Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-508/2008

2008 m. sausio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems G.K., V.K., A.Ž., jų gynėjams advokatams Vidmantui Raviniui, Algiui Girdučiui Šalavkai, Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam M.K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V.K., G.K., A.Ž. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

- G.K. pripažintas kaltu pagal LR BK 146 str. 2d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių – būti namuose nuo 22.00 iki 6 .00 val., tęsti mokslą, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

- V.K. pripažintas kaltu pagal LR BK 146 str. 2d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 75str., paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

- A.Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 146 str. 2d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 92str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių – būti namuose nuo 22.00 iki 6 .00 val., tęsti mokslą, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuiojančių instistucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nukentėjusiojo M.K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistųjų G.K., V.K. ir A.Ž. solidariai 30 000 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš nuteistųjų G.K., V.K. ir A.Ž. 1079,60 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.K., G.K., A.Ž. nuteisti pagal LR BK 146 str. 2d. už tai, kad jie neteisėtai atėmė laisvę, panaudodami fizinį smurtą, tai yra: 2006-07-29 apie 01 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., veikdami bendrininkų grupe, tyčia tikslu neteisėtai prieš M.K. valią bei norą G.K. laikant nukentėjusįjį pargriautą ant žemės, sudavus jam smūgius, A.Ž. sudavus nukentėjusiajam smūgius, G.K., V.K. ir A.Ž. tempė nukentėjusįjį į automobilį, parkritusį vilko žeme, laikydami už ant kaklo kabėjusia grandinėle, įsodinus į automobilį, vežiojo Vilkaviškio miesto gatvėmis, automobilyje G.K. laikant nukentėjusiojo galvą ir suduodant smūgius į galvą rankomis ir trenkiant galvą į automobilio panelę, nuvežus prie mobiliojo telefono bokšto pievoje ištraukę nukentėjusįjį iš automobilio G.K., V.K. ir A.Ž. sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis, vėl įsodinę vežiojo miesto gatvėmis, kol 1.25 val. atvežė į policijos komisariatą, tokiais bendrais nusikalstamais veiksmais neteisėtai atėmė M.K. laisvę ir padarė trauminę galvos smegenų ligą, poūminį periodą, lengva forma, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus galvoje, dešiniame petyje, kakle, abejose rankose, krūtinėje, juosmenyje, sėdmenyse, abiejose kojose, kraujosruvas veide, kairėje pažastyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas nugaroje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tai, kad kaltinamasis G. K. tikrai buvo sumuštas, nustatyta kitoje baudž. byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas M. K. dėl G. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1d. pagrindu. Tai reiškia, kad M. K. padarė nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d., todėl jį buvo būtina sulaikyti.

Taip pat prašė sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamas pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, veika padaryta siekiant sulaikyti nusikaltimą padariusį M. K.

Tai, kad jis- G. K. tikrai buvo sumuštas, nustatyta kitoje baudž. byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas M. K. dėl G. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1d. pagrindu. Tai reiškia, kad M. K. padarė nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d., todėl jį buvo būtina sulaikyti.

Pagal nuteistojo G. K. skunde pateiktą teisinį vertinimą, jis kurį laiką gynėsi nuo M. K. smurto iki atvykstant V. K. ir A. Ž. O po to visi jie M. K. tik sulaikinėjo, neperžengiant sulaikymo teisėtumo ribų. Dėl to, jo atžvilgiu byla turi būti nutraukta BK 29 str., BPK 3 str. 1d. 9p., 327 str. 1p. pagrindu.

Taip pat prašė sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamas pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, veika padaryta siekiant sulaikyti nusikaltimą padariusį M. K.

G. K. tikrai buvo sumuštas, tai nustatyta kitoje baudž. byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas M. K. dėl G. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1d. pagrindu. Tai reiškia, kad M. K. padarė nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d., todėl jį buvo būtina sulaikyti.

Visi jie M. K. tik sulaikinėjo, neperžengiant sulaikymo teisėtumo ribų. Dėl to, jo atžvilgiu byla turi būti nutraukta BK 29 str., BPK 3 str. 1d. 9p., 327 str. 1p. pagrindu.

Taip pat prašė sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamas pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, veika padaryta siekiant sulaikyti nusikaltimą padariusį M. K.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusįjį ir prokurorą, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nuteistiesiems nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą LR BK straipsnį, kurį reikėjo pritaikyti, taip pat dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nustatant neturtinės žalos dydį (LR BPK 326str.1d.3p.,2d.2p., 328str.1p,4p.).

