Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešėja R.Gaudutienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-246 2005m. Teisėjas R.Preikšaitis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.15.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. birželio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. (V. P. ) ir A. G. (A. G. ) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. 80 parų areštu.

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo F. P. civilinis ieškinys patenkintas, priteista F. P. 439 Lt iš A. G. nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, būtent:

A. G. 2004 m. laikotarpiu nuo birželio 29 d. 11 val., tikslus laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo ir iki 2004 m. liepos 9 d., apie 18 val., naudojosi didelės - 46700 litų - vertės automobiliu „Mitsubishi Pajero", valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), valdomu UAB (duomenys neskelbiami), su jame buvusiais daiktais: automobilio mechaniniu keltuvu, dviem kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniais, automobilio kompaktiniu diskų grotuvu JVC, termosu, elektrine pompa, automobiliniu mobiliojo ryšio telefono įkrovikliu, dviem žibintais, aštuoniais raktais nuo įvairių spynų, kvepalų flakonu ir tušinuku, avariniu ženklu, gesintuvu, atsarginiu ratu, įeinančius į automobilio vertę, 200 Lt vertės akiniais nuo saulės ir trim kompaktiniais diskais po 40 Lt, 84 litų vertės 35 litrais dyzelinio kuro, 35 Lt vertės veržliniu raktu, iš viso turto už 47139 litų, žinodamas, kad šis automobilis kartu su paminėtais jame buvusiais daiktais yra pagrobtas vagystės būdu.

A. G. 2004 m. liepos 9 d., apie 18 val., žinodamas, kad didelės - 46700 litų - vertės automobilis „Mitsubishi Pajero", valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), kurio valdymo teisė priklauso UAB (duomenys neskelbiami), yra vagystės būdu pagrobtas, ir neteisėtai šiuo automobiliu naudodamasis, jį paminėtu laiku vairuodamas ir siekdamas išvengti policijos pareigūnų persekiojimo ir sulaikymo, (duomenys neskelbiami). esančio miško, tyčia iššoko iš paminėto važiuojančio automobilio, kuris niekieno nevairuojamas atsitrenkė į pakelyje esantį medį, dėl ko automobiliui buvo padaryti šie sugadinimai: sulankstyti dešinės priekinės pusės kėbulo dalis, bamperis, variklio dangtis, sulaužytos apsauginės priekinės grotelės, išdaužta dešinės pusės posūkio lemputė, nuplėštas dešinės pusės galinio rato purvasaugis. Iš viso šiais savo veiksmais A. G. UAB (duomenys neskelbiami) padarė 1512,14 litų turtinę žalą.

A. G. ir V. P. nuteisti už tai, kad siekė paveikti nukentėjusįjį:

2004 m. liepos mėnesį laikotarpiu nuo liepos 10 d., apie 12 val. 10 min., A. G. ir V. P. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe siekė paveikti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) pripažintą nukentėjusiuoju A. F. P. , jog šis ikiteisminio tyrimo metu pakeistų savo anksčiau duotus parodymus ir duotų melagingus parodymus - ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytų mažesnę nei yra iš tikrųjų jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Pajero", valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), vertę. 2004 m. liepos 10 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, per V. P. , šiam telefonu skambinant nukentėjusiajam į namus, taip pat susitinkant ir siekiant paveikti 2004 m. liepos 12 d., apie 12 val., ir 2004 m. liepos 13 d., apie 15 val., picerijoje „Čili pica", esančioje (duomenys neskelbiami), bei 2004 m. liepos 14 d., apie 12 val., paminėtoje picerijoje, veikdami kartu.

Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis darė poveikį nukentėjusiajam veikdamas bendrininkų grupėje. Pažymi, kad jis su V. P. nesitarė įkalbinėti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai V. P. darė savo iniciatyva, norėdamas jam padėti ir tiki po to, kai pats nukentėjusysis pareikalavo, kad jis (apeliantas) ateitų į susitikimą su šiuo, jis bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau vienas, be V. P. .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji A. G. , V. P. ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras ir nukentėjusysis A.F. P. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. G. ir V. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistojo A. G. veiką dėl įgijimo ir naudojimosi pagrobtu automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“ v/n (duomenys neskelbiami), kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį, kaip įgijimą ir naudojimąsi didelės vertės nusikalstamu būdu gautu turtu. A. G. veikos kvalifikavimą iš esmės apsprendė pagrobto turto – automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbiami) vertės nustatymas. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia įgijęs ir naudojęsis minėtu automobiliu, tačiau tvirtina, kad automobilio vertė yra mažesnė nei 250 MGL, ir prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį.

Nustatant pagrobto turto vertę, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi nukentėjusiojo F. P. parodymais. Nuteistasis A. G. tvirtina, kad nukentėjusiojo nurodyta automobilio vertė, - 46700 Lt - neatitinka tikrosios automobilio vertės. Pažymi, kad automobilio balansinė vertė pagal UAB (duomenys neskelbiami) duomenis vagystės dieną buvo 32225,54 Lt. Tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti nustatytos automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbiami) vertės teisingumu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio vertė atitinka ne tik nukentėjusiojo F. P. parodymams, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nuoseklūs ir vienodi, bet ir duomenims, užfiksuotiems UAB draudimo kompanijos (duomenys neskelbiami) 2003 m. liepos 14 d prašyme apdrausti transporto priemonę. Šiame prašyme automobilio reali rinkos vertė nurodyta tokia pat, kaip ir F. P. parodymuose – 467000 Lt. Tikėti, kad prašyme buvo nurodyta didesnė automobilio vertė, kolegija neturi pagrindo, nes tai būtų nenaudinga draudimo kompanijai. Įvykus draudiminiam įvykiui, - draudimo kompanija turėtų draudėjui išmokėti didesnę draudimo išmoką.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindas abejoti nustatyta automobilio verte ir dėl to, kad reali rinkos automobilio vertė skiriasi nuo automobilio balansinės vertės. Turto balansinė vertė ne visada atitinka realią turto kainą. Reali (rinkos) vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo pagrobimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Pagrobto turto reali (rinkos) vertė priklauso ne nuo administracinių organų sprendimų ar patvarkymų, o nuo to, už kokią kainą tą turtą galima realiai pirkti – parduoti rinkoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbiami) vertę, teisingai atsižvelgė į automobilio realią (rinkos) vertę.

Kadangi A. G. įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu – 467000 Lt vertės automobiliu ,,Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbiami), tai yra didelės vertės, nėra pagrindo laikyti, kad Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalis A. G. veikai pritaikyta netinkamai. Ta aplinkybė, kad A. G. nebuvo žinoma konkreti reali šio automobilio vertė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Taip pat byloje įrodyta, kad nuteistasis A. G. sugadino svetimą turtą, - automobilį ,,Mitsubishi Pajero“. Nuteistasis A. G. tvirtina, kad tai įvyko netyčia, jis negalėjo numatyti, jog automobilis, važiuodamas labai negreitai, galės nuvažiuoti nuo kelio ir atsitrenkus į medį bus apgadintas, ir prašo jį dėl to išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, šis nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentas yra nelogiškas ir vertintinas, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad A. G. , iššokdamas iš važiuojančio link miško automobilio, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų, automobiliui tapus nevaldomam, automobilis bus sugadintas. Pirmosios instancijos teismas A. G. dėl automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbiami) sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį pripažinto kaltu ir nuteisė teisėtai ir pagrįstai.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę ir ginčija jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis nukentėjusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto nenaudojo, tik gražiuoju, norėdamas padėti A. G. , nukentėjusiojo paprašė, jog šis ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytų teisingą automobilio kainą, jo veikos kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį negalima ir jis turi būti išteisintas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 233 straipsnio 1 dalį, paveikti liudytoją, nekentėjusį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ir kt. gali būti siekiama bet kokiu būdu, - tiek fiziniu, psichiniu būdu, tiek ir kitais būdais, nesusijusiais nei su fiziniu smurtu, grasinimais pavartoti tokį smurtą ar sunaikinti turtą ir kt. Poveikio būdai liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui apima bet kokius kaltininko veiksmus, kuriais siekiama sukliudyti jiems į bylą pateikti informaciją, priversti duoti melagingus parodymus, paaiškinimus, išvadas.

