Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-901-425/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
e2A-901-425/2016
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01446-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus TLK
Atsakovas
D. Č., L. R.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-901-425/2016

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01446-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK), atsakovų D. Č. (D. Č.), L. R. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-106-724/2016 pagal ieškovės Vilniaus TLK ieškinį atsakovams D. Č., L. R., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus TLK prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 090,63 Eur žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-jo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą atsakovų atžvilgiu dėl S. J. (S. J.) sunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, kuris buvo nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, priskirtiną privataus kaltinimo bylų kategorijai. Teigė buvusi pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškinys nutarimu nebuvo išspręstas.

Paaiškino, jog nukentėjusiojo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ir privalo atlyginti padarytą žalą, ieškovė įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš kaltų asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė solidariai iš D. Č. ir L. R. 295,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus TLK naudai, lygiomis dalimis paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusiojo asmens S. J. sveikata buvo sužalota atsakovų neteisėtais veiksmais. Darė išvadą, jog atsakovus siejo bendri veiksmai padarinių atžvilgiu ir jų atsakomybė dėl S. J. sveikatos sutrikdymo yra solidari.

Įvertinęs surinktus įrodymus dėl nukentėjusiojo S. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio bei gydymo trukmę, atsižvelgęs į tai, jog ikiteisminio tyrimo byloje specialistų išvados ir paaiškinimai pateikti įstatymų nustatyta tvarka, o pirmąją išvadą pateikęs specialistas pripažino, jog jo pateikta išvada nepagrįsta, kadangi jis rėmėsi tik ligos istorija, kurioje klaidingai buvo interpretuoti (vertinti) radiologinio tyrimo duomenis, teismas darė išvadą, jog abejoti ikiteisminio tyrimo byloje surinktais įrodymais ir išvadomis nėra teisinio pagrindo. Sutiko su išvada, jog S. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Konstatavęs nežymų S. J. sveikatos sutrikdymą, teismas vertino ieškovę neįrodžius, jog nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusiam asmeniui 24 dienų reabilitacijos paslaugos buvo būtinos, ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovų 295,52 Eur S. J. gydymo paslaugas nuo 2012-02-17 iki 2012-02-23 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Ieškinio dalį dėl žalos patirtos dėl S. J. reabilitacijos nuo 2012-02-23 iki 2012-03-17 atmetė kaip neįrodytą.

Teismas konstatavo, kad ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ikiteisminio tyrimo byloje ieškovė 2012-09-20 buvo pripažinta civiline ieškove ir ieškinio senaties terminas nutrūko, o 2013-01-31 nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Vilniaus TLK prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl ieškinio dalies atmetimo ir priteisti 795,61 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimą už S. J. medicininę reabilitaciją 2012-02-23 – 2012-03-17 UAB „Baldžio šilas“ ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško sprendimo įvykdymo.

Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajam UAB „Baldžio šilas“ suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos nebuvo būtinos. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo priimtas pagal faktinę gydymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir specialistas su nukentėjusiojo gydymo UAB „Baldžio šilas“ medicininiais dokumentais nesusipažino, jų nevertino ir priimdamas sprendimą dėl sužalojimo masto neatsižvelgė suteiktų paslaugų trukmę, kuri viršija 10 dienų, kas reikštų nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą. Teigia, kad nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis negali būti kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiama dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtinumo ir gydymo trukmės pagrįstumo. Sutinka, jog specialisto išvada yra svarbus įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti nuketėjusiojo sužalojimo faktą, laiką ir mechanizmą ir spręsti dėl atsakovų neteisėto smurto naudojimo priežastinio ryšio su nukentėjusiojo patirta galvos trauma, tačiau ne gydymo trukmės būtinumo.

Pažymi, kad nukentėjusiajam UAB „Baldžio šilas“ buvo atliekamas tęstinis gydymas dėl tos pačios galvos traumos, kurią sukėlė neteisėti atsakovų veiksmai ir dėl kurios nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nurodo, jog trečiojo asmens gydytojo Neurochirurgijos centro vadovo išvada patvirtina S. J. diagnozuotos ligos teisingumą, kas lėmė skirto gydymo ligoninėje bei reabilitacinio gydymo adekvatumą paciento diagnozei ir būklei.

Atsakovas L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Nurodo, kad nors aplinkybių, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nenustatyta 2013-01-31 prokuroro nutarime, nesudaro pagrindo šioje byloje visai netirti ir nevertinti būtinosios ginties sąlygų buvimo (nebuvimo) ir įrodymų, kuriais rėmėsi. Tvirtina, jog jis gynė D. Č. nuo jį automobilyje užpuolusių dviejų vaikinų, gynė save nuo jį užpuolusių kitų dviejų vaikinų, jo veiksmai laikytini būtinąja gintimi, todėl už žalą, kurią patyrė ieškovė gydant S. J., jis neatsako.

Atsakovas D. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Nurodo, kad jis buvo sumuštas S. J. ir jo draugų ir tai patvirtino specialisto išvada, jo, L. R., liudytojų D. G., R. B. parodymai. Teigia, jog teismas visiškai nevertino minėtų asmenų parodymų, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl jo veiksmų neteisėtumo ir solidariosios atsakomybės. Tvirtina neatsakąs už ieškovės patirtą žalą gydant S. J., o L. R. veiksmai laikytini būtinąja gintimi.

Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus TLK apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų L. R., D. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Nesutinka su specialisto išvada, kad S. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kadangi šiam asmeniui nebuvo kaukolės pamato duobės lūžimo. Tvirtina, jog VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pacientui S. J. buvo atlikti du kompiuterinės tomografijos tyrimai, kuriuos vertino du skirtingi aukštos kvalifikacijos, ilgametę darbo patirtį turintys gydytojai radiologai ir abu šie gydytojai stebėjo kaukolės pamato duobės lūžį.

Pažymi, jog reabilitacinis gydymas yra skiriamas ne pagal tai, kokį sveikatos sutrikdymo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, o pagal tai, kokios yra paciento patirtos traumos ar ligos. Paaiškina, kad tai yra gydytojų komisijos sprendimas, kuris yra pagrįstas visapusiška paciento medicininių dokumentų, susijusių su konkrečia trauma ar liga analize.

Atkreipia dėmesį, jog atsakovai savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais. Sutinka su teismo išvada dėl aplinkybių, kad atsakovai veikė būtinosios ginties ribose, nekonstatavimo 2013-01-13 prokuroro nutarime. Mano, jog teismas turėjo ieškovei priteisti visą ieškiniu reikalaujamą sumą.

Ieškovė Vilniaus TLK atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl 295,02 Eur ieškinio reikalavimo patenkinimo palikti nepakeistą.

Teigia, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą sprendimą dėl atsakovų L. R., D. Č. veiksmų neteisėtumo ir jų civilinės atsakomybės už 295,02 Eur žalą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Pažymi, jog yra pateikusi apeliacinį skundą, nesutinkant su sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio dalis, ir prašanti šią dalį panaikinti ir priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą už nukentėjusiajam skirtą medicininę reabilitaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus TLK apeliacinis skundas tenkintinas, D. Č. ir L. R. apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad dėl Vilniuje 2012-02-17 sumušto S. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2013-01-31 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai Baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje. Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais buvo apklausti D. Č. ir L. R.. S. J. dėl sumušimo buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2012-02-17 iki 2012-02-23 ir nuo 2012-02-23 iki 2012-03-17 jam buvo skirta medicininė reabilitacija UAB „Baldžio šilas“. Už S. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo sumokėta 1 090,63 Eur.

