- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 1-72-462/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- O. Š., N. K.
- Kaltinamasis
- R. J., I. M.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Antanas Lekstutis
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. Smiltelės g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, teistas 2013-09-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., paskirta bausmė 30 parų arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
I. M., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 27 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 24 val., nukentėjusiojo I. I. bute, esančiame adresu Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, R. J. ir I. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų konfliktuodami su nukentėjusiuoju per kelis kartus jį sumušė. Kaltinamieji R. J. ir I. M. puolė nukentėjusįjį I. I., parvertė aukštielninką ant grindų ir po kelis kartus, matydami vienas kito veiksmus, kartu smūgiavo gulinčiam I. I. rankomis ir kojomis į galvą, kaklą, krūtinę, šonus bei kitas kūno vietas. Praėjus nenustatytam laiko tarpui, tęsdami nusikalstamus smurtinius veiksmus, toje pačioje vietoje, kaltinamieji R. J. ir I. M. vėl puolė nukentėjusįjį I. I. ir parvertę jį aukštielninką ant grindų, matydami vienas kito veiksmus, kartu smūgiavo gulinčiam I. I. rankomis ir kojomis į galvą, kaklą, krūtinę, šonus bei kitas kūno vietas. Taip veikdami bendrininkų grupe kaltinamieji R. J. ir I. M. iš viso sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, 4 į kaklą, 6 į krūtinę bei kitas kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė įvairaus sveikatos sutrikdymo masto kūno sužalojimus smūgių vietose: kraujosruvas galvos, kaklo, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, galvos sukamuosiuose raumenyse, tarpuplautyje, plaučių vartuose, plaučių audinyje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, kairėje ausyje ir pažeidė kremzlės vientisumą, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimus veide, kakle, krūtinėje, dešinėje rankoje, poodines kraujosruvas veide, galvoje, kakle, kairėje ausyje, krūtinėje, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, krūtinkaulio kūno lūžimą, širdies kairiojo skilvelio kiaurinį sužalojimą, širdiplėvės sužalojimą, daugybinius šonkaulių lūžimus (dešinėje II–VIII, kairėje III–V), pasieninės pleuros ir plaučių sužalojimus. Dėl trauminio poveikio į krūtinkaulio kūną įvyko krūtinkaulio lūžimas, buvo sutraiškytas širdies kairiojo skilvelio raumuo, per kur įvyko kraujavimas iš širdies kairiojo skilvelio į širdiplėvės ertmę, o pro pažeistą širdiplėvę į tarpuplautį ir pleuros ertmes, dėl to I. I. netrukus mirė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog iki vasario 27 d. kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus I. I. namuose. Jis ateidavo į butą ir išeidavo. Pas I. I. ateidavo ir anksčiau, atnešdavo išgerti, rūkyti. Tą dieną įvyko konfliktas tarp jo ir I. I. I. I. galva jam sudavė į lūpas. Tada jis I. I. sudavė atgal, kažkur į veidą. Dešine ranka pastūmė, o kairės rankos kumščiu trenkė I. I. į nosį. I. I. nuo smūgio sukniubo ant žemės. Vėliau jie susitaikė, vartojo toliau alkoholinius gėrimus, o po to nuėjo miegoti. I. M. šio incidento nematė, nes ji miegojo. Naktį jį pažadino I. M. ir pasakė, jog I. guli ant žemės. Jis pamatė, jog I. I. guli koridoriuje prie tualeto durų, prie vonios. Jis pabandė pajudinti I. I., bet pastarasis nejudėjo. Matėsi sužalota galva, matėsi kraujas ant grindų. Jis liepė I. M. iškviesti greitąją pagalbą. Lipo laiptais ir iškvietė greitąją. I. M. liepė eiti namo, o ji pašnekės su daktarais. Iš savo telefono išėmė kortelę ir paskambino. Tą kortelę išėmė, kad telefonas paskui nebūtų tikrinamas. Po to I. M. atėjo pas jį ir pasakė, kad I. įdėjo į maišą ir išvežė, kad I. mirė. Telefonu kalbėjo su Š. Pastarasis klausė, kur jie yra, nes galvojo, kad yra pas I. Pasakė, kad ne pas I. Š. sakė, kad eis pas I. Tada pasakė, kad geriau ten neitų, bet nieko jam nepasakojo, kas ten atsitiko. Batus, kuriais tą naktį avėjo būdamas pas I., išmetė. Jis girtas miegojo savo namuose. V. ir I. M. buvo pas jį ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Atsikėlęs pamatė, kad nėra batų. Tada kažkuris ir pasakė, kad išmetė batus, nes buvo raudoni. I. M. konflikte nedalyvavo, ji nemušė I. I. Ji tik kortomis lošė iš nusirengimo, o konfliktų tarp jų nebuvo.
2013-04-08 R. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad I. I. pradėjo jį varyti namo, nes norėjo likti su I. M. Nurodė, kad stovinčiam I. I. kumščiu sudavė į veidą ir dėl to pradėjo bėgti kraujas, kuriuo jis išsitepė striukę ir batus. Nuo smūgio I. I. nukrito, o jam atsistojus tarp jų įsiterpė I. M., kuri pradėjo stumdytis su I. I. ir šiam vėl nugriuvus, I. M. jį spardė į šonus, krūtinę, galvą. I. I. taip ir liko gulėti, o jis su I. M. atsigulė miegoti virtuvėje. Nubudę I. I. rado negyvą. Vėliau apžiūrėję ir radę kraują, I. M. su V. išmetė jo batus (t. 2, b. l. 78–80).
