintinių paslaugų teikimo instituto nuostatas.

Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

Pagal šalių sutarties 2.1 punktą advokatas turi teisę už antrinę teisinę pagalbą gauti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį (6–7 b. l.).

Pažymėtina, kad, nors sutarties 2.2.13 punkte nustatyta advokato pareiga prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tarnybai pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos, kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos, šalių sutartyje nėra numatyta sąlygų, suteikiančių teisę tarnybai nemokėti advokatui užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokatui ją suteikus, tačiau praleidus terminą pateikti tarnybai minėtame sutarties punkte nuodytus dokumentus. Priešingai, pagal sutarties 3.1.1 punktą tarnyba turi pareigą mokėti advokatui Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės pagalbos teikimą.

Pagal sutarties 5.3 punktą sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, raštu įspėjus kitą šalį prieš 15 dienų, jeigu tarnyba nustato, kad advokatas be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdo arba nevykdo sutarties 2.2 punkte nustatytų pareigų.

Kolegija, atsižvelgdama į šalių sutartinių santykių pobūdį, į galiojančios sutarties turinį ir bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, pašalinančių tarnybos pareigą tinkamai įvykdyti šalių sutarties 3.1.1 punktą, t. y. sumokėti ieškovui Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės pagalbos teikimą.

Dėl tarnybos teisių ir pareigų kontroliuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei skunde teigia apeliantė, jog jai teisės aktai nenustato pareigos nuolat kontroliuoti advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, veiklą, teikiant šią pagalbą, tokios tarnybos pareigos, visų pirma, išplaukia iš Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinių sutarčių turinio. Pagal šalių sutarties 3.2 punktą tarnyba, kontroliuodama, kaip advokatas laikosi sutarties 2.2 punkte nustatytų pareigų, turi tikrinti pateiktus duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą (3.2.1 punktas). O sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad sutartis nutraukiama be įspėjimo, kai paaiškėja, jog advokatas pateikė tarnybai klaidingus duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kt. atvejais (5.4.1 punktas).

Antra, pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų LR teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105, 10 punktą, tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, pagal sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (10.1.6 punktas); dalyvauja tikrinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę (10.1.13 punktas). Taip pat tarnyba turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, reikalingą tarnybos funkcijoms atlikti (11.5 punktas).

Trečia, prieš tai minėtos tarnybos teisės ir pareigos nustatytos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 5 punktą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijai, kurią, be kita ko, sudaro tarnybų direktoriai, suteikta teisė teikti Teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą ir pavyzdinių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių sąlygas, tobulinimo. Todėl, kolegijos vertinimu, apeliantė, manydama, kad pavyzdinių antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys turi turinio trūkumų ar iškilo būtinybė tobulinti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių sąlygas, gali inicijuoti atitinkamas pataisas.

Dėl kitų skundo teiginių

Kolegija nesutinka su apeliantės teisiniais, kad tarnyba neturi įgaliojimų išmokėti ieškovui užmokesčio šiam praleidus taisyklių 31 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Byloje nustatyta, kad tarnyba nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų ar pastabų dėl jo pareigų pagal sutartį vykdymo, todėl esant galiojančiai šalių sutarčiai nėra pagrindo išvadai, jog atlygindama pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurio dydį nustatytas Vyriausybės, tarnyba viršytų jai suteiktus įgaliojimus.

Nors apeliantė skunde teigia, kad taisyklių 31 punkto nuostatų tikslas užtikrinti racionalų biudžeto lėšų planavimą ir naudojimą, teisėjų kolegija pažymi, jog racionalus lėšų panaudojimas, be kita ko, reiškia šių lėšų panaudojimą tikslingai, pagristai, tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos pagrįstos šalių sutartimi ir suteiktų teisinių paslaugų apimtimi, todėl nesant apeliantės pretenzijų dėl ieškovo suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės ar duomenų, kad ieškovo užmokesčio dydis viršijo Vyriausybės nustatytą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1320,00 Lt užmokestį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taisyklių 31 punkte nėra nurodyta, kad praleidus 6 mėnesių terminą, advokatas, kuris teikė antrinę teisinę pagalbą, praranda teisę gauti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Be to, advokato užmokesčio dydis nepriklauso nuo prašymo pateikimo tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, momento, o priklauso nuo teisinės pagalbos teikimo atskiruose procesiniuose veiksmuose apimties, darbo sąnaudų, bylų kategorijos, nagrinėjimo stadijos, teisenos, ginčo išsprendimo būdo (taikos sutartis) ir pan. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). Kolegijos vertinimu, tarnyba, siekdama prognozuoti išlaidas, išvengti pavėluotų advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, prašymų, kitų dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, turi teisę papildyti ar pakeisti antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarčių nuostatas (nagrinėjamu atveju 7 sutarties punktas).

Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė