Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-326-927/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
1-326-927/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
M. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-326-927/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01859-2013-3
Procesinio sprendimo ategorijos:1.2.14.1.2.4,

2.3.6.4.5., 1.1.4.7; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1;

2.3.4.6.2;

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

VilniusVilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Daivai Šuopienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,kaltinamajam M. M.,gynėjai advokatei Leokadijai Leikauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 1990-12-18 pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000-09-28 nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., - laisvės atėmimu 6 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2001-05-29 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu;

4) 2002-11-29 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16str. 2 d., 271 str. 2 d., - laisvės atėmimu 10 mėn. su 1/3 dalies turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo su 1/3 dalies turto konfiskavimu; 2004-02-09 atleistas nuo 1/3 turto konfiskavimo bausmės;

5) 2002-12-02 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 35 str. laisvės atėmimu 1 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-03-06 nutartimi paleistas lygtinai prieš 4 mėnesius;

6) 2005-02-09 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 3 epizodai, LR BK 22 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės atėmimu 1metams 6 mėn.; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-04-26 nutartimi paleistas lygtinai prieš 5 mėnesius 29 dienas;

7) 2008-07-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.-bauda (4MGL) 520 Lt;

8) 2009-07-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams;

9) 2010-01-19 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 9 d.- laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.;

10) 2010-04-21 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 259 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2010-05-14 nutartimi subendrinus su 2010-01-19 nuosprendžiu paskirta bausme paskirta – 3 m. laisvės atėmimo, 2012-09-14 paleistas atlikus bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagrobė svetimą automobilį ir turtą, o būtent jis:

jis, 2013 m. spalio 7 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 10.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas K. J. namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs automobilio raktelius, iš namo kiemo pagrobė K. J. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 2350 Lt vertės, su jame buvusiais 7 l benzino, 26.60 Lt vertės ir automagnetola – 250 Lt vertės bei kolonėle – 400 Lt vertės, tuo padaręs K. J. 3226,60 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis M. M. kaltu iš esmės prisipažino ir posėdžio metu nurodė, kad buvo susitikęs su J. J. vakare. Jis buvo išgėręs, todėl paprašė nuvairuoti jo automobilį. Kartu nuvažiavo į sodybą, ten vartojo alkoholį. Vėliau J. J. nuėjo miegoti. Jis nusprendė dar nusipirkti alkoholio, todėl neatsiklausęs paėmė automobilį ir nuvažiavo. Bevažiuodamas padarė eismo įvykį, nuvažiavo į griovį, kur automobilį ir paliko. Tada sugrįžo į J. J. namą, ryte jam parodė mašiną, atidavė raktelius, papasakojo, kas atsitiko. J. J. nesupyko, sakė, kad nesikreips į policiją. Tada jie vėl prisipirko alaus ir gėrė iki vakaro. Jis parodė kur buvo automobilis, jo vogti tikrai neturėjo tikslo. Tikėjo, kad automobilis buvo J. J.. Jis ne kartą buvo leidęs jam važiuoti tuo automobiliu. Kuras bake buvo. Taip pat matė, kad buvo magnetola ir kolonėlė. Laikrodžio nevogė, jam pats J. J. rodė kad turi sidabrinį laikrodį, tačiau jam buvo tai neįdomu, todėl jis (J. J.) vėl į kišenę įsidėjo. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 66-72).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios K. J. paaiškinimu teisme, kad paskambinusi sūnui sužinojo, kad M. M. buvo paėmęs jų mašiną ir bevažiuodamas sudaužė. Sūnus prisipažino, kad paprašė M. jog parvežtų jį namo. Jos sūnus serga depresija ir turi problemų dėl to. M. pasiprašė kelias dienas pas juos pabūti, ir jos sūnus sutiko. Grįžusi, nuvažiavo į įvykio vietą, rado mašiną griovyje, jos priekis, bamperis buvo nuplėšti, sparnas sugandintas, automobilio užpakalinė dalis sugadinta. Ji pasiprašė žmonių, kad mašiną ištrauktų. Taip pat sūnus pasakė, kad dingo laikrodis ir kad M. paėmė jį. Laikrodis senovinis, kišeninis. Sūnus jį turėjo, jis jam perduotas kaip šeimos relikvija. Automobilis registruotas jos vardu. Kai surado automobilį, viskas jame buvo likę, niekas nebuvo pavogta;