Remiantis 2013 m. birželio 4 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog kaltinamasis R. J. parodė I. I. butą, esantį adresu Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Bute parodė vietą virtuvėje, kur kilo konfliktas ir kaip sudavė kumščiu I. I. į nosį. Taip pat parodė, kaip ir kurioje vietoje nukrito I. I., kurioje vietoje rado ryte gulintį I. I. (t. 2, b. l. 81–93).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. M. kalta neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusiojo I. I. nemušė. Bute Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“ pas I. I. iki vasario 27 d. jau dvi paras vartojo alkoholinius gėrimus. Vasario 27 d. anksti ryte atsikėlė ji, J., V. ir visi nuėjo į parduotuvę, nusipirko 4 butelius vyno. Po to jos vaikų tėvas R. B. atvežė 0,7 litro naminės degtinės. Po kurio laiko ji, V. ir J. dar kartą nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno. J. buvo išėjęs namo. Per tą laiką atėjo L. Ji L. išvarė iš buto, nes pastarasis skriausdavo I. I. Grįžo J. Vėl gėrė vyną. Ji ir V. buvo užmigę virtuvėje besėdėdami. Prabudę vėl gėrė vyną. Pavakare ji truputį išgėrė naminės, nes jos dar buvo likę. Pasijuto blogai ir atsigulė lovoje virtuvėje. Liko V., R. ir I. I. Miegodama jokio triukšmo negirdėjo. Naktį prabudo, kiek buvo valandų, nežino. J. paprašė įjungti virtuvėje šviesą. Pasiėmė bokalą, ėjo į vonią įsipilti vandens, nes virtuvėje buvo užsuktas vanduo. I. I. gulėjo koridoriuke, kur yra vonia ir tualetas. Jo kojos buvo iškištos į virtuvę. J. jos paprašė pažiūrėti, ar I. alsuoja. Priėjo, pasilenkė paklausyti, I. nekvėpavo. Prisilietė, I. buvo šaltas. Įjungė hole šviesą ir pamatė virš I. galvos ant grindų kraują. Pamatė kruviną rankšluostį virtuvėje ant grindų. Kai nuėjo miegoti, jokių kruvinų rankšluosčių nebuvo ir jokių konfliktų nebuvo. Iš I. I. buto išėjo ir lauke iš J. telefono paskambino į policiją. J. davė telefoną, jis išėmė iš telefono SIM kortelę. J. pasakė, kad nereikia, kad kas nors sužinotų jo telefono numerį. Jo iniciatyva buvo išimta ta SIM kortelė. Ji paskambinusi pasakė, kad atėjo į tą butą ir rado ten negyvą I. Pripažįsta, kad sumelavo, kad nepasakė, jog bute miegojo. Net nežino, kodėl taip pasakė. Tada net negalvojo, kad yra kažkoks kriminalas, manė, kad I. I. taip numirė, net nepagalvojo, kad jis yra užmuštas. J. nuėjo namo, o ji nuėjo prie policininkų, nuvedė juos ir parodė, kur guli I. I. Tada jie iškvietė greitąją. Medikai nustatė, kad I. I. seniai atšalęs. Sulaukė ekspertų, tyrėjų. Pareigūnams nesakė, kad naktį J. bute miegojo. Sakė, kad vakare buvo ir J., V. ir L., kad ji nakvojo pas savo sugyventinį S. Nežino, kodėl pareigūnams taip pasakė. 2,5–3 val. su pareigūnais bute buvo. Iš ten tiesiai pas J. nuėjo. Po paros laiko matė J. sužalotas rankas. Ryte, kai pas J. nuėjo, tų jo rankų nematė, nes jis buvo su pirštinėmis. Pamatė tas rankas, kai pas J. bute su jo tėvuku vartojo alkoholinius gėrimus. Krumpliai buvo sudaužyti, atrodo, dešinės rankos. Nubrozdinti buvo krumpliai, buvo šašai. Paklausė, kas čia. J. pasakė, kad nukrito. Taip pat su J. buvo tokia kalba, kad J. sakė, kad I. nemušė, tik truputį pašokinėjo ant jo krūtinės. Tas pokalbis buvo po 4–5 parų, kai I. jau buvo užmuštas. Jie dviese buvo to pokalbio metu. Susitiko jie su V. V. prie parduotuvės, nusipirko vyno ir nuėjo gerti pas J. į namus. Ten gėrė vyną, V. su R. kažką kalbėjosi apie batų siūles, kad gali kažką atrasti siūlėse ar kažką panašiai kalbėjo. Ji iš pokalbio suprato, kad batų siūlėse gali atrasti I. I. kraujo. Tie batai buvo įdėti į maišiuką ir išmesti į konteinerį. Tai padarė V., nes su juo ėjo antrą kartą pirkti vyno.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. M. parodė, kad R. J. batai kruvini, pamatė maždaug po poros dienų, kai su R. J. dviese gėrė vyną Laukininkų gatvės kieme. R. J. pats pamatė, kad batai kruvini, ir ėjo sniegu valyti batus. Tada jai R. J. paaiškino, jog truputį pašokinėjo ant I. I. (t. 2, b. l. 156).