Apeliantai D. Č. ir L. R. nesutinka su skundžiamu sprendimu ir teigia, jog jų veiksmai turi būti laikytini būtinąja gintimi, kam esant civilinė atsakomybė netaikytina.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.253 straipsnio 7 dalį būtinąją gintį apibūdina keli požymiai: turi būti ginamasi nuo neteisėto užpuolimo, dėl užpuolimo turi būti realus pavojus asmens gyvybei, sveikatai, aktyvi gynyba nuo realaus užpuolimo buvo vienintelė galimybė išvengti žalos, panaudotos gynybos priemonės ir būdai buvo adekvatūs, proporcingi užpuolimo pobūdžiui ir pavojingumui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. Č. pirmas pradėjo kontaktą fiziniu veiksmu, pastumdamas S. J.. Minėtą aplinkybę patvirtino ne tik nukentėjęs S. J., liudytojai J. K., R. P., bet ir patys apeliantai D. Č., L. R.. Taigi, D. Č. pirminiai veiksmai nepatvirtina ginimosi nuo neteisėto užpuolimo. Duomenų, kad D. Č., pastūmus S. J., buvo kilusi reali grėsmė apelianto gyvybei ir sveikatai, byloje nenustatyta (CPK 12 str., 178 str.). Apklausti liudytojais D. Č. ir L. R. parodė, jog S. J. ir kartu su juo buvę vaikinai žodžiais provokavo juos, tačiau nepatvirtino minėtiems asmenims pirmiesiems pradėjus fizinį kontaktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. Č. veiksmai, pirmam pradėjus kontaktą fiziniu veiksmu, nelaikytini vienintele galimybe siekiant išvengti žalos, nes nenustatyta grėsmė žalai D. Č. atžvilgiu kilti (CPK 185 str.). Kadangi nesant įrodyta, jog S. J. ir įvykio metu kartu su juo buvę asmenys pirmieji fiziškai sukėlė konfliktą, D. Č. pirminiai veiksmai (fizinio kontakto) nelaikytini adekvatūs ir proporcingi užpuolimo pobūdžiui ir pavojingumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. Č. veiksmus 2012-02-17 įvykio metu vertinti kaip būtinąja gintimi ir dėl to netaikyti civilinės atsakomybės nėra pagrindo (CPK 185 str.; CK 6.253 str. 7 d.).

Tai, kad minėto įvykio metu nukentėjo pats D. Č., jo veiksmų, pirmam pradėjus konfliktą fiziniu veiksmu, vertinti kaip būtinąja gintimi nepagrįsta dėl aukščiau išdėsto, be to, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012-11-29 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. P. bei J. K. atžvilgiu nesant padarytai veikai, turinčiai Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies požymių, kartu išaiškinant D. Č. teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00427-12 medžiaga, 1 t., b. l. 178-184).

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. P. parodė, jog L. R. sudavė smūgį į veidą S. J., dėl ko pastarasis parkrito ant žemės ir neatsikėlė. Liudytojas D. M. paaiškino, jog matė, kaip aukštas vaikinas sudavė smūgį S. J. ir šis parkrito ant žemės. Liudytoja G. B. paaiškino, jog L. R. bandė nuo savęs nustumti kažkurį vaikiną, o kai jam nepavyko, trenkė kumščiu vieną kartą vaikinui į veidą. Įtariamuoju apklaustas L. R. parodė, jog prie jo priėjusiam stambiam vaikinui pradėjus reikalauti pinigų, jis sudavė kumščiu į kairės pusės skruostą. Vaikinas nugriuvo, bet greitai atsikėlė ir vėl puolė muštis, todėl L. R. dar kartą kumščiu trenkė pastarajam į kairės pusės skruostą, vaikinas nukrito ir nebeatsikėlė. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad L. R. sudavė smūgį S. J., kai jis po pirmo kontakto su L. R. parkrito ant žemės ir atsikėlė, dėl ko S. J. vėl krito ant žemės ir jau nebeatsikėlė. Minėtas įrodymas nepatvirtina L. R. teiginių, kad pakilęs nuo žemės po pirmo kontakto, S. J. puolė L. R. (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog L. R. veiksmai negali būti vertinti kaip būtinoji gintis, nes nėra įrodymų, kad jam S. J. veiksmai kėlė realią grėsmę jo ar D. Č. gyvybei, sveikatai, L. R. gintųsi nuo neteisėtų S. J. veiksmų, kas pateisintų paskutinį L. R. smūgį kumščiu S. J. (CPK 12 str., 178 str.; CK 6.253 str. 7 d.). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad L. R. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi ir jo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į liudytojų parodymus, vaizdo įrašą. Pasisakyti dėl liudytojos D. G. parodymų teismui nebuvo pagrindo, nes ši liudytoja nepateikė jokios reikšmingos informacijos, susijusios su tiek su konflikto pradžia, tiek su L. R. ir S. J. muštynėmis (CPK 185 str.).

Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantai D. Č. ir L. R. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl solidarios atsakovų civilinės atsakomybės bei pareigos atlyginti padarytą žalą (CPK 185 str.; CK 6.246-6.249 str., 6.279 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį S. J. gydymo išlaidų, rėmėsi ikiteisminiame tyrime esančia specialisto išvada, kurioje nebuvo konstatuotas kaukolės pamato duobės lūžis, dėl ko S. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2012-02-20 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje S. J. buvo diagnozuota pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), pagal TLK diagnozių klasifikatorių – (duomenys neskelbtini), bei lydinčios ligos ir komplikacijos: (duomenys neskelbtini). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus konsultacijos lape nurodyta, S. J. skirtina medicininė reabilitacija esant diagnozuotai (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog S. J., diagnozavus (duomenys neskelbtini), nuo 2012-02-17 iki 2012-03-17 buvo suteiktos gydymo paslaugos už 1 090,63 Eur, tame tarpe 795,61 Eur už medicininę reabilitaciją UAB „Baldžio šilas“.

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymu Nr. V-50 patvirtintą Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimą, asmenims, kuriems diagnozuotos ligos pagal TLK-10 diagnozių klasifikatorių – (duomenys neskelbtini), skiriama medicininė reabilitacija atsižvelgiant į biosocialinių funkcijų sutrikimo ir (arba) ligos sunkumo laipsnį. Šiuo atveju medicininė reabilitacija S. J. buvo paskirta pagrįstai (CPK 185 str.).

2012-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvadoje specialistas nurodė S. J. 2012-02-17 įvykio metu padarytus sužalojimus, nenustatydamas kaukolės pamato duobės lūžio, ką buvo nustatę VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai (ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00427-12 medžiaga, 1 t., b. l. 44-45, 53-55). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo specialisto išvadoje nurodyti tik S. J. padaryti sužalojimai, tačiau nediagnozuota liga ar paneigta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų nustatyta liga - (duomenys neskelbtini). Pagal kolegialių institucijų 2003-05-23 patvirtintas įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, žmogaus sužalojimas, susargdinimas, o ne diagnozė, turi reikšmę nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ikiteisminio tyrimo specialisto išvadoms ir padarė neteisingą išvadą dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio (CPK 185 str.).

Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, taikant civilinę atsakomybę, teismas neturi pagrindo vertinti ikiteisminio tyrimo specialisto išvados dėl nežymaus S. J. sveikatos sutrikdymo kvalifikavimo pagrįstumo, nes ginčas nagrinėjamas civilinėje byloje, o ne baudžiamojoje byloje.

Nepaneigus įrodymų, patvirtinančių S. J. nukentėjus dėl D. Č. ir L. R. veiksmų, ir nepaneigus S. J. skirtos medicininės reabilitacijos būtinumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui tenkinti Vilniaus TLK ieškinį visa apimtimi ir solidariai priteisti iš D. Č. ir L. R. visas išlaidas, patirtas suteikus S. J. gydymo paslaugas, t. y. 1 090,63 Eur (CPK 12 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškovės ieškinį visa apimtimi, iš atsakovų valstybės naudai priteistina lygiomis dalimis 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.; 93 str.). Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 787,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės pusėje ir prašė ieškinį tenkinti, iš atsakovų trečiojo asmens naudai priteistinos lygiomis dalimis 787,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovų L. R. ir D. Č. apeliacinius skundus atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Patenkinus Vilniaus TLK apeliacinį skundą, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas lygiomis dalimis 18 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 3 d.). Už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, ieškovės pusėje esanti VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė patyrė 299,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš D. Č. ir L. R. lygiomis dalimis priteistinos trečiojo asmens patirtos 299,98 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Priteisti iš atsakovų D. Č. (D. Č.; a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 090,63 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt eurų 63 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-12-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 188783796) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. Č. (D. Č.; a. k. (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660, ir 393,73 Eur (trys šimtai devyniasdešimt trys eurai 73 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (į. k. 124243848) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660, ir 393,73 Eur (trys šimtai devyniasdešimt trys eurai 73 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (į. k. 124243848) naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Č. (D. Č.; a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devyni eurai 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660, ir 149,99 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (į. k. 124243848) naudai.

Priteisti iš atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devyni eurai 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660, ir 149,99 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (į. k. 124243848) naudai.

teisėjas Laimantas Misiūnas