Apeliacinėje instancijoje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įvertinus įrodymus, nustatytos sekančios faktinės aplinkybės :

Nuteistieji ginčija faktines aplinkybes, kad vedant ir sodinant M. K. į automobilį tyčia sudavė jam smūgius, taip pat mušė automobilio viduje, kad nuvežė į lauko aikštelę prie mobilaus ryšio telefono bokšto ir ten vėl mušė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybinio kaltintojo inkriminuotos ir apylinkės teismo šios faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistųjų gynybos versiją dėl apeliaciniuose skunduose neigiamų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. K. pripažintas kaltu padaręs BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8p. numatytus nusikaltimus, pagal BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, M. K. parodymai nuoseklūs, jog jį mušė rankomis ir kojomis visi trys asmenys.

Kita šioje byloje svarią teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė – kaltinamieji M. K. iš pradžių vežė ne į policiją, bet vežiojo gatvėmis, vežė į lauko aikštelę prie telefono bokšto – byloje taip pat nustatyta teisingai. Apie tai parodė ne tik nukentėjęs M. K., bet ir liudytojas A. Š., teigdamas, jog jėga įsodinus M. K. į automobilį, automobilis nuvažiavo link Naujamiesčio, t.y. į kitą pusę, nei yra policija. Tai patvirtina liudytojo A.M. parodymai apie tai, kad jis sekantį rytą buvo pas M. K., kuris sakė, kad jį sumušė, įsodino į automobilį ir nuvežė į laukus prie bokšto, kur mušė, po to nuvežė į policijos komisariatą. Nors šio liudytojo parodymai vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, tačiau jie turi reikšmės minėtos faktinės aplinkybės konstatavimui. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo A.M. parodymais, nes apie įvykio aplinkybes jis sužinojo dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir jo neapklausus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tai, kad M. K. buvo nuvežtas į lauko aikštelę prie telefono bokšto be minėtų duomenų patvirtina ir tai, kad ten buvo rastos dvi monetos, viso 2 Lt 50 ct, kurias pametė M. K. įvykio metu. Tai, kad šios monetos priklauso būtent M. K., nėra jokio pagrindo abejoti, tam netikslinga atlikti daktiloskopinius tyrimus. Juk pats M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog būtent šią pinigų sumą pametė. Vien tik tai, kad apie tai jis nebuvo užsiminęs pirminės jo apklausos metu, nepaneigia šių monetų priklausymo M. K. fakto. Be to, aplinkybę, jog M. K. tikrai buvo nuvežtas prie telefono bokšto patvirtina ir policijos pareigūno liudytojo J.Š. parodymai apie tai, kad prie telefono bokšto pievoje matėsi išguldyta žolė, kažkas buvę, vaikščiota, buvo išlankstyta žolė, galėjo būti žmogaus vilkimo pėdsakų, prie keliuko galėjo kažkas būti, nes ten ištrypta žolė. Šiuo nepasitvirtino apeliantų teiginiai, jog jie prie telefono bokšto nebuvo ir ten nukentėjusiojo M. K. nemušė. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliantų teiginius, jog vykti prie bokšto nebuvo galimybių, nes po 30 min. nuo telefono skambučio V. K., nukentėjęs jau buvo pristatytas į policiją. Eksperimentų protokolais nustatyta, kad nuo miesto parko iki policijos komisariato yra nedidelis atstumas, kuris įveikiamas per keliolika minučių. Be to, nuo miesto parko iki lauko aikštelės prie telefono bokšto taip pat yra nedidelis atstumas, viso apie 170 metrų. Taigi buvo pakankamai laiko V. K. nuo namų atvyki iki miesto parko, po to jėga įsodinti M. K. į automobilį, jį nuvežti į lauko aikštelę, o po to į policijos komisariatą. Įvertinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. buvo nuvežtas į lauko aikštelę prie telefono bokšto.