Nukentėjusioji O. Š. parodė, jog žuvusysis yra jos pusbrolis. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. Su I. I. daugiau bendravo jos mama N. K., pasikalbėdavo telefonu, kviesdavo į sodą, duodavo maisto, daržovių, drabužių. Siūlydavo ir pinigų, bet I. neimdavo. I. dirbo pašte. Kai buvo atleistas iš darbo, jam pradėjo nesisekti. Ji žino tik vieną I. draugą nuo vaikystės – S. Jau po mirties su S. kalbėjo, jis pasakė, kad paskutinį pusmetį jis bijojo ateiti pas I., nes ten rinkdavosi kažkokia bloga kompanija, kad S. ten buvo sumuštas. S. sakė I., kad reikia nutraukti santykius su ta kompanija. Jokio civilinio ieškinio nereiškia, nes ieškinys yra jos mamos.
Nukentėjusioji N. K. parodė, jog paskutinius 2 metus pas sūnėną I. namuose nebuvo, nes po infarkto ir širdies operacijos į 5-tą aukštą užlipti jau negali. Jie vis apie 3 kartus per mėnesį telefonu kalbėdavo. Skambindavo ir domėdavosi, kaip jam sekasi. Jis visada sakydavo, kad jam viskas gerai. Jų santykiai buvo kaip gerų giminaičių, nes I. mama mirusi, jokių kitų giminaičių neturi. Paskutinį kartą, kai I. buvo pas ją, jo paklausė, ar jis turi kokią moterį, gal jau vesti žada, nes jam jau 45 metai. I. atsakė, kad rimtai jis nieko neturi, kad galėtų vesti, o šiaip ateina viena, ji nori, kad jis ją priregistruotų, kad ji pas jį gyventų. Jis jai pasakęs, kad nesiruošia jos vesti, o kam ji reikalinga, tai ji ir pati žino. Toks pokalbis buvo tarp jų. Jo draugų ji niekada nematė ir nepažinojo. Šiaip I. buvo labai ramus, jis niekada netriukšmaudavo. Jis už ją žemesnis buvo, prieš tą aukštą vaikiną kaltinamąjį jis būtų kaip viščiukas šokinėjęs. Landynę bute padarė tų jo draugų iniciatyva. Ji rūpinosi laidotuvėmis, užsakė paminklą. Už paminklą dar visiškai nesumokėjo, moka dalimis, nes yra pensininkė ir neturi pakankamai lėšų. Ji reiškia ieškinį ir prašo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos ir 7 300 Lt turtinės žalos. Neturtinė žala – tai moralinė žala. Jos šeima net negalėjo su I. atsisveikinti, nes jį į maišą įdėjo, maišas kaulų buvo. Jiems pasakė, kad atidaryti nepataria, nes viskas ten aprišta, sumušta, veido nematyti.
Liudytojas V. Š. parodė, jog iš ryto susitiko prie krautuvės RIMI jis, I., R., I. ir L. Buvo šalta diena, jis nupirko du butelius vyno. Kad nereikėtų lauke gerti, I. pakvietė pas save išgerti, kortomis pažaisti. Nuėjo, žaidė kortomis, gėrė tą vyną. Iš pradžių poromis žaidė, o paskui I. su I. sugalvojo žaisti iš nusirengimo. I. tą partiją išlošė, o I. tada pasakė, kad žaistų tik po vieną drabužį nusirengiant, kad nusiims tik šaliką. Tada I. supyko, pavadino ją „blatnaja“, paskui pradėjo rankas kaišioti prie jos intymių vietų tarp kojų. I. I. pastūmė, pastarasis nuvirto. Jis pakėlė I., pasodino ant lovos ir uždėjo akinius. Sudavė I. I. delnu per veidą. R. kilo pavydas dėl to, kad lindo prie I. intymių vietų, ir nieko nesakęs sudavė I. smūgius. Viskas vyko virtuvėje. I. M. išgėrusi būdavo labai agresyvi. Tyrėjai apklausos metu jis nemelavo, nieko neprisigalvojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad kelias dienas pas I. I. gėrė alkoholį. Begeriant tarp I. I. ir I. M. kildavo konfliktai. 2013-02-27 taip pat buvo pas I. I. Ryte jis, I. M., R. J. ir L. nusipirko vyno ir nuėjo pas I. I. Ten gėrė ir žaidė kortomis. L. išėjo, nes susipyko su I. M. Bežaidžiant kortomis I. I. lindo prie I. M., t. y. jai į tarpkojį kišo rankas. Ši supyko ir abiem atsistojus pastūmė I. I., dėl to šis aukštielninkas griuvo tarp virtuvės ir koridoriaus, o I. M. priėjusi jam smūgiavo kumščiais į veidą. Tada R. J. priėjo prie I. I. ir kumščiais ir kojomis daužė I. I. R. J. I. I. sudavė į veidą, krūtinę, šoną, o I. M. spardė į krūtinę. Jis pakėlė I. I. I. I. iš nosies bėgo kraujas ir buvo kruvinas pakaušis. Jis negali pasakyti, kiek buvo valandų, kai kilo konfliktas tarp minėtų asmenų. Truputį pasėdėjęs jis išėjo namo. Grįžtant namo jau buvo pradėję temti. Jam išeinant iš buto jokio kraujo ant grindų virtuvėje, koridoriuje nebuvo. I. I. veidas nebuvo sumuštas, jokių mėlynių nebuvo. I. M. išgėrusi būdavo labai agresyvi, kas nepatikdavo tuoj puldavo žodžiais draskyti akis. Namuose 4.10 val. jį pažadino I. M. skambutis ir ji pranešė, kad rado negyvą I. I. (t. 1, b. l. 115–118, 136–137).
