- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- eA-889-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02484-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, Perkančioji organizacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2022 m. kovo 22 d. atnaujintą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 08.21-CPVA-R-908-51-0003 (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R-266 (AG-235/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 14 d. su Agentūra pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartį, kuria susitarė, jog pareiškėjui bus skiriamas iki 575 411,65 Eur finansavimas. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Ramygaloje, Panevėžio rajone“, projekto Nr. 08.2.1-CPVA-R-908- 51-0003 (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Ramygaloje, Panevėžio rajone“ viešųjų erdvių infrastruktūros atnaujinimo darbai“ (toliau – ir Pirkimas).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 22 d., Pirkimo Nr. 340121. Pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JK Ranga“ (toliau – ir tiekėjas) kartu su pasiūlymu nepateikė įkainotų veiklų sąrašo, todėl pasiūlymas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 9.11.1 papunkčiu, buvo atmestas. UAB „JK Ranga“ su tokiu sprendimu nesutiko ir 2017 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją Nr. S-17/69 kartu su veiklų sąrašu. Perkančiosios organizacijos komisija, įvertinusi pretenziją, 2017 m spalio 25 d. protokolu Nr. (22.13)-EB3-125 nutarė tęsti pirkimo procedūras ir pripažino tiekėjo pasiūlymą priimtinu. 2017 m. lapkričio 14 d. protokolu Nr. (22.13)-FB3-132 buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir išrinktas galimas Pirkimo laimėtojas, kuriuo tapo ūkio subjektų grupė UAB „Kongera“ su UAB „Orestinos montažas“. Subjektų grupė UAB „Kongera“ su UAB „Orestinos montažas“ 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Perkančiąją organizaciją, informuodama, kad dėl nenumatytų aplinkybių negalės įvykdyti Pirkimo sutarties numatytais terminais, todėl atsisako sudaryti sutartį. 2017 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. (22.13)-FB3-135 laimėtoju pripažintas antroje vietoje buvęs tiekėjas UAB „JK Ranga“ ir su juo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. S1-364.
4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, atlikęs pažeidimų tyrimą Projekte Nr. 08.2. l-CPVA-R-908-51-0003, 2020 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Pirminis sprendimas), kuriuo pareiškėjui dėl subrangos ribojimo pritaikė 5 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, apskaičiuodamas netinkamų finansuoti išlaidų sumą 26 380,84 Eur; dėl pasiūlymų vertinimo pritaikė 25 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, apskaičiuodamas netinkamų finansuoti išlaidų sumą 131 904,22 Eur. Dėl šių pažeidimų Agentūra pritaikė pareiškėjui bendrą 25 procentų finansinę korekciją, apskaičiuodama netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 131 904,22 Eur. Pareiškėjas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo padavė skundą Komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-971(AG-905/05-2020) (toliau – ir 2020 m. Komisijos sprendimas) panaikino Agentūros Pirminio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį Komisija atmetė. Pareiškėjas Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija, apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-1769-815/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2022 m. kovo 22 d. priėmė atnaujintą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0003 (toliau – ir Atnaujintas sprendimas), kuriuo pareiškėjui pritaikė 25 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 131 904,22 Eur. Komisija pareiškėjo skundą dėl Atnaujinto sprendimo panaikinimo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-235/04-2022) atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiais Komisijos ir Agentūros sprendimais nesutinka.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į savo pačios ankstesniame 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime išreikštą poziciją dėl pritaikytos aiškiai per griežtos finansinės korekcijos už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą bei nurodymą sušvelninti pritaikytą finansinę korekciją. Komisija pritarė Agentūros Atnaujintam sprendimui, kuriuo pareiškėjo padėtis pagal jo paties skundą buvo pabloginta, t. y. vietoj Agentūros Pirminiu sprendimu pareiškėjui už nustatytus pažeidimus (dėl subrangos ribojimo ir dėl pasiūlymų vertinimo) bendrai paskirtos netinkamų finansuoti išlaidų 131 904,22 Eur sumos paskirta 158 285,06 Eur suma, kurią sudaro 131 904,22 Eur (dėl pasiūlymų vertinimo) pagal Agentūros 2022 m. kovo 22 d. Atnaujintą sprendimą ir 26 380,84 Eur (dėl subrangos ribojimo) pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad Komisija 2020 m. spalio 28 d. sprendime, kuriuo įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, ne tik pasisakė dėl teisinio pagrindo (Gairių) taikant finansinę pataisą, kurios, Komisijos vertinimu, nepagrindžia 25 procentų dydžio finansinės korekcijos taikymą, bet ir nurodė aplinkybes, kurias manė esant būtina įvertinti ir kurios sudaro pagrindą mažinti sankcijos dydį. Šiame sprendime Komisija padarė išvadą, kad paskirtas 25 procentų finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas padaryto pažeidimo sunkumui ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, atsižvelgiant į sprendime nustatytas ir įvertintas aplinkybes. Tačiau, pasak pareiškėjo, nei Agentūra, priimdama Atnaujintą sprendimą, nei pati Komisija, vertindama jo pagrįstumą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais pabloginama pareiškėjo padėtis, pažeisdami teismų praktikoje suformuotą principą, draudžiantį bloginti asmens padėtį, kai byla nagrinėjama pagal jo paties skundą. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, iš naujo spręsdama finansinės korekcijos taikymo klausimą už neva netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, privalėjo pažeidimą pripažinti formaliu, mažareikšmiu ir neskirti 25 procentų finansinės korekcijos, vadovaujantis Komisijos ankstesniame sprendime pateiktais išaiškinimais.