Tai, kad kaltinamieji naudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą nurodytose vietose nustatyta nuosekliai ištirtais iš teisingai įvertintais įrodymais. Specialisto išvadoje Nr. G 882/06(09) konstatuota, kad M. K. trauminė galvos smegenų liga, poūmis periodas, lengva forma, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, o taip pat daugybiniai odos nubrozdinimai įvairiuose kūno vietose galėjo būti padaryti jam esant bet kokioje padėtyje, tiek jam suduodant kumščiais, tiek spardant kojomis, tiek bukabriauniais daiktais, kad ir 25 poveikiais. Kitoje specialisto išvadoje Nr. KG 85/06(09) konstatuota, kad linijinis odos nubrozdinimas kakle galėjo būti padarytas M. K. traukiant nuo kaklo grandinėlę. Trečioje specialisto išvadoje Nr. KG 17/07 (09) konstatuota, kad odos nubrozdinimai kitose kūno vietose galėjo gautis kūną velkant kietu grindinio paviršiumi arba spardant kojomis ne mažiau 3-9 poveikiais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, kojomis, bukabriauniais daiktais 12 poveikių. O suduodant kitus smūgius į kitas kūno vietas, stumiant, krentant, išoriškai matomų sužalojimų galėjo ir neišlikti. Taigi, šios specialistų išvados patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo M. K. parodymus, jog jis buvo tempiamas už ant kaklo buvusios grandinėlės, įstumtas į automobilį, prieš tai visiems nuteistiesiems sudavus 6 smūgius į įvairias kūno vietas, nuvežus jį į lauko aikštelę prie telefono bokšto – ištemptas iš automobilio ant žemės ir suspardytas ne mažiau 10 kartų ir ne mažiau 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas vėl sumuštas. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog konstatuotus sužalojimus M. K. galėjo patirti muštynių su G. K. metu. Iš tiesų, iš M. K. parodymų matyti, kad muštynių metu jis sudavė smūgius G. K., tačiau kelis nežymius smūgius sudavė ir pastarasis. Nežiūrint to, teisėjų kolegija vertina, kad G. K. suduoti smūgiai buvo nestiprūs, neesminiai ir ne daugybiniai. Juk tuo metu M. K. G. K. sulaužė nosį net 7 trauminiais poveikiais, buvo užsėdęs G. K. ant krūtinės ir sėdėdamas smūgiavo kumščiais G. K. į veidą. Po to abiems vaikinams atsistojus, G. K. telefonu paskambino tėvui ir paprašė atvažiuoti. Tik po to, kai priėjo netoli buvęs A. Ž. ir atvažiavo V. K., visi trys kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš M. K. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami apeliantų teiginiai, jog jie tyčia M. K. nemušė, o smurtas buvo naudojamas tik jo pasipriešinimui paveikti.

Teisėjų kolegija, nustačiusi šias faktines aplinkybes ir paneigusi apeliantų versijas dėl šių faktinių aplinkybių nebuvimo, pateikia ir teisinį faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas inkriminuojamo nusikaltimo sudėties buvimas nuteistųjų veikoje, įvertinimą.

Nors nuteistieji prašo jų atžvilgiu bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių buvimo, tenkinti šių prašymų nėra teisinio pagrindo.

Būtinoji gintis, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, yra tada, kai neperžengiant būtinosios ginties ribų, padaroma nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkanti veika, tačiau tik ginantis ar ginant kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis turi būti akivaizdus ir realus. Akivaizdus – toks, kuris jau daro žalą ar yra aiški jo grėsmė. Jeigu užpuolikui žala padaroma jau po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančiojo veiksmai nėra būtinoji gintis. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų ir egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotoje. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po G. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo M. K. atsistojo ir išgirdęs kaip G. K. telefonu skambina tėvui ir jį kviečiasi pagalbon, bandė bėgti. Tai reiškia, kad tuo metu jau kėsinimasis į G. K. sveikatą buvo pasibaigęs, todėl nei G. K., nei juo labiau atvykusiems į pagalbą A. Ž. ir V. K. nebuvo jokio reikalo gintis ir neva atremti M. K. kėsinimąsi. Būtinosios ginties situacijos nebuvimą teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nei vienas iš kaltinamųjų neveikė būtinosios ginties situacijoje, todėl šiuo pagrindu byla jų atžvilgiu negali būti nutraukta.