Remiantis 2013 m. kovo 13 d. Asmens parodymo atpažinti protokolais nustatyta, jog liudytojas V. Š. parodymo atpažinti metu iš nuotraukų atpažino I. kaip I. M., o R. kaip R. J. kaip asmenis, kurie 2013 m. vasario 27 d. svečiavosi pas I. I. ir sumušė I. I. (t. 1, b. l. 119–128).
Remiantis 2013 m. kovo 13 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir teismo posėdyje peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatyta, jog liudytojas V. Š. parodė I. I. sumušimo aplinkybes. Parodė, kaip I. M. pastūmė I. I., kurioje vietoje I. I. nukrito, kaip kumščiais smūgiavo, kurioje vietoje stovėjo I. M., R. J. suduodant smūgius I. I. (t. 1, b. l. 129–135).
Liudytojas V. V. parodė, jog gėrė vyną pas R. J. namuose. Kartu buvo I. M. Kai ėjo antrą kartą parnešti vyno, I. paėmė R. batus, įdėjo į maišelį ir juos išmetė į konteinerį, kažkur prie 118 pastato. Apie tuos batus ir siūles R. su M. lauke kalbėjo, kai susitiko prie RIMI. Jie tada jau turėjo vyno ir jį pakvietė pas save į namus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jau po I. I. nužudymo su R. J. ir I. M. nuėjo pas R. J. į namus. Ten gėrė vyną ir pritrūkus vyno su I. M. ėjo nupirkti dar vyno. I. M. išeidama paėmė R. J. juodus batus siaurais galais, kuriuos įsidėjo į maišelį ir juos išmetė į šiukšlių konteinerį. R. J. su I. M. kalbėjo, kad kriminalistai ant batų kažką gali surasti, todėl juos reikia išmesti (t. 1, b. l. 166–167).
Liudytojas R. B. parodė, jog R. J. yra jo draugės sūnus. I. M. yra jo vaikų motina. Kartu su ja pragyveno apie 8–9 metus, negyvena kartu su I. M. apie 3–4 metus. Vasario 27 d., ryte, apie 10–11 val. I. M. paprašė atvežti naminės degtinės. Atvežė 0,7 litro naminės degtinės. Jis su jais negėrė, o gal vieną stikliuką ir išgėrė įrodyti, kad ne nuodus atnešė. J. I. I. namuose nebuvo. Bute ypatingo ten nebuvo, bet visi labai norėjo „ženytis“ su I., nepasidalijo jos, į jaunikius visi piršosi. Jie ten visi buvo normaliai „pachmielingi“. I. buvo rami, jai ir tas gerai, ir tas gerai. Bute išbuvo apie 15–20 min. V. miegojo virtuvėje. Kitą dieną I. jam paskambino ir sakė, kad I. I. mirė, kad širdis sustojo.
Liudytojas A. F. parodė, jog nukentėjusysis I. I. yra draugas nuo jaunystės. Jis pas I. I. dažnai užeidavo, išgerdavo alkoholinius gėrimus, likdavo nakvoti pas I. I.. I. I. jo neišleisdavo namo girto, sakydamas, kad gali sumušti kokie nors „pacanai“. Pernai vasario pabaigoje buvo pas I. atėjęs. Turėjo porą butelių vyno. Pagal susitarimą paskambino į duris. I. atrakino ir atidarė duris, pakvietė užeiti į virtuvę. Užėjęs pastebėjo, jog virtuvėje sėdi J., I., V. toks buvo, su akiniais. Atrodo, jog dar buvo du vyriškiai, kurių nepažinojo. Jie gėrė degtinę, nes ant stalo stovėjo butelis degtinės. I. jam pasakė: „ko tu čia atėjai, tu čia nepageidaujamas“. Jis tada iš karto išėjo iš I. namų. Savo atnešto vyno neištraukė. Apie tai, kad I. yra nužudytas, jam pasakė R. su I. prie RIMI parduotuvės. Smulkiau apie tai jie nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nežino, buvo pas I. I. užėję ir rado jį užmuštą. Yra anksčiau kilę konfliktų tarp I. ir I., I. net yra smaugęs I.
Remiantis 2013 m. vasario 28 d. Apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vietoje bute Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, koridoriuje ties virtuvės durimis aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas (I. I.). Lavonas su viršutiniais drabužiais, batais. Veide daugybinės kraujosruvos, nosies kaulai lūžę. Iš nosies ir burnos rusvo skysčio nutekėjimai. Rankinio laikrodžio stikliukas sudaužytas, laikrodis sustojęs ir rodo 7.45 val. Buto durys atrakintos, užraktas tvarkingas, raktas įkištas į spyną iš vidaus (t. 1, b. l. 8–28).
Remiantis 2013 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada Nr. 30-19-ISI-430 nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint butą, esantį Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, rasti pirštų pėdsakai palikti I. I. kairės rankos smiliumi, R. J. dešinės rankos nykščiu, I. M. dešinės rankos nykščio (t. 1, b. l. 68–75).