-liudytojo J. J. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta BPK 276 str. tvarka), kad automobilį pirko mama, tačiau jam, nes ji neturi teisės vairuoti automobilio. Po automobilio pirkimo jis taip pat neteko vairuotojo teisių dėl automobilio vairavimo neblaivioje būklėje. 2013-10-06 jis (duomenys neskelbtini) prie savo namo gėrė alkoholį, jis serga epilepsija, gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir tą dieną liga jam buvo paūmėjusi. Nežino kodėl, bet jis panorėjo nuvažiuoti į mamos sodybą (duomenys neskelbtini) todėl jis pasiūlė savo kaimynui M. M. jį nuvežti ir ten kartu su juo išgerti alkoholio. Jis jo paklausė, ar jis turi vairuotojo teises, jis sakė, kad turi. Jie nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į sodybą. Mama jam leidžia naudotis automobiliu savo nuožiūra bet kada, jis yra jos teisėtas naudotojas, jam nereikia kas kart klausti mamos leidimo, automobilį jie laiko šeimos turtu. Jis turi automobilio raktus su savimi. Į sodybą atvažiavo apie 18 val. gėrė alkoholį ir apie 00.00 val. jis nuėjo miegoti. Raktai nuo automobilio buvo jo striukės kišenėje, o striukė kabėjo koridoriuje. Jis M. M. nebuvo leidęs naudotis automobiliu, juo labiau išgėrusiam, apie ką buvo jam sakęs. 2013-10-07 jis atsibudo apie 10.00 val. M. gulėjo, jis pasakė, kad kol jis miegojo, jis paėmė jo automobilį ir jį vairuodamas girtas naktį nuvažiavo nuo kelio į griovį ir sudaužė automobilį. Pažadėjo, kad automobilį suremontuos ir transportuos savo lėšomis. Jis jam paaiškino, kur yra automobilis. Jam nuėjus į nurodytą vietą, atvyko policijos ekipažas, kuriems jis paaiškino situaciją. Jie įformino įvykį ir išvažiavo. N. M., jis pranešė mamai apie įvykį, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Iš automobilio, jokie daiktai nedingo. M. puikiai žinojo, kad automobilio be jo leidimo imti negalima, o jis jam tokio leidimo tikrai nebuvo davęs, išskyrus konkretaus atvejo- bendro atvykimo į sodybą. Pavogtą laikrodį jis matė paskutinį kartą 2013-10-06 vakare, prieš užmigdamas. 2013-10-07 apie 00.00 val. laikrodis buvo kambaryje ant pietų stalo, o jie sėdėjo su M. M. prie kito staliuko. Jis rodė minėtą laikrodį M. M.. 2013-10-07 apie 10.00 val. jis pastebėjo, kad laikrodis dingo (b. l. 31-34 ) Savo parodymus patvirtino patikrinimo vietoje metu (b. l. 35-42);

Šalies argumentai

-J. J. 2013-10-08 protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK, kuriuo jis pranešė apie automobilio ir laikrodžio vagystę bei nurodė, kad tai galėjo padaryti M. M. (b. l. 1);

-daiktų-dokumentų pateikimo, jų ir įvykio vietos apžiūros protokolais, objekto apžiūros specialisto išvada, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad J. J. pateikė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raką, valdymo pultą, registracijos liudijimą, kurie jam grąžinti (b. l. 6, 29); kad buvo apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini), ir pateiktas automobilis, nuo kurio vairuotojo sėdimos vietos buvo paimtos mikrodalelės, gobeleno atkarpa, nuoplova su biologiniais pėdsakais (b. l. 7-15, 16-27); kad K. J. pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 51-52);