Kaltinamųjų atžvilgiu netaikytina ir kita baudžiamąją atsakomybę šalinanti BK 29 str. 1d. numatyta aplinkybė – asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas. Kad žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį nebūtų laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti įstatyme nustatytą sąlygų, reglamentuojančių sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą bei apibūdinančių sulaikomojo veiksmus, visumą: sulaikomas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tas asmuo vengia sulaikymo, įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, įstatyme nurodyta žala padaroma tik sulaikomajam. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad M. K. buvo padaręs nusikaltimą prieš G. K., kad M. K. vengė sulaikymo, kad žala - fizinis smurtas buvo panaudota tik prieš M. K., tačiau gilesnio vertinimo reikalauja vienintelė minimo instituto teisėtumo sąlyga – M. K. padarytos žalos proporcingumas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Sulaikantysis asmuo, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį, realią situaciją ir savo galimybes, sulaikydamas kaltininką turi naudoti minimalias priemones, kurios efektyviai riboja nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmų laisvę, t.y. turi būti išlaikytas proporcingumo principas. Tai, ar žalos padarymas buvo neišvengiamas, ar neegzistavo galimybė sulaikyti asmenį nepadarant jam žalos, yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Bet kuriuo atveju žalos padarymas sulaikomajam nėra tikslas. Jis negali virsti susidorojimu su sulaikomu asmeniu. Tais atvejais, kai sulaikomajam asmeniui sąmoningai padaroma žala, kuri nebuvo tomis aplinkybėmis būtina, baudžiamoji atsakomybė kyla už tokios žalos padarymą bendrais pagrindais ir netaikomas baudžiamąją atsakomybę šalinantis institutas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. buvo sulaikomas net trijų asmenų, kurių vienas V. K. suaugęs ir fiziškai aiškiai stipresnis vyras, negu nepilnametis M. K. Nors jis ir vengė sulaikymo, tačiau prieš M. K. daugybiniais trauminiais poveikiais panaudotas fizinis smurtas aiškiai neatitiko proporcingumo ir toje situacijoje nebuvo būtinas. Be to, ta aplinkybė, kad M. K. buvo nuvežtas ne tiesiai į policiją, o prieš tai į lauko aikštelę prie telefono bokšto ir ten vėl sumuštas, rodo, jog kaltinamieji turėjo tikslą atkeršyti, įbauginti, susidoroti su M. K. ir tik po to pristatyti į policijos komisariatą. Šį tikslą patvirtinta ir tai, kad nei vienas kaltinamasis M. K. sulaikymo metu neskambino policijai ir jos nekvietė, su ja nederino sulaikymo veiksmų, nors tokią galimybę turėjo. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad į įvykio vietą atvykęs V. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir pirmiausiai siekė ne pristatyti M. K. į policiją, o jam atkeršyti už sūnaus G. K. sumušimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog trys asmenys mušė vieną asmenį, V.K. stambus ir fiziškai stiprus vyras, nors M.K. nustatyti ne mažiau 25 trauminiai poveikiai, bet specialistų konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pažymi, jog neketinta stipriai sužaloti M.K., labiau įbauginti, fiziškai atkeršyti nesukeliant sunkių sveikatos sužalojimų, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal sveikatos sužalojimo pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi kaltinamieji pažeidė BK 29 str. numatytas kaltininko sulaikymo teisėtumo sąlygas, nes M. K. padarė žalą, kuri tomis aplinkybėmis nebuvo būtina. Taigi, kaltinamieji savo bendrais veiksmais tyčia panaudojo prieš M.K. fizinį smurtą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veikoje yra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis.

LR BK 146str.2d. buvo pritaikytas netinkamai, nes toks nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas privalo suvokti, kad neteisėtai, prieš žmogaus valią apriboja jo laisvę, ir to nori. Neteisėtas laisvės atėmimas yra nukentėjusiojo valios, elgesio suvaržymas jį sulaikant ar uždarant tam tikroje vietoje. Šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamųjų ketinimai buvo nukentėjusįjį įbauginti, jam atkeršyti, pavartojus fizinį smurtą nuvežti į policiją dėl jo paties padaryto nusikaltimo. M.K. buvo mušamas, sulaikytas paties padaryto nusikaltimo vietoje, mėginant pabėgti ir išvengti atsakomybės, jau apytikriai po 25 min. jis pristatytas į policijos komisariatą, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra neteisėto laisvės atėmimo sudėties.

Dėl bausmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai kiekvienam kaltinamajam pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje, tačiau nebuvo nuoseklus, nekonstatavo nei vienos jų atsakomybės lengvinančios aplinkybės, nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad nakties metu būtent neblaivus M.K. pirmasis įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš G.K., tai pabūgęs stebėjo ir suprato A.Ž., netrukus apie sūnaus sužalojimą sužinojo ir V.K. Todėl įvertinant visų kaltinamųjų sąsajas su pirminiu įvykiu, atitinkamai patirtą baimę, skausmą, stresą, minimalų laikotarpį, vadovaujantis LR BK 59str.2d. pripažįstama kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog LR BK 140str.1d. nusikalstamą veiką padarė dėl nukentėjusiojo pirmiau įvykdyto smurtinio nusikaltimo.