Todėl negalima sutikti su apelianto nuteistojo V. P. teiginiu, kad vien tai, jog prašant, kad nukentėjusysis F. P. nurodytų mažesnę automobilio ,,Mitsubishi Pajero“ vertę, nebuvo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, V. P. jam negrasino, neleidžia daryti išvados, jog V. P. elgėsi teisėtai ir nedarė poveikio nukentėjusiajam F. P. . Iš nukentėjusiojo F. P. , iš dalies nuteistųjų V. P. ir A. G. parodymų, 2004 m. liepos 14d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir priedo prie jo – mini kompaktinio disko, 2004 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolo ir priedo prie jo – garso įrašų išklotinės matyti, kad V. P. kelis kartus skambino nukentėjusiajam F. P. , jų pokalbiai telefonu vyko pačio V. P. iniciatyva ir šių pokalbių metu V. P. bandė nukentėjusįjį paveikti, jog jis sumažintų automobilio ,,Milsubishi Pajero“ vertę iki 31000 litų, tam, kad A. G. veiką dėl automobilio pagrobimo teisėsaugos pareigūnai galėtų perkvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamojo kodekso straipsnį ir nukentėjusysis su A. G. vėliau susitaikytų. Nuteistojo V. P. atliktų veiksmų visuma – skambina nukentėjusiajam, reikalauja susitikti, pokalbių metu prašo, kad nukentėjusysis sumažintų automobilio kainą, rodo, kad, būtent, tokiu būdu V. P. bandė paveikti nukentėjusįjį, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nurodytų melagingą pagrobto automobilio vertę. Nuteistojo V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį. V. P. veikoje yra tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties pusė. V. P. darė poveikį nukentėjusiajam F. P. , skambindamas pastarajam telefonu, pokalbių ir susitikimo metu reikalaudamas nukentėjusiojo pareigūnams nurodyti melagingą automobilio kainą. Atlikdamas šiuos veiksmus, nuteistasis V. P. suvokė, kad tokiu būdu bandydamas paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus, elgiasi neteisėtai ir numatė, kad tokia melaginga informacija, įtvirtinta byloje, galės nulemti A. G. palankesnį procesinį sprendimą.

Nepagrįstas apeliantų skundų argumentas, kad teismas neteisingai nustatė, jog poveikį nukentėjusiajam F. P. darė V. P. ir A. G. veikdami bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš nukentėjusiojo F. P. parodymų, byloje esančių garso išrašų išklotinių matyti, kad nukentėjusiajam dėl automobilio ,,Mitsubishi Pajero“ vertės sumažinimo skambino tiek V. P. , tiek A. G. , po to abu kartu atvyko į susitikimą su nukentėjusiuoju ir pokalbio metu bandė nukentėjusįjį paveikti, jog jis sumažintų minėto automobilio vertę, kad A. G. būtų galima taikyti lengvesnį baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. veikė su A. G. bendrais, tarpusavyje suderintais veiksmais, kaip nusikaltimo vykdytojai, ir suvokė, jog nusikalstamą veiką daro ne vienas, o su bendrininku. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. P. ir A. G. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skiriant V. P. ir A. G. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių normas, atsižvelgė į visas įstatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes. V. P. ir A. G. mano, kad pagrindas skirti jiems švelnesnes bausmes yra tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Iš apeliacinių skundo turinio galima suprasti, kad V. P. ir A. G. mano, jog šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia. Tačiau kolegija negali sutikti su šiais apeliantų argumentais, jie yra nepagrįsti. Norint pripažinti apeliantų nurodytą aplinkybę (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jų atsakomybę lengvinančią, būtina nustatyti tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos sąlygos nėra įvykdytos. V. P. ir A. G. patys savu noru neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie nusikalstamas veikas, padaryti nusikaltimai buvo išaiškinti teisėsaugos institucijų pareigūnų pastangomis, apie nusikalstamų veikų padarymą prisipažino tik iš dalies ir tik tuomet, kai buvo sulaikyti ir apklausti policijos pareigūnų, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigailėjo. Pirmosios instancijos teismo V. P. ir A. G. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Bausmių švelninti pagrindo nėra.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. P. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.