7. Pareiškėjas teigė, kad yra nepagrįsta Agentūros išvada, jog Perkančioji organizacija su UAB „JK Ranga“ pretenzija priimdama trūkstamą dokumentą – įkainotų veiklų sąrašą, kuris nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu, suteikė tiekėjui galimybę iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų pasiūlymo padaryti jį atitinkančiu, nes Perkančioji organizacija iš pateiktų dokumentų negalėjo nustatyti ir nuspręsti, ar tiekėjas tikrai atliks visus darbus, išvardytus veiklų sąraše, kurį tiekėjas turėjo užpildyti ir pateikti kartu su pasiūlymu. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „JK Ranga“, pateikdamas pasiūlymą, kaip ir visi tiekėjai nurodė viešųjų infrastruktūros atnaujinimo darbų kainą ir kilnojamųjų tualetų Ramygalos miesto parke įrengimo kainą. UAB „JK Ranga“ taip pat pateikė visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius įmonės kvalifikacinius reikalavimus, kurie atitinka Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta galimybė atmesti pasiūlymą, jei tiekėjas nepateikė įkainoto veiklų sąrašo. UAB „JK Ranga“, pateikdamas pasiūlymą, nurodė bendrą pasiūlymo kainą, išskaidytą į viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbus ir kilnojamųjų tualetų Ramygalos miesto parke įrengimą. Todėl, pasak pareiškėjo, Perkančiosios organizacijos komisija, gavusi UAB „JK Ranga“ pasiūlymą su bendra pasiūlymo suma, turėjo vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 9.8 punktu prašyti pateikti įkainotų veiklų sąrašą. Pareiškėjo teigimu, įkainotų veiklų sąrašo nepateikimas, tiekėjui šį trūkumą pašalinus (pateikus kartu su pretenzija), negali būti laikomas esminiu konkurso sąlygų pažeidimu ar pasiūlymo keitimu. Toks pasiūlymo atmetimas formaliu pagrindu suteiktų prioritetą formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą, o tai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 daliai.
8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo objektas buvo viešųjų erdvių infrastruktūros atnaujinimo darbai, o tiksli darbų apimtis ir savybės yra pateiktos techniniame projekte „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo Ramygaloje, Panevėžio rajone, investicinio ir techninio projektų parengimo paslaugos“. Teigė, kad tiekėjai, pildydami įkainotų veiklų sąrašą, turėjo nurodyti preliminarią darbų apimtį, nes tai numatė Pirkimų sąlygų 2 priedas. Veiklų sąrašas buvo preliminarus ir jis nebuvo nei statybos rangos sutarties priedas, nei jame buvo nustatomi darbų veiklų įgyvendinimo terminai. Tiksli darbų apimtis buvo nurodyta techniniame projekte, o ne įkainotų veiklų sąraše. Pirkimo sąlygose numatyti darbų kiekiai įkainotų veiklų sąraše pagal Pirkimo sąlygų 2 priedą buvo tik preliminarūs, todėl tiekėjui pateikus pasiūlymą bendrai pasiūlymo sumai 523 437,65 Eur su PVM ir kartu su pretenzija pateikus veiklų sąrašą, kuriame buvo nurodyti preliminarūs darbai su ta pačia suma – 523 437,65 Eur, pareiškėjo manymu, neturėjo įtakos pasiūlytai kainos sumai.
9. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Gairių nuostatas, pripažinus pažeidimą mažareikšmiu ir atsižvelgus į pareiškėjui dėl to paties Pirkimo jau pritaikytą galiojančią 5 procentų dydžio sankciją dėl subrangos ribojimo, jam negalėjo būti skirta finansinė korekcija bendrai viršijanti 5 procentus, t. y. 26 380,84 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad Agentūros Atnaujintas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 323 punkto nuostatomis, atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė Atnaujintą sprendimą.
12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Agentūra, priimdama Atnaujintą sprendimą, nevertino Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su įpareigojimu iš naujo išnagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Agentūra vertino ne tik 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytas aplinkybes, bet ir vadovavosi VAAT 2021 m. vasario 24 d. sprendime bei LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su teisės aktu, kuriuo remiantis už sprendime nustatytus pažeidimus turėjo būti taikytas konkretus finansinės korekcijos dydis. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas finansinės korekcijos už nepagrįstą subrangos ribojimą klausimą, sprendė, kad Agentūra tinkamai taikė Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452 patvirtintas gaires (toliau – 2019 m. Gairės). Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartyje, todėl atsakovas mano, kad pagrįstai taikė 2019 m. Gaires.
13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo vykdomo Pirkimo atveju pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, iš kurių du pasiūlymai buvo atmesti: vieno tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindas yra nesusijęs su pažeidimo tyrimu (per didelė pasiūlymo kaina), o kitas yra susijęs su nustatytu pažeidimu, t. y. pasiūlymų vertinimų metu pareiškėjas nustatė, kad tiekėjas UAB „JK Ranga“ nepateikė privalomo pateikti įkainoto veiklos sąrašo, todėl jo pasiūlymą atmetė. Tačiau, gavęs pretenziją po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, pareiškėjas priėmė tiekėjo pateiktą įkainotą veiklos sąrašą, taip šiam tiekėjui sudarydamas išskirtines neteisėtas sąlygas – suteikdamas galimybę pasibaigus terminui pateikti pagal Pirkimo sąlygas privalomą pateikti dokumentą, taip neatitinkantį Pirkimo sąlygų pasiūlymą paversti atitinkančiu. Atsakovas teigė, kad Agentūra, įvertinusi įkainoto veiklos sąrašo turinį, nustatė, kad šiame privalomame tiekėjams pateikti dokumente yra išvardinti darbų grupių kiekiai, pažymint, kad darbų apimtis yra preliminari, ir įpareigojant teikėjus nurodyti kiekvienos, įkainotame veiklos sąraše nurodytos, darbų grupės kainą, todėl buvo padaryta išvada, kad tiekėjas, teikdamas įkainotą veiklos sąrašą, įsipareigojo atlikti visus darbus, nurodytus įkainotame veiklos sąraše, nustatytomis kainomis. Pasak atsakovo, pareiškėjas be šių dokumentų nebūtų galėjęs įvertinti, ar tiekėjas įsipareigojo atlikti visus įkainotame veiklos sąraše nurodytus darbus, nes darbų grupių ir kiekio nėra galimybės identifikuoti, remiantis pasiūlymo forma. Nesant pateikto įkainoto veiklos sąrašo, Pirkimo vykdymo metu esant šiame sąraše nustatytų darbų kiekio pokyčiui, pareiškėjas nebūtų galėjęs įvertinti pakitusių darbų kiekio kainos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka 2019 m. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte apibrėžto pažeidimo aprašymą, todėl tiekėjui (Pirkimo laimėtojui) buvo sudarytos akivaizdžiai išskirtinės sąlygos kitų tiekėjų atžvilgiu, tuo pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo (vieno požiūrio) principus.
14. Atsakovo nuomone, Pirkimo procedūrų pažeidimo negali pateisinti aplinkybė, jog pareiškėjas sudarė sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina buvo mažesnė, nes toks tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis privalomų Pirkimo sąlygų, todėl pasiūlymo kaina negali būti vertinama. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymų eilėje buvo kitų tiekėjų pasiūlymų, vienas kurių galėjo būti pripažintas laimėjusiu Pirkimą.
15. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, už nepagrįstą subrangos ribojimą pareiškėjui buvo taikyta 5 procentų finansinė korekcija. Pagal 2019 m. Gairių 1.4 punktą, kai nustatoma, kad per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos. Sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgiama į sunkiausią pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo vykdyto Pirkimo atveju yra nustatyti du pažeidimai, atsakovas Atnaujintame sprendime už netinkamą pasiūlymų vertinimą pareiškėjui taikė 25 procentų finansinę korekciją.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Atnaujintu sprendimu yra bloginama jo padėtis. Atsakovas teigė, kad Atnaujintame sprendime aiškiai nurodyta, jog pažeidimų tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 131 904,22 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Agentūra pareiškėją būtų įpareigojusi sumokėti skunde nurodytą 158 285,06 Eur dydžio korekciją. Atsakovo nuomone, skundo argumentas, kad Pirkimu buvo perkami darbai, skirti visuomenės poreikių (viešųjų interesų) tenkinimui, negali būti vertinamas kaip finansinę korekciją mažinanti aplinkybė, atkreipiant dėmesį, kad tokia galimybė nėra numatyta 2019 m. Gairėse.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą.
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Atnaujintu sprendimu ir Komisijos sprendimu, skundą iš esmės grindžia argumentais, jog Agentūra, priimdama Atnaujintą sprendimą, netinkamai įvykdė Komisijos 2020 m. priimtame sprendime nurodytus išaiškinimus, tinkamai neįvertino visų aplinkybių dėl per griežtos finansinės korekcijos (25 proc.) taikymo bei priimdama Atnaujintą sprendimą pablogino pareiškėjo padėtį. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pagal Gairių nuostatas pripažinus pažeidimą dėl tiekėjų pasiūlymo vertinimo mažareikšmiu bei atsižvelgus į pareiškėjui dėl to paties Pirkimo jau pritaikytą galiojančią 5 procentų dydžio sankciją dėl subrangos ribojimo, Agentūra negalėjo skirti finansinės korekcijos, bendrai viršijančios 5 procentus, t. y. 26 380,84 Eur.
19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad Komisija 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Agentūros Pirminio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo veiksmus dėl tiekėjo pasiūlymo priėmimo įvertino kaip formalų/mažareikšmį pažeidimą ir Pirminio pasiūlymo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija panaikino bei įpareigojo Agentūrą finansinės korekcijos klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą išnagrinėti iš naujo. Aptartos Komisijos sprendimo dalies nei viena iš ginčo šalių teismui neskundė, t. y. pareiškėjas neginčijo nustatyto pažeidimo, o Agentūra – pažeidimo įvertinimo kaip formalaus ir mažareikšmio. Vilniaus apygardos administracinio teismo Nr. I3-1769-815/2021 išnagrinėtoje byloje taip pat nebuvo tirtas Agentūros Pirminio sprendimo ir Komisijos 2020 m. sprendimo dalių, kuriose buvo nustatytas ir vertinamas tiekėjo pasiūlymo priėmimas, kaip pažeidimas ir finansinės korekcijos už jį pritaikymas, teisėtumas ir pagrįstumas (VAAT 2021 m. vasario 24 d. sprendimo IV dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčo ribos – pareiškėjui Atnaujintu sprendimu pritaikytos 25 procentų finansinės korekcijos pagrįstumas ir proporcingumas.
20. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad Komisija 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime, vertindama pareiškėjui pritaikytų finansinių korekcijų, tiek dėl subrangos ribojimo, tiek dėl tiekėjų pasiūlymo vertinimo, proporcingumą, nurodė, kad spręsdamas sankcijų taikymo klausimus atsakovas turėjo vadovautis ne Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452 patvirtintomis gairėmis, o gairėmis, patvirtintomis 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C9(2013)9527 (toliau – 2013 m. Gairės). Komisija tokią išvadą grindė tuo, kad Pirkimo organizavimo metu 2019 m. Gairės dar nebuvo įsigaliojusios, todėl Agentūra, taikydama pareiškėjui finansines korekcijas, turėjo vadovautis 2013 m. Gairėmis, kurios yra palankesnės pareiškėjui dėl nustatytų sankcijų dydžio. Teismas pažymėjo, kad ginčą tarp pareiškėjo ir Agentūros dėl padaryto pažeidimo, už kurį Pirminiu sprendimu pareiškėjui pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. I3-1769-815/2021 nustatė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nustatytas 2020 m. spalio 28 d., todėl nusprendė, jog Agentūra pagrįstai pažeidimui taikė 2019 m. Gaires. Tai, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi pažeidimo nustatymo metu galiojusiomis 2019 m. Gairėmis, pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A-62-525/2022 (nutarties 46 punktas). Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog abu pareiškėjo Pirkime padarytus pažeidimus atsakovas nustatė tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. spalio 28 d., todėl aptarta teismų praktika dėl 2019 m. Gairių taikymo yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
21. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas neatsižvelgė į Komisijos 2020 m. sprendime pateiktus išaiškinimus ir neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl finansinės korekcijos sumažinimo, teismas pažymėjo, kad Komisijos išaiškinimas dėl sankcijos proporcingumo buvo pateiktas, remiantis 2013 m. Gairių nuostatomis. 2013 m. Gairių už 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimą taikoma 25 procentų pataisos norma galėjo būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, t. y. teisinis reguliavimas įtvirtino galimybę parinkti finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Teismas vertino, kad nagrinėjamojo ginčo atveju Komisijos 2020 m. sprendime išdėstytos aplinkybės dėl finansinės korekcijos dydžio sumažinimo nėra teisiškai reikšmingos, nes pagal suformuotą teismų praktiką yra taikoma ne Pirkimo vykdymo metu, o pažeidimo nustatymo metu galiojanti Gairių redakcija. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Gairėse Agentūrai nėra įtvirtina diskrecijos teisė už 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimą skirti mažesnę nei 25 procentų sankciją.
22. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Atnaujintu sprendimu bloginama jo teisinė padėtis, nes vietoj Agentūros Pirminiu sprendimu bendrai paskirtos netinkamų finansuoti išlaidų 131 904,22 Eur sumos gaunasi 158 285,06 Eur suma, t. y. Pirminiu sprendimu paskirta 5 procentų finansinė korekcija už subrangos ribojimą, o Atnaujintu sprendimu paskirta dar 25 procentų finansinė korekcija už pasiūlymų vertinimą. Teismas pažymėjo, kad pagal 2019 m. Gairių 1.4 punktą, tuo atveju, jeigu per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos. Sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgiama į sunkiausią pažeidimą. Teismas nurodė, kad ginčo atveju pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, padarė du pažeidimus – už pirmąjį pažeidimą dėl subrangos ribojimo Agentūros Pirminiu sprendimu jam paskirta 5 procentų, o už antrąjį pažeidimą dėl tiekėjų pasiūlymo vertinimo Atnaujintu sprendimu paskirta 25 procentų sankcija. Iš ginčijamo Atnaujinto sprendimo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjui paskirta 25 procentų finansinė korekcija, kurios suma sudaro 131 904,22 Eur. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui už Pirkime nustatytus pažeidimus taikomos finansinės korekcijos būtų sudedamos ir reikalaujama sumokėti skunde pareiškėjo nurodytą 158 285,06 Eur sumą. Agentūra atsiliepime taip pat patvirtino, kad pareiškėjui už Pirkime nustatytus pažeidimus taikoma viena, didesnė pataisos norma, t. y. 25 procentų nuo nustatytos netinkamos finansuoti sumos.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepareiškė reikalavimo mažinti finansinę korekciją, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutiko su jos dydžiu, teigdamas, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Teismas nurodė, kad nors Komisija 2020 m. sprendime konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai priimant tiekėjo pasiūlymą įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, t. y. nepripažinti esminiu pasiūlymo pakeitimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022 atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis. Atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimus, teismas vertino, kad nėra pagrindo nustatytą pažeidimą pripažinti formaliu, mažareikšmiu.
III.
24. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Agentūros 2022 m. kovo 22 d. atnaujintą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 08.2. l-CPVA-R-908-51-0003, Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2 lR-(AG-235/04-2022) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą arba mažinti finansinę korekciją.
25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Komisija nesivadovavo savo pačios ankstesniame 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime aiškiai išreikšta pozicija dėl pritaikytos per griežtos finansinės korekcijos už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą bei nurodymu sušvelninti pritaikytą finansinę korekciją. Komisija netgi pritarė Agentūros sprendimui, kuriuo pareiškėjo situacija pagal jo paties skundą buvo pabloginta, t. y. vietoj Agentūros Pirminiu sprendimu pareiškėjui už nustatytus pažeidimus (dėl subrangos ribojimo ir dėl pasiūlymų vertinimo) bendrai paskirtos netinkamų finansuoti išlaidų 131 904,22 Eur sumos gavosi 158 285,06 Eur suma, kurią sudaro 131 904,22 Eur (dėl pasiūlymų vertinimo) pagal Agentūros 2022 m. kovo 22 d. atnaujintą sprendimą ir 26 380,84 Eur (dėl subrangos ribojimo) pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje galioja principas, draudžiantis bloginti asmens padėtį, kai byla nagrinėjama pagal jo paties skundą, t. y. dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas).
26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Agentūra, iš naujo spręsdama finansinės korekcijos taikymo klausimą už neva netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, privalėjo pažeidimą pripažinti formaliu, mažareikšmiu ir neskirti 25 procentų finansinės korekcijos. Pareiškėjo teigimu, vadovaudamasis Gairių nuostatomis ir pripažinęs pažeidimą mažareikšmiu bei atsižvelgęs į pareiškėjui dėl to paties Pirkimo jau pritaikytą galiojančią 5 procentų dydžio sankciją dėl subrangos ribojimo, atsakovas negalėjo jam skirti finansinės korekcijos bendroje sumoje viršijančios 5 procentus, t. y. 26 380,84 Eur.
27. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog Perkančioji organizacija kartu su pretenzija priimdama trūkstamą dokumentą – įkainotų veiklų sąrašą, kuris nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu, suteikė tiekėjui galimybę iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų pasiūlymo padaryti jį atitinkančiu. Pasak pareiškėjo, Perkančioji organizacija iš pateiktų dokumentų negalėjo nustatyti ir nuspręsti, ar tiekėjas tikrai atliks visus darbus, išvardytus veiklų sąraše, kurį tiekėjas turėjo užpildyti ir pateikti kartu su pasiūlymu. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta galimybė atmesti pasiūlymą, jeigu tiekėjas nepateikė įkainoto veiklų sąrašo. Įkainotų veiklų sąrašas buvo tik pagalbinė priemonė, neturinti įtakos bendrai pirkimo kainai, ir pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį Perkančioji organizacija privalėjo, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti kandidatą ar dalyvį per nustatytą terminą patikslinti, papildyti arba paaiškinti šiuos dokumentus ar duomenis. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors tiekėjas UAB „JK Ranga“ kartu su pasiūlymu nepateikė įkainotų veiklų sąrašo, tačiau pateikdamas pasiūlymą nurodė bendrą pasiūlymo kainą, išskaidytą į viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbus ir kilnojamųjų tualetų Ramygalos miesto parke įrengimą. Pareiškėjas, gavęs UAB „JK Ranga“ pasiūlymą su bendra pasiūlymo suma, vadovaudamasis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 9.8 papunkčiu, turėjo prašyti tiekėjo pateikti įkainotų veiklų sąrašą. Todėl įkainotų veiklų sąrašo nepateikimas, tiekėjui šį trūkumą pašalinus (pateikus kartu su Pretenzija), pareiškėjo nuomone, negali būti laikomas esminiu konkurso sąlygų pažeidimu ar pasiūlymo keitimu. Toks pasiūlymo atmetimas būtų formalaus pobūdžio neatitikimas, o formaliu pagrindu atmetus UAB „JK Ranga“ pasiūlymą būtų suteiktas prioritetas formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą, kas prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuria nustatytas pažeidimas dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo. Pažymi, kad dėl Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendime nustatyto nepagrįsto subrangos ribojimo LVAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu konstatavo, kad Agentūra tinkamai sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai apribojo subrangovų dalyvavimą Pirkime. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai peržengia apeliacinio ginčo ribas, kurios nagrinėjamo ginčo atveju apsiribojo tik vertinimu, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog Agentūra Atnaujintame sprendime tinkamai įgyvendino įpareigojimą iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, atkreipiant dėmesį, jog ginčo dėl pažeidimo (tiek netinkamo pasiūlymo vertinimo, tiek ir subrangos ribojimo) nėra ir negali būti.
30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, neišskirdamas ir neargumentuodamas, ką konkrečiai teismas vertino netinkamai. Pasak atsakovo, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog Agentūra nevertino Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su įpareigojimu iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Agentūra vertino ne tik Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytas aplinkybes, bet ir vadovavosi VAAT 2021 m. vasario 24 d. sprendime bei LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su teisės aktu, kuriuo remiantis už Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendime nustatytus pažeidimus turėjo būti taikytas konkretus finansinės korekcijos dydis.
32. Atsakovas pažymi, kad už Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendime nustatytus pažeidimus, nustatant finansinės korekcijos dydžio klausimą, jis tinkamai taikė 2019 m. Gaires, kurios buvo priimtos, siekiant didesnio teisinio tikrumo, kuris buvo įgyvendintas už 2019 m. Gairėse apibrėžtus pažeidimus nustatant konkretų taikytiną finansinės korekcijos dydį. Atsakovas teigia, jog jis, pakartotinai įvertinęs Komisijos nurodytas aplinkybes, pagrįstai Atnaujintame sprendime už netinkamą pasiūlymo vertinimą taikė 25 procentų finansinę korekciją.
33. Atsakovo nuomone, nepagrįstos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo taikyta 158 285,06 Eur dydžio korekcija. Pareiškėjas neįrodė, jog Agentūra įpareigojo jį šią sumą grąžinti, todėl pareiškėjas pažeidė bendrą įrodinėjo pareigą. Priešingai nei teigė pareiškėjas, remiantis Atnaujintu sprendimu, pažeidimų tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 131 904,22 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. kovo 22 d. atnaujinto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 08.21-CPVA-R-908-51-0003, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą, ir Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 21R-266 (AG-235/04-2022), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, pagrįstumo ir teisėtumo.
35. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Agentūros ir Komisijos sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamu spendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
37. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, nurodydamas, jog byloje tikrinamas pareiškėjui Atnaujintu sprendimu pritaikytos 25 procentų finansinės korekcijos už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą pagrįstumo ir proporcingumo klausimas.
40. Primintina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Agentūra 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pripažino, jog pareiškėjas, be svaraus pagrindo nustatydamas reikalavimą tiekėjams, ketinantiems dalyvauti Pirkime pasitelkiant subrangovus rangos darbams, patiems atlikti bendrastatybinius darbus, apribojo subrangovų pasitelkimo teisę ir taip neužtikrino VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytos galimybės tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsakovas dėl nustatyto subrangos ribojimo, vadovaudamasis 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, pareiškėjui pritaikė 5 procentų finansinę korekciją; taip pat Agentūra pripažino, kad pareiškėjas, Pirkime suteikdamas išskirtinę galimybę vienam tiekėjui po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti papildomą dokumentą, kuris turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymu, sudarė sąlygas reikalavimų neatitinkančiam pasiūlymui tapti juos atitinkančiu, taip pakeičiant pasiūlymą iš esmės, tokiais veiksmais pažeidžiant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymų vertinimo, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.2 lentelės 17 punktu, pareiškėjui buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija. Apibendrindama, tai, kas nustatyta, Agentūra 2020 m. spalio 28 d. sprendimu konstatavo, jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 131 904,22 Eur.
41. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti finansinės korekcijos taikymo klausimą, t. y. Komisija pripažino, jog Agentūra pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo, tačiau sprendė, kad nustatytas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, todėl Agentūros pritaikytas 25 procentų finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas ir Agentūra turi iš naujo spręsti klausimą dėl proporcingos finansinės korekcijos dydžio taikymo. Komisija minėtame sprendime taip pat vertino, kad Agentūra 2020 m. spalio 28 d. sprendime, taikydama pareiškėjui finansinę korekciją, nepagrįstai vadovavosi 2019 m. Gairių nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo organizavimo ir pažeidimo padarymo laiką, turi būti taikomos 2013 m. Gairės.
42. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalimi dėl 5 procentų finansinės korekcijos taikymo už nustatytą subrangos ribojimą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1769-815/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pažeidimo nustatymo datą – 2020 m. spalio 28 d., pažeidimui pagrįstai Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimu taikytos 2019 m. Gairių nuostatos.
43. Agentūra, vykdydama Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė šioje byloje ginčijamą Atnaujintą sprendimą, kuriame sprendė, kad pareiškėjui už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą taikytina 25 procentų finansinė korekcija. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Atnaujintu sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas šio nutarties 40–43 punktuose, pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais kvestionuojamas Agentūros nustatytas pažeidimas dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo (žr. šios nutarties 27 p.), nagrinėjamojo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimu nustatyto minėto pažeidimo fakto, o šioje byloje vertinamas tik pareiškėjui pritaikytos 25 procentų finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo klausimas. Komisija 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu įvertino visas reikšmingas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes, dėl jų pasisakė iš esmės, o Agentūrai perdavė iš naujo nagrinėti tik klausimą dėl taikytinos finansinės korekcijos dydžio už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Taigi Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo yra įsiteisėjusi ir iš naujo šioje byloje nenagrinėjama.
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Agentūra, iš naujo spręsdama finansinės korekcijos taikymo klausimą dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo, privalėjo pažeidimą pripažinti formaliu, mažareikšmiu ir neskirti 25 procentų finansinės korekcijos. Pareiškėjas teigia, kad Komisija nesivadovavo savo pačios ankstesniame 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime išreikšta pozicija dėl pritaikytos per griežtos finansinės korekcijos bei nurodymu sušvelninti pritaikytą finansinę korekciją.
46. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos taikymo už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime pateiktas išaiškinimas dėl finansinės korekcijos proporcingumo buvo nurodytas atsižvelgiant į 2013 m. Gairių nuostatas. Pagal 2013 m. Gairių 2.2 lentelės 17 punktą už nustatytą pažeidimą taikoma 25 procentų pataisos norma galėjo būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, t. y. teisinis reguliavimas įtvirtino galimybę parinkti finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju Agentūra, Atnaujintu sprendimu skirdama pareiškėjui finansinę korekciją, vadovavosi 2019 m. Gairių nuostatomis. Būtent šios redakcijos Gairių nuostatos buvo taikytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022, vertinant Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimo ir Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalių dėl 5 procentų finansinės korekcijos taikymo už nustatytą subrangos ribojimą pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nekvestionavo 2019 m. Gairių nuostatų taikymo klausimo.