Remiantis 2013 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 162/13(03) nustatyta, kad I. I. mirties priežastimi laikytinas nesuderinamas su gyvybe – kiaurinis širdies kairio skilvelio sužalojimas. I. I. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: krūtinkaulio kūno lūžimas, širdies kairiojo skilvelio kiaurinis sužalojimas, širdiplėvės sužalojimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai (dešinėje II-VIII, kairėje III-V), pasieninės pleuros ir plaučių sužalojimui, kraujosruvos galvos, kaklo ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose, galvos sukamuosiuose raumenyse, tarpuplautyje, plaučių vartuose, plaučių audiniuose, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kairėje ausyje pažeidžiant kremzlės vientisumą, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose, odos nubrozdinimai veide, kakle, krūtinėje, dešinėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, galvoje, kakle, kairėje ausyje, krūtinėje, kairėje rankoje, dešinėje kojoje. Kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose bei sužalojimai veide padaryti ne mažiau kaip dėl devynių trauminių smūginių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai kakle patirti ne mažiau kaip dėl keturių trauminių bei dinaminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai krūtinėje padaryti ne mažiau kaip dėl šešių trauminių smūginių poveikių. Sužalojimai alkūnėse ir dešinėje kojoje padaryti ne mažiau kaip dėl trijų poveikių. Kraujyje rasta 3,26 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 34–38).
Remiantis 2013 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 535/13 (03) nustatyta, jog R. J. objektyvios apžiūros metu konstatuota begyjantis odos paviršinis nosies pertvaros nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 7–9 parų laikotarpiu iki apžiūros. Odos sužalojimo stadija yra gijimo (t. 2, b. l. 115).
Teismo posėdyje ekspertas R. P. parodė, jog davė išvadą dėl I. I. mirties. Ekspertas R. P. parodė, jog išklausęs kaltinamųjų, liudytojų parodymus, peržiūrėjęs liudytojų parodymus vietoje tvirtina specialisto išvadą. Didelė tikimybė, kad trauminis poveikis į laikrodį buvo būtent tada, kada laikrodis sustojo. Ar būtent tuo laiku buvo suduoti visi smūgiai, jis tikrai negali atsakyti. Didelė tikimybė, kad buvo kažkokie laiko tarpai tarp suduodamų smūgių. Mano, kad sunkūs kūno sužalojimai krūtinėje buvo paskutiniai arba vieni iš paskutiniųjų, po kurių žmogus mirė. Tas žmogus, kuris tai padarė, jau turėjo suvokti. Mirties laikas galėtų būti nuo 21 val. iki 1 val. Tikslesniam mirties laiko nustatymui trūksta duomenų, neaišku, kokia buvo temperatūra, ar langai buvo atidaryti, ar ne ir daug kitų variacijų. Nukentėjusiajam kraujavo iš nosies kairės landos, iš muštinės žaizdos apatinėje lūpoje. Taip pat galėjo kraujuoti ir iš paviršinių žaizdų veide ant voko. Galėjo nubėgti srovele ir būti kruvinas pakaušis, kadangi jis gulėjo aukštielninkas. Pakaušyje tik vidiniame paviršiuje, tai yra minkštuosiuose audiniuose, buvo konstatuota kraujosruva kairėje pusėje. Pagrindinė mirties priežastis – dėl trauminio smūginio poveikio kiaurinis širdies kairio skilvelio sužalojimas, kuris nesuderinamas su gyvybe, nes nutrūksta širdies veikla, tai yra kraujavimas per tą žaizdą į širdiplėvę. Kadangi širdiplėvė taip pat buvo pažeista, kraujavo į vidaus ertmes. Masyvus nukraujavimas ir buvo mirties priežastis. Širdis sužalota spaudžiant krūtinės ląstą statmenai krūtinkaulio link stuburo. Mirusiojo gulėjimo padėtis atitinka tokį sužalojimo mechanizmą. Tai buvo gan stiprus smūgis, galėjo būti padaryta įrankio neturint, nes nuo įrankio būtų likę tam tikri specifiniai sužalojimai ant kūno paviršiaus. Galėjo būti padaryta keliu nusileidžiant ant gulinčiojo arba kojomis užšokant ant krūtinės. Suduodant smūgį kumščiu toks sužalojimas abejotinas, mažai tikėtinas. Po tokio sužalojimo žmogus galėjo gyventi iki kelių minučių, nes rasta išbėgusio kraujo 2 litrai į abi puses. Širdis per minutę laiko išpumpuoja tą kiekį, smegenys taip staigiai dar nemiršta. Po tokio sužalojimo žmogus tuoj pat gal dar ir galėtų padedamas kito asmens padaryti kelis žingsnius. Tuo pačiu poveikiu buvo padaryti ir abipusiniai šonkaulių lūžiai. Dešinėje pusėje 2, 3 ir 4 šonkaulių lūžiai yra dėl tiesioginio poveikio į juos, kadangi krūtinės ląstos vientisumas pažeistas, o kitoje pusėje 4, 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai yra jau netiesioginio lūžimo. Greičiausia dešinėje pusėje buvo pirminiai sužalojimai, o jau po poveikio į krūtinkaulį, kai jau sulūžo kairėje, buvo paskutinieji. Jei dar kažkokį poveikį darė mirusiam, tai tokių sužalojimų nekonstatuota. Senų sužalojimų, kurie būtų padaryti anksčiau negu paros laiko, nebuvo konstatuota.
Dėl R. J. sužalojimo ekspertas R. P. parodė, jog R. J. buvo apžiūrėtas 2013-03-18. Jis specialisto išvadoje nurodė, jog R. J. sužalojimai galėjo atsirasti prieš 7–9 paras, daugiausia prieš 10–11 parų. Praėjo 20 dienų nuo įvykių, kurių metu buvo nužudytas I. I., per tą laiką bet koks išorinis sužalojimas, net žaizda sugyja. Šiuo atveju pas R. J. buvo matyti dar nesugijęs nubrozdinimas.
Nors kaltinamasis R. J. prisipažino sudavęs ranka nukentėjusiajam I. I. smūgį į veidą ir po smūgio I. I. parvirto, po to jie susitaikė ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus, kaltinamoji I. M. nepripažino vartojusi smurtą prieš I. I., bet baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais įrodyta, kad I. I. nužudė kaltinamieji R. J. ir I. M.
2013 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad I. I. mirė po trauminio poveikio į krūtinkaulio kūną, dėl to įvyko krūtinkaulio lūžimas, buvo sutraiškytas širdies kairiojo skilvelio raumuo, per kur įvyko kraujavimas iš širdies kairiojo skilvelio į širdiplėvės ertmę, o pro pažeistą širdiplėvę į tarpuplautį ir pleuros ertmes, dėl to I. I. netrukus mirė. Nustatyti ir kiti daugybiniai sužalojimai: daugybiniai šonkaulių lūžimai (dešinėje II-VIII, kairėje III-V) tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to buvo pažeistos pasieninės pleuros ir plaučių audinys, dėl to įvyko kraujavimas į tarpuplautį, plaučių vartus bei pleuros ertmę, kraujosruvos galvos, kaklo, galvos sukamuosiuose raumenyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kairėje ausyje pažeidžiant kremzlės vientisumą, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, kairėje rankoje, dešinėje kojoje. Šie sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, 4 į kaklą, 6 į krūtinę bei kitas kūno vietas. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, kojomis, o krūtinkaulio lūžis ir širdies pažeidimas – stipriai paveikiant krūtinę nukentėjusiajam gulint ant grindų aukštielninkam. Teismo ekspertas teismo posėdyje patvirtino, jog po šio sužalojimo mirtis turėjo ištikti praktiškai tuoj pat. I. I. judėti negalėjo tik po krūtinkaulio lūžio ir širdies sužalojimo. Mirtis įvyko apie 21–24 val. Sužalojimus galėjo skirti nedidelis laiko tarpas. Tai rodo, kad sužalojimai, nuo kurių nukentėjusysis I. I. mirė, neabejotinai buvo padaryti toje vietoje, kur buvo rastas I. I. lavonas, t. y. jo buto koridoriuje, vadinasi, šiuos sužalojimus galėjo padaryti tik bute buvę asmenys. Nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2013-02-27, pas I. I. svečiuose buvo kaltinamieji R. J. ir I. M., liudytojai V. Š., A. F. ir R. B. R. B. buvo atvykęs apie pietus tik trumpam – atnešė naminės degtinės ir išėjo. Jokių konfliktų nematė. A. F. buvo trumpai, tik atėjęs jis tuoj išėjo, nes kaltinamoji I. M. jį išvarė. Bute liko I. I., V. Š., R. J. ir I. M., kurie gėrė ir žaidė kortomis. Nors apklaustas teisme liudytojas V. Š. nurodė, kad pas I. I. buvo tik ryte, bet šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes visi anksčiau minėti asmenys I. I. bute alkoholinius gėrimus be perstojo vartojo kelias paras, todėl pagrįstai gali painiotis paros laike. Ištyrus liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad liudytojas pasakoja apie tos dienos vakaro įvykius ir nurodė, kad matė konfliktą tarp I. M. ir I. I. Konfliktas įvyko dėl to, kad I. M. pralošusi kortomis nenusirenginėjo, be to, I. I. kišant rankas I. M. į tarpkojį, ši supyko ir atsistojusi nustūmė I. I.. Šis krito aukštielninkas iš virtuvės tarpduryje į koridorių. Čia pradžioje I. M., o ir netrukus prisijungęs R. J. sudavė smūgius I. I. rankomis į veidą, krūtinę, spyrė kojomis į šoną. V. Š. I. I. nuo grindų pakėlė ir pasodino ant lovos virtuvėje. I. I. šiek tiek kraujavo iš nosies. Netrukus V. Š. išėjo iš I. I. buto. Netikėti liudytojo V. Š. parodymais dėl kaltinamųjų smurtavimo prieš I. I. nėra pagrindo. Nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė aplinkybių, dėl kurių V. Š. galėtų ar turėtų juos apkalbėti. V. Š. parodymai, lavono tyrimo duomenys įrodo, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta ne vieną kartą, kadangi V. Š. nurodytomis aplinkybėmis I. I. negalėjo būti nužudytas, kadangi po V. Š. nurodyto smurto jis buvo gyvas kelias ar net keliasdešimt minučių. Be to, V. Š. dar ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai vyko temstant, t. y. negalėjo būti 21–24 val., o buvo anksčiau. Šiuos liudytojo parodymus atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota svarbi aplinkybė, pagal kurią būtų galima spręsti apie vieno iš smurto atvejų prieš I. I. laiką. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ant I. I. kairės rankos rastas rankinis laikrodis su sudaužytu stikliuku ir laikrodžio rodyklės sustojusios ties 7.45 val. Tai įrodo, kad šis smurto epizodas galėjo būti apie 19.45 val. Po šio pavartoto smurto liudytojas V. Š. išėjo ir pas I. I. liko tik kaltinamieji R. J. su I. M., kurie bute buvo iki ryto, t. y. maždaug iki 4 val. Šią aplinkybę patvirtina iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, jog 2013-02-28 4.13 val. telefoninio pranešimo apie negyvą vyrą Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“ garso įraše užfiksuota, kad skambinusio telefono numeris nenustatytas, nes, spėjama, buvo skambinta išėmus SIM kortelę. Iš įrašo turinio matyti, kad skambina moteris, kuri prisistato M. ir praneša, jog atėjo pas draugą į Brožynų g. „(duomenys neskelbtini)“ ir rado negyvą draugą (t. 1, b. l. 174–176). Remiantis Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais bei 2013 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. gegužės 24 d. Apžiūros protokolais nustatyta, jog kaltinamoji I. M. 4.16 val. užfiksuota prie parduotuvės „Rimi“, o 4.2 –4.30 val. prie DNB banko Vingio g. 29. Iš Smiltelės g. 13 namo vaizdo kamerų matyti, kad kaltinamasis R. J. namo grįžta 5.51 val., o kaltinamoji I. M. pas R. J. į namus ateina 7.31 val. (t. 1, b. l. 177–189, t. 2, b. l. 5–18).