Sankcija nustato alternatyvias bausmes – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę įvertintinos kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, kad kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, kad jų nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nebausti ATPK tvarka, G.K. ir A.Ž. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, abu mokosi ir charakterizuojami teigiamai. V.K. vedęs, turi šeimą, ūkininkauja savo privačiame ūkyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, V.K. baustinas laisvės apribojimu septyneriems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vieną kartą per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančioje institucijoje kaip laikosi teismo nustatyto įpareigojimo.

G.K., A.Ž. neprisipažino kaltais bei nesigaili, neatsiprašė nukentėjusiojo, įvertinant LR BK VIII, XI skyriaus reikalavimus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, G.K. baustinas laisvės apribojimu penkeriems mėnesiams, A.Ž. baustinas laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, abu įpareigojant tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 06val., vieną kartą per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančioje institucijoje kaip laikosi teismo nustatytų įpareigojimų.

Dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz.- padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus, kt.

Nuteistųjų bendrininkų padaryto nusikaltimo pasekmės yra akivaizdžios, nukentėjęs M. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą bei dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad nukentėjęs patyrė trauminę galvos smegenų ligą, poūmio periodo, lengvos formos, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, o taip pat daugybinius odos nubrozdinimus. Dėl to jis buvo gydomas stacionariai, vartojo metabolizmą bei kraujotaką gerinančius vaistus, kitus medikamentus, negalėjo tęsti mėgstamų sporto užsiėmimų, atsirado spragos moksle, sumenko atmintis, buvo aptarinėjamas kitų asmenų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjęs M. K. patyrė neturtinę žalą.

Kita vertus, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji bendrais veiksmais nesunkų nusikaltimą padarė tiesioginės tyčios kaltės forma, tačiau po M. K. padarytų nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų. Nepakankamai buvo įvertinta kaltininkų turtinė padėtis : G. K. ir A. Ž. buvo nepilnamečiai, nedirba, mokosi, savo vardu registruoto turto neturi ; kaltinamasis V. K. turi šeimą, ūkininkas. Be to, įvykio metu pats nukentėjęs buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,81 promilė), jo paties parodymais nutrauktoje byloje patvirtinta, kad jo neblaivumas turėjo įtakos jo panaudotam fiziniam smurtui prieš G. K., po kurio ir sekė ši nusikalstama veika. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, šis dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl mažintinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, pernelyg sureikšmino kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistųjų neturtinę žalą nukentėjusiajam M. K., nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo principų, pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiojo ir nuteistųjų) pusiausvyrą, civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 5000 Lt.

Nukentėjusiojo M.K. prašymas priteisti iš nuteistųjų V.K., G.K., A.Ž. solidariai 800 Lt pagal pateiktą kvitą advokatės S.S. pagalbai apmokėti surašant dokumentą - atsikirtimą apeliacinės instancijos teismui, jai nedalyvaujant, mažintinas atitinkamai iki 300 Lt, įvertinant realias būtinas sąnaudas pagalbai, priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.3p.,2d.2p., 328str.1p,4p.

nuspren d ė:

Nuteistųjų V.K., G.K. ir A.Ž. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

V.K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140str.1d., nubausti laisvės apribojimu septyneriems mėnesiams, įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos- (duomenys neskelbtini), vieną kartą per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

G.K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140str.1d., nubausti laisvės apribojimu penkeriems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos- (duomenys neskelbtini), būti namuose nuo 22 val. iki 06val., vieną kartą per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

A.Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 140str.1d., nubausti laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos- (duomenys neskelbtini), būti namuose nuo 22 val. iki 06val., vieną kartą per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

Iš nuteistųjų V.K., G.K. ir A.Ž. solidariai priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusio M.K. naudai sumažinti iki 5000 Lt (penki tūkstančiai litų).

Iš nuteistųjų V.K., G.K. ir A.Ž. priteisti solidariai 300 Lt ( trys šimtai litų ) nukentėjusiajam M.K. advokato išlaidoms atlyginti.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.