-akistatos tarp J. J. ir M. M. protokolu, kad dėl laikrodžio abu liko prie savo parodymų, t. y. M. M. – kad laikrodžio jis nevogė, o J. J., kad jis laikrodį paskutinį kartą matė namuose ant pietų stalo, nors prieš tai buvo paėmęs su savimi ir rodė jį M. M., kai jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje (b. l. 44-45).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis prieš tai vartojęs alkoholį K. J. namuose su pastarosios sūnumi, o vėliau paėmęs automobilio raktelius, iš namo kiemo pagrobė K. J. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 2350 Lt vertės, su jame buvusiais 7 l benzino, 26,60 Lt vertės ir automagnetola – 250 Lt vertės bei kolonėle – 400 Lt vertės.

Teismų praktikoje vadovaujamasi tokia nuomone dėl vagystės baigtumo, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią. Pats kaltinamasis teisme patvirtino, kad jam leidimas nebuvo duotas naudotis automobiliu ir jis, nusprendęs nusipirkti dar alkoholio, neatsiklausęs paėmė jį ir nuvažiavo. M. M. suprato, kad automobilis yra svetimas. Liudytojas J. J. patvirtino, kad buvo leidęs vairuoti automobilį tik tuo vienu konkrečiu atveju, kai jie važiavo į sodybą. Pažymėtina, kad tikroji automobilio savininkė K. J., kurios vardu automobilis registruotas, teisme paaiškino, kad ji niekada nebuvo leidusi kaltinamajam naudotis jos automobiliu. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas laiko, kad tarp liudytojo J. J. ir kaltinamojo dėl automobilio naudojimosi nebuvo nusistovėjusios praktikos, leidžiančios pastarajam nuolat naudotis automobiliu savininkui sutikus, kas būtų pagrindas jam pasinaudoti automobiliu ir be atskiro leidimo.

M. M. atiduotas teismui kaltinant jį ir tuo, kad pavogė K. J. priklausantį 200 Lt vertės laikrodį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis pagrobęs šį daiktą neprisipažino. Byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad būtent jis pavogė laikrodį. Pagal kaltinimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vagystė galimai buvo įvykdyta tuo metu, kai kaltinamasis buvo pas J. J. namuose, nes pastarasis, apklaustas liudytojų paaiškino, kad paskutinį kartą laikrodį matė namie ant staliuko, prieš užmigdamas nuo girtumo.

Tuo tarpu kaltinamasis tvirtino, kad laikrodį liudytojas J. J. jam rodė tuo metu, kai jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šią aplinkybę patvirtino ir pats liudytojas J. J. akistatos metu (b.l. 44-45). Šios teisme nustatytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad laikrodis buvo išneštas iš namų ir tai padarė pats liudytojas J. J.. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių laikrodžio dingimo aplinkybes. Teismas gali daryti tik prielaidą, kad galimai laikrodį paėmė kaltinamasis, tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie galėtų tokias aplinkybes patvirtinti. Visi neaiškumai, netikslumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Todėl automobilio vagystė, dėl kurios pripažįsta kaltinamasis, ir kurią patvirtina kiti įrodymai,- pripažinta įrodyta. Tuo tarpu kaltinančiajai pusei neįrodžius, kad kitą kaltinamajame akte nurodytą turtą, t. y. laikrodį, pagrobė būtent kaltinamasis, laikrodžio vagystė šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), jos padarymo aplinkybes, savanaudišką tikslą, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka, 10 kartų teistas, iš jų net 5 kartus pagal BK 178 str. numatytas veikas ir nusikalto esant teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl ko yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms bei vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 56 str., 61 str., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, o būtent į tai, kad jis pats grįžo pas J. J., atidavė raktelius, pasakė, kur paliko automobilį, skirtina mažesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė.

Daiktinis įrodymas – vokas su mikroobjektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą – voką su mikroobjektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė