- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- eI-322-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02663-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- O. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. L. (O. L.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) sprendimą Nr. 17-12-10-02815-e (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad pareiškėjas neteisėtai įgijo ir laikė 6 šovinius ir vieną smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą (kastetą). Komisariatas 2015 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi panaikino pareiškėjo teistumą, kuris turėjo baigtis 2018 m. liepos 16 d. Panaikinus pareiškėjo teistumą, jis kreipėsi į Komisariatą, kad pastarasis išduotų leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau Komisariatas Sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą.
Paaiškino, kad remiantis teismų praktika manytina, jog, nagrinėjamu atveju, atsakovo Sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas tuo aspektu, ar pareiškėjas dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos potencialiai gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, ar atsižvelgiant į jam panaikintą teistumą, galima laikyti, kad jis reabilitavosi ir susigrąžino nepriekaištingą reputaciją.
Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl savo praeityje padarytos veikos jis nekelia pavojaus visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra beprasmis pareiškėjo teisių suvaržymas, apribojantis jo teises labiau nei tai yra būtina. Atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Komisariatas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, kadangi teistumas pareiškėjui buvo panaikintas, kas reiškia, kad teisiškai laikoma, jog jis nėra teistas, be to, pareiškėjas nepadarė naujų pažeidimų, jo charakteristika yra teigiama, todėl pareiškėjas laikytinas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Dėl šių priežasčių atsisakant išduoti leidimą ginklui, neturėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti ginklą. Taigi, teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Atitinkamai, praėjus teistumo laikui, asmuo laikomas neteistu.
Pareiškėjas pabrėžė, kad nepriekaištinga reputacija yra vertybinė nuostata, kuri apibūdina asmens vertinimą visuomenėje. Ginklų įstatymas įtvirtina atvejus, kai asmuo, kuris prašo išduoti leidimą ginklams, nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Tačiau administraciniai teismai yra išplėtoję praktiką, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos kriterijų, įtvirtintų Ginklų įstatyme, negalima taikyti formaliai ir būtina atsižvelgti, ar atsisakymas išduoti ginklą, kaip sankcija, neprieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos turėjimą (atgavimą) patvirtina šios aplinkybės: pareiškėjui teistumas panaikintas, kas tvirtina, kad teismai laiko, jog pareiškėjas baudžiamojo įstatymo prasme jau yra reabilitavęsis, dar priimdamas nuosprendį, bylą nagrinėjęs teismas įvertino nusikalstamos veikos ir pareiškėjo asmenybės pavojingumą, todėl skyrė mažesnę sankciją, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 2015 m. birželio 8 d., o bausmę įvykdė 2015 m. liepos 16 d. Tai parodo, kad pareiškėjas niekada nevengė atsakomybės, dėl padarytos atsitiktinės veikos nuoširdžiai gailėjosi, bausmę įvykdė nedelsdamas, pripažintina, kad pareiškėjo padaryta veika buvo mažareikšmė: nuo pašalinių asmenų apsaugotame asmeniniame pareiškėjo namuose esančiame seife laikomi 6 šoviniai, kuriems pareiškėjas neturėjo leidimo, nesukėlė jokio pavojaus visuomenės sveikatai ir gerovei. Nors minėtiems šoviniams leidimo pareiškėjas neturėjo, tačiau tuo metu jis turėjo išduotą leidimą ginklams ir kitiems šoviniams laikyti, tad turėjo pakankamai žinių, kaip elgtis su ginklais ir šoviniais, nusikalstama veika padaryta 2013 m. vasarą, t. y. prieš ketverius metus. Nuo veikos padarymo iki dabar pareiškėjas nepadarė jokių naujų nusižengimų. Todėl nuo veikos padarymo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, galima teigti, kad pareiškėjas jau yra visiškai reabilitavęsis, padaręs tinkamas išvadas dėl praeityje padaryto neapgalvoto poelgio. Įvardytos aplinkybės byloja, kad pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėjas neteko leidimo ginklams, prigimtis ir padarymo aplinkybės rodo jo nepavojingumą. Todėl galima teigti, kad panaikinus teistumą ir pareiškėjui esant reabilituotam, jo reputacija yra nepriekaištinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Ginklų įstatymas kelia griežtus reikalavimus ginklams įsigyti ir laikyti. Tačiau pažymėjo, jog pagal teismų praktiką Ginklų įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismų praktikoje, suformuotoje ginčuose dėl leidimų ginklams išdavimo, nurodyta, kad Ginklų įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Komisariato Sprendime nenurodyta, kokia konkreti grėsmė bei kokioms įstatyme apibrėžtoms vertybėms ir teisiniams gėriams yra keliama. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai, kad panaikinus teistumą neišnyksta nuteisimo faktas, yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia skundžiamame Sprendime padarytos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog sprendžiant dėl leidimo ginklams laikyti turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę Ginklų įstatymo saugomoms vertybėms, ar ne. Pareiškėjo atžvilgiu iškeltoje ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių kitus pareiškėjo padarytus su ginklo laikymu, nešiojimu, gabenimu susijusius pažeidimus, taip pat nenustatyta, kad jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad jis neigiamai charakterizuojamas. Minėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba, išlaiko šeimą, prižiūri sergančią žmoną. Pareiškėjas turi savo automobilių dalių pardavimo verslą – yra UAB „Olmar“ vienintelis akcininkas ir direktorius, artimiausiu metu pareiškėjas ketina su savo sūnumi užsiimti nauju verslu (ūkiu) – retos veislės avių auginimu. Pažymėtina, kad būtinumą pareiškėjui turėti ginklą savigynai patvirtina tai, jog pareiškėjo įmonė veiklą vykdo nuošaliame kaime (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių (kad pareiškėjas praeityje buvo teistas) iš esmės neginčija, tačiau mano, kad, nors jis praeityje teistas, tačiau tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Todėl darytina išvada, kad tokio pobūdžio pažeidimas, buvęs praeityje, praėjus ketveriems metams nuo jo padarymo, taip pat pareiškėjo asmenybės charakteristika byloja, kad prašymo dėl leidimo ginklui nagrinėjimo metu pareiškėjas nekėlė grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir neprieštaravo Ginklų įstatymo tikslui bei paskirčiai tokiu mastu, kad būtų galima pareiškėjo atžvilgiu taikyti tokią poveikio priemonę – atsisakymą išduoti leidimą ginklui. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka Ginklų įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais, todėl, nagrinėjamu atveju, Sprendimas pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių naikintinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2017-06-14 Komisariate buvo gautas O. L. prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. Komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 17-1-00222-14 O. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), todėl jo šaunamieji ginklai buvo paimti ir priduoti laikinam saugojimui į Komisariato išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą. 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje bei skyrė bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą. O. L. 2015 m. liepos 16 d. sumokėjo baudą. Teistumas po baudos sumokėjimo O. L. galiojo iki 2018 m. liepos 16 d. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam O. L. buvo panaikintas teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį, kurio jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.
Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. liepos 28 d. Komisariate buvo priimtas sprendimas Nr. 15-IL-10-04113-e dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13312 panaikinimo. O. L. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo. 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė O. L. skundą kaip nepagrįstą. O. L. apeliacine tvarka apskundė priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo spendimą. 2017 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą ir apeliacinį skundą atmetė.
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo O. L. leidimo panaikinimo dienos nėra praėję trys metai, taip pat įvertinus Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 12 punkto nuostatas, Komisariatas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Ginklų įstatymo nuostatos (17, 18, straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o kitas nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Šių teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Komisariato atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 14 d. Komisariate buvo gautas O. L. prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Vadovaujantis Ginklų įstatymo 17 bei 18 straipsniais ir 2011 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12 bei 13 punktais, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. Komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 17-1-00222-14 O. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), todėl jo šaunamieji ginklai buvo paimti ir priduoti laikinam saugojimui į Komisariato išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą.
2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje bei skyrė bausmę – 20 MGL (753,2 eurų) dydžio baudą.
2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam O. L. buvo panaikintas teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį.
Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. liepos 28 d. Komisariate buvo priimtas sprendimas Nr. 15-IL-10-04113-e dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13312 panaikinimo, kurį O. L. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė O. L. skundą kaip nepagrįstą. O. L. apeliacine tvarka apskundė minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo spendimą.
2017 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmetė.
Komisariatas 2017 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. 17-12-10-02815-e „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo nusprendė O. L. neišduoti leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Byloje ginčas kilęs dėl Komisariato Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo 2 straipsnio 30–31 dalys apibrėžia, kad leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus, o leidimas nešioti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Ginklų įstatymo 10 straipsnis nustato, kad ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, be kita ko, medžioklei.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.
Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), todėl Komisariatas teisėtai ir pagrįstai 2015 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15-IL-10-04113-e dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13312 panaikinimo, o šio Komisariato sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmesdamas O. L. skundą kaip nepagrįstą, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. kovo 27 d. nutartimi palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą.
Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių ginklų bei jų šaudmenų įsigijimą, laikymą bei nešiojimą, analizę, teismas daro išvadą, kad ginklai bei jų šaudmenys yra priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, o juos įsigyti galima tiktai pagal specialius leidimus. Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklai yra traktuojami, kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, o ši apyvarta, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, sveikatą, išsamiai ir tiksliai reglamentuojama, t. y. teismas daro išvadą, kad asmenims, norintiems įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, įsigijęs ir laikantis ginklus, privalėjo suprasti, kad kasdieniniame gyvenime turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į Ginklų įstatymo keliamus reikalavimus, siekiant užtikrinti gerą reputaciją asmens, laikančio šaunamuosius ginklus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė, pažeisdamas ginklų ir šaudmenų įsigijimo bei laikymo taisykles, ką patvirtino 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pripažinus O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad minėti nusikalstami pareiškėjo veiksmai apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Ginklų įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl teismas daro išvadą, kad Komisariatas tinkamai įvertino O. L., kaip asmenį, nesantį nepriekaištingos reputacijos, Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste.
Aplinkybė, kad pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs (buvo panaikintas 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi), neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Pagal Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos, svarbus pats nusikaltimo padarymo faktas, o ne teistumo buvimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus bei ginklų išdavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Komisariatas tinkamai atsižvelgė ir į Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas, aiškiai nustatančias, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai..
Teismas konstatuoja, kad O. L. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas Komisariato 2015 m. liepos 28 d. sprendimu, šioje byloje ginčijamą Sprendimą Komisariatas priėmė 2017 m. liepos 13 d., t. y. nepraėjus net dvejiems metams, ir tai buvo teisėtas bei esminis pagrindas neišduoti O. L. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, numatytas Ginklų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių leidimų laikyti ginklus išdavimą bei panaikinimą, analizę, teismas daro išvadą, kad Komisariatas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, numatytas Ginklų įstatyme, reglamentuojančias leidimų įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo bei panaikinimo sąlygas ir tvarką, ir priėmė pagrįstą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo O. L. skundas dėl Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.