Kaltinamojo R. J. parodymus apie tai, kad po jo pavartoto smurto I. I. atsikėlė ir nuėjo miegoti į savo kambarį, paneigia įvykio vietos apžiūros duomenys ir 2013 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada bei eksperto apklausa teisme, todėl jie vertintini kritiškai. Prieš I. I. antrąjį kartą buvo smurtaujama būtent tuo laiku, apie kurį parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė kaltinamasis R. J. R. J. parodė, kad stovinčiam I. I. kumščiu sudavė į veidą ir dėl to pradėjo bėgti kraujas, kuriuo jis išsipurvino striukę ir batus. Nuo smūgio I. I. nukrito, o jam atsistojus tarp jų įsiterpė I. M., kuri pradėjo stumdytis su I. I. ir šiam vėl nugriuvus, I. M. jį spardė į šonus, krūtinę, galvą. I. I. taip ir liko gulėti, o jis su I. M. atsigulė miegoti virtuvėje. Po patirto krūtinkaulio lūžio ir širdies sužeidimo I. I. negalėjo judėti. I. I. radimo įvykio vietoje poza – guli ant grindų aukštielninkas – visiškai atitinka padėtį, kurioje jis turėjo būti poveikio į krūtinkaulį metu ir po tokio smurto negalėjo judėti. Kad I. I. padėtis po patirto smurto nebuvo keista, parodo ir kraujo pėdsakai ant grindų ties I. I. galva. Šie įrodymai, o ir lavono gulėjimo vieta – tarpduris tarp virtuvės ir koridoriaus, kai kojos nukreiptos į virtuvę, įrodo, kad I. I. buvo užpultas ir nuverstas virtuvėje buvusio asmens. Įvykio vietos apžiūros metu būtent virtuvės patalpoje ant grindų rastas ir rankšluostis su I. I. kraujo pėdsakais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant R. J. sportinio švarko, džinsinių kelnių ir striukės rasti jo kraujo pėdsakai. Ant I. I. burnoje rasto plauko, rankšluosčio rasta I. I. kraujo (t. 1, b. l. 62–64).
Kaltinamosios I. M. versija, kad miegodama virtuvėje ji negirdėjo ir nematė nė vieno iš konfliktų su I. I., jog ji pati nesmurtavo prieš I. I., paneigta byloje surinktais įrodymais, kuriais nustatyta, kad I. M. nuo pat pirmojo skambučio į pagalbos telefoną ir nuo pirmojo susitikimo su pareigūnais melavo. Aplinkybes, kad ji pas I. I. į svečius atėjo ir jo lavoną rado tik ryte, kaltinamoji I. M. nurodė ir 2013-03-14 pirmosios jos apklausos metu, kurioje paaiškino, kad tą naktį miegojo pas savo sugyventinį. Vėliau kaltinamoji pripažino, kad šias aplinkybes išsigalvojo, tačiau teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ji melavo ir nepapasakojo tiesos policijos pareigūnams. Apie kaltinamosios smurtavimą prieš I. I. parodė liudytojas V. Š. Be to, jei kaltinamoji nebūtų prisidėjusi prie I. I. gyvybės atėmimo, ji nebūtų nuslėpusi, kad įvykio naktį ir kelias paras prieš tai buvo nukentėjusiojo I. I. bute, kad jame buvo kaltinamasis R. J. Būtent I. M. ėmėsi kitų veiksmų galimiems nusikaltimo pėdsakams paslėpti: R. J. miegant išmetė jo batus, nes ant jų buvo kraujo pėdsakų. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas V. V. Be to, kaltinamajai I. M. žinoma apie specifinį I. I. sužalojimo būdą – pašokinėta ant krūtinės. Nors ji nurodo, kad tai jai žinoma iš kaltinamojo R. J., tačiau kaltinamasis R. J. šią aplinkybę neigia, darytina išvada, kad ji stebėjo ir matė tokius R. J. veiksmus arba pati juos atliko. Nustatytas kaltinamosios I. M. smurtavimo prieš I. I. motyvas, nes I. I. kabinėjosi prie kaltinamosios siekdamas seksualinio suartėjimo kišdamas rankas jai tarp kojų, dėl to ši supyko. Be to, kaltinamasis R. J. nurodė, jog konfliktas kilo, kai I. I. jį varė iš buto, nes norėjo pasilikti vienas su I. M. Liudytojas V. Š. ir A. F. kaltinamąją I. M. apibūdino kaip konfliktišką asmenybę, o tai, kad ji linkusi smurtauti, parodo ir praeityje turėtas teistumas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Įrodyta, kad tiek pirmąjį kartą apie 19.45 val., apie kurį parodė liudytojas V. Š., tiek antrąjį kartą, apie kurį 2013-04-08 apklausos metu, 2013-06-04 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kaltinamasis R. J., smurtą prieš I. I. bendrai vartojo abu kaltinamieji I. M. ir R. J. Kadangi abu atvejus sieja nedidelis laiko tarpas, juos sieja tos pačios paskatos, t. y. motyvas – konfliktas dėl I. I. veiksmų prieš I. M., t. y. bendra tyčia, veika kvalifikuotina kaip tęstinė. Kaltinamieji R. J. ir I. M. kelis kartus smurtaudami prieš nukentėjusįjį – suduodami jam smūgius rankomis į veidą ir spardydami kojomis krūtinę ir šonus, numatė, kad kelia pavojų jo sveikatai, o suduodami daugybinius smūgius numatė, kad kelia pavojų ir jo gyvybei, nors gyvybės atimti ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido kilti mirtinoms pasekmėms, nes po smurto pavartojimo nesuteikė pagalbos, I. I. paliko gulėti ir išėjo iš namų, veikė netiesiogine tyčia gyvybės atėmimo pasekmių atžvilgiu, todėl abu bendrininkai atsako už nužudymą nepriklausomai nuo to, kurio smūgiais buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, nes baudžiamojoje byloje nenustatytas vykdytojo ekscesas. Nesant nužudymą kvalifikuojančių požymių, kaltinamųjų R. J. ir I. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. – kito žmogaus nužudymas.
Nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš R. J. ir I. M. 7 300 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. N. K. ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. N. K. nužudytąjį I. I. palaidojo ir turėjo 2000 Lt išlaidų, rūpinasi paminklo pastatymu, kuris kainuos 5 300 Lt. Šias turėtas išlaidas patvirtina finansiniai dokumentai, todėl ši ieškinio dalis tenkintina ir iš kaltinamųjų R. J. ir I. M. solidariai priteistina 7 300 Lt suma padarytai turtinei žalai atlyginti. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kitiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, kai juos su nukentėjusiuoju iki mirties siejo itin glaudūs dvasiniai, artimi santykiai, emociniai ryšiai. Kadangi nurodytuose straipsniuose nėra minima nukentėjusiojo mamos sesuo kaip artimas giminaitis, todėl neturtinė žala N. K. nepriteistina ir ši ieškinio dalis atmestina.
Kaltinamųjų R. J. ir I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų R. J. ir I. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems R. J. ir I. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, asmenybes. Kaltinamieji R. J. ir I. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis. Sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamasis R. J. nedirba, administracine tvarka baustas, neatlygino padarytos žalos, nuolat girtauja, o būdamas girtas smurtauja (2013-09-04 pripažintas kaltu dėl 2013-02-01 smurto prieš motiną) nusikalstamą veiką padarė esant atsakomybę dviem sunkinančioms aplinkybėms (apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kaltinamoji I. M. nedirba, bausta administracine tvarka, nuolat girtauja, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2005-07-04 teismo sprendimu neterminuotai apribota valdžia į jos vaikus A. B., gim. 2001 m., R. B., gim. 2000 m., A. M., gim. 1998 m. Duktė B. M., gim. 1996 m., yra globojama senelės, duktė V. M., gim. 2008 m., yra įvaikinta. Kaltinamoji I. M. neatlygino padarytos turtinės žalos, nusikalstamą veiką padarė esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (apsvaigusi nuo alkoholio, bendrininkų grupe), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (t. 4, b. l. 80). Ši suma nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistina iš kaltinamųjų R. J. ir I. M.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu trylikai (13) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kol įsiteisės teismo nuosprendis ir bus pradėtas bausmės vykdymas, paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2014 m. vasario 5 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. faktinio sulaikymo dienos 2013 m. kovo 16 d.
I. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir ją nubausti laisvės atėmimu trylikai (13) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kol įsiteisės teismo nuosprendis ir bus pradėtas bausmės vykdymas, paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 16 d. iki 2014 m. vasario 5 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. M. faktinio sulaikymo dienos 2013 m. kovo 16 d.
N. K. ieškinį tenkintini iš dalies. Iš kaltinamųjų R. J. ir I. M. solidariai priteisti N. K. 7 300 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
N. K. ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atmesti.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. K. priteisti solidariai iš R. J. ir I. M. 1 000 Lt turėtoms išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: I. I. džemperį, džinsinius marškinėlius, šviesius marškinėlius, juodos spalvos kelnes, sportines kelnes, trumpikes, puskojines ir batus (t. 1, b. l. 99), įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: avalynės pėdsaką, plauką, laikrodį, rankšluostį, cigarečių nuorūkas, 2 vnt. biologinių pėdsakų (t. 1, b. l. 29), saugomus Klaipėdos AVPK SNTS daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti.
R. J. priklausančius daiktus: „Mano Rimi“ nuolaidų kortelę, SEB banko sąskaitos priminimo kortelę, „Swedbank“ sąskaitos priminimo kortelę, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, lombardo sutartis, drabužius – mėlyną sportinį megztinį „ADIDAS“, juodos spalvos sportinius marškinėlius „Fishbone“, juodos spalvos striukę; telefoną NOKIA 3410, 2,01 Lt, SODROS pažymėjimą, SEB VISA kortelę, MAXIMA AČIŪ kortelę, autobuso elektroninį bilietą, juodą piniginę (t. 2, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. J. arba jo įgaliotam asmeniui.
I. M. priklausančius drabužius: striukę ir džinsines kelnes (t. 1, b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. M. arba jos įgaliotam asmeniui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.