47. Pagal 2019 m. Gairių 1.3 papunktį finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi) susijusią išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal 2 skirsnį, atsižvelgiant į 1.4 skirsnyje nurodytus kriterijus. 2019 m. Gairių 1.4 papunktyje nustatyta, kad kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Europos Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Jei nustatoma, kad per tą pačią pirkimo procedūrą padarytas daugiau nei vienas pažeidimas, pataisų normos nesudedamos. Sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normos, atsižvelgiama į sunkiausią pažeidimą.
48. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław-Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
49. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 17 punktu, kuriame už nustatytą pažeidimą, kai perkančioji organizacija leido konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą pasiūlymų vertinimo metu, jei dėl šio pakeitimo šiam konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui skiriama sutartis, numatyta 25 procentų pataisos norma. Byloje nustatytas VPĮ pažeidimas savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams (UAB „JK Ranga“ kartu su pasiūlymu nepateikė privalomo pateikti dokumento, kurį kartu su pretenzija pateikė tik atmetus jo pasiūlymą ir kurį pareiškėjas priėmė bei pripažino UAB „JK Ranga“ pasiūlymą priimtinu, o vėliau, subjektų grupei UAB „Kongera“ su UAB „Orestinos montažas“ atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį, paskelbė UAB „JK Ranga“ Pirkimo laimėtoju), todėl negali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis. Agentūros paskirta finansinė korekcija, atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatytus kriterijus (pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius), savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir yra proporcinga. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti.
50. Taigi, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su Agentūros ir Komisijos išvadomis, kurioms skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, kad už nustatytą pažeidimą dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymo vertinimo, kuris atitinka 2019 m. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo dispoziciją, pareiškėjui galėjo būti skiriama 2019 m. Gairėse nustatyta konkretaus dydžio – 25 procentų finansinė korekcija.
51. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo argumentai, kuriuos jis pakartojo pateiktame apeliaciniame skunde, kad Atnaujintu sprendimu buvo pabloginta jo teisinė padėtis, nes, pasak pareiškėjo, vietoj Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimu bendrai paskirtos netinkamų finansuoti išlaidų sumos 131 904,22 Eur gaunasi 158 285,06 Eur suma, kurią sudaro 131 904,22 Eur (dėl netinkamo tiekėjo pasiūlymų vertinimo) pagal Agentūros 2022 m. kovo 22 d. atnaujintą sprendimą ir 26 380,84 Eur (dėl subrangos ribojimo) pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį.
52. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, padarė du pažeidimus. Už pirmąjį pažeidimą dėl subrangos ribojimo Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjui paskirta 5 procentų, o už antrąjį pažeidimą dėl netinkamo tiekėjų pasiūlymo vertinimo Atnaujintu 2022 m. kovo 22 d. sprendimu paskirta 25 procentų sankcija. Atsakovas Atnaujintame sprendime, išdėstydamas atliktų abiejų pažeidimų tyrimo vertinimą, atsižvelgdamas tiek į Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime, tiek į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022 pateiktus išaiškinimus, apjungė į vieną sprendimą abu pažeidimus ir vadovaudamasis Gairių 1.4 papunkčiu, priešingai nei teigė pareiškėjas, fiksuoto dydžio pataisų nesudėjo, bet pritaikė pareiškėjui tokio dydžio finansinę korekciją, kuri apima sunkiausią pažeidimą, t. y. 25 procentus. Iš ginčijamo Atnaujinto sprendimo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjui paskirta 25 procentų finansinės korekcijos suma sudaro 131 904,22 Eur (tiek netinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma (5.2 p.), tiek ir grąžintinų lėšų suma (5.6 p.) yra 131 904,22 Eur), todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog iš jo reikalaujama 158 285,06 Eur.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą mažinti finansinę korekciją, tačiau nurodyto prašymo tinkamai nepagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pripažinus pažeidimą mažareikšmiu ir atsižvelgus į pareiškėjui dėl to paties Pirkimo jau pritaikytą galiojančią 5 procentų dydžio sankciją dėl subrangos ribojimo jam negalėjo būti skirta finansinė korekcija bendroje sumoje viršijantį 5 procentus, t. y. 26 380,84 Eur, prieštarauja 2019 m. Gairių 1.4 papunkčio ir 2.2 lentelės 17 punkto nuostatoms. Pažymėtina, kad ginčo atveju nenustatytas pagrindas pareiškėjui už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą taikyti mažesnį nei 25 procentų finansinės korekcijos dydis, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais argumentais, mažinti jam taikytą finansinę korekciją. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022, atmesdamas kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Agentūros nustatytų pažeidimų formalumo ir mažareikšmiškumo, pažymėjo, jog Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo.
54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.