Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-352-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2A-352-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32751-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
N. K.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-352-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32751-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5.;121.18;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 25 000 Lt žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų. Nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 02 d. ieškovė į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo užstatą už savo sūnų A. K. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10011-04 pagal 2006 m. rugsėjo 07 d. prokuroro nutarimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo (toliau tekste – Užstato skyrimo nutarimas), kuriuo buvo patenkintas A. K. prašymas ir namų areštas buvo pakeistas į 25 000 Lt užstatu. Be kitų nurodymų užstatas skirtas įpareigojant nedaryti naujų nusikalstamų veikų. 2008 m. balandžio 23 d. A. K. buvo pareikšti įtarimai kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00089-07, todėl prokuroras 2008 m. liepos 15 d. nutarimu dėl užstato perdavimo valstybei (toliau tekste – Užstato perdavo nutarimas) konstatavo, jog įtariamasis A. K. nevykdė pareigos nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl užstatą perdavė valstybei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi panaikino Užstato perdavimo nutarimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir paliko galioti Užstato skyrimo nutarimą. Teismas nurodė, jog jei paaiškėtų, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, tai asmuo galėtų kreiptis į teismą civiline tvarka dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškovė reiškia reikalavimus šioje byloje. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Apeliantės manymu, kadangi A. K. nepadarė nusikalstamos veikos, todėl prokuratūros Užstato perdavimo nutarimas yra neteisėtas ir užstatas turi būti grąžintas ieškovei, kaip padarytos žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog prokuroro veiksmai buvo teisėti, nes įtariamasis padarė veikas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmuo nebuvo pripažintas kaltu, nes nebuvo priimtas nuosprendis suėjus senaties terminui, bet ne išteisinus. Vilniaus apygardos teismas galutine nutartimi pripažino, jog užstatas buvo perduotas valstybei teisėtai, todėl, nesant pareigūnų kaltės, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovo valstybės atstovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nekelia reikalavimų dėl teisėjų galimai neteisėtų veiksmų, todėl mano, jog jie neturėtų būti bylos dalyviais. Taip pat prašo taikyti senaties terminą, nes pažeidimas padarytas 2008 metais priėmus Užstato perdavimo nutarimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė (b.l. 85). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galiojančia, nenuginčyta ir nepakeista Vilniaus apygardos teismo nutartimi prokuroro nutarimas pripažintas teisėtu, todėl ieškovės teiginiai, kad prokuroras atliko kokius nors neteisėtus veiksmus priimdamas tarpinį procesinį nutarimą atmestini, kaip nepagrįsti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (b.l. 97). Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantė nurodo, kad nors prokuroro nutarimu apeliantės asmeninėmis lėšomis sumokėtas 25000 litų užstatas buvo paimtas į valstybės pajamas dėl naujo nusikaltimo padarymo, tačiau dėl šio naujo nusikaltimo A. K., už kurį ji buvo sumokėjusi užstatą, nebuvo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nutartimi baudžiamoji byla nutraukta. Kadangi A. K. atžvilgiu nebuvo priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, nustatantis naujos nusikalstamos veikos, kurios padarymas po užstato kaip kardomosios priemonės skyrimo leistų užstato sumą perduoti valstybei, padarymą, todėl užstato perdavimas valstybei yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantės manymu, buvo neatskleista bylos esmė – teismas, atmesdamas ieškinį, teisės nepagrindė išvados, kodėl prokuroro nutarimą pervesti užstatą valstybei laikė ne galutiniu, o tarpiniu sprendimu, kuris negalėjo ieškovei padaryti žalos. Taip pat skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad žala ieškovei šioje situacijoje gali būti padaryta tik valstybės institucijoms atsisakius grąžinti užstatą.

Atsiliepimas

Valstybę, atstovaujančios Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimus į pareikštą apeliacinį skundą, kuriuose nurodo, jog skundas nepagrįstas ir turi būti netenkintinas. Be to, atsiliepimuose nurodė, kad atsakovė neįrodė būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Duomenų, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė - užstatas, būtų panaikinta, nėra. Taigi, prokuroro nutarimas skirti kardomąją priemonę formaliai galioja baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-312/2012, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimus grindė tuo, jog užstatas buvo perduotas valstybei ir dėl to ji patyrė žalą. Valstybės pareigūno (prokuroro) veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė tuo, jog užstatas galėjo būti paimtas įtariamajam atlikus nusikalstamas veikas, tačiau bylą nutraukus dėl senaties, įtariamasis nepripažintas kaltu ir nebegali būti pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, todėl prokuroro 2008 m. liepos 15 d. nutarimas dėl užstato perdavimo valstybei laikytinas neteisėtu ir šis prokuroro veiksmas yra neteisėtas.

Kolegija su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka. Visų pirma, užstato skyrimas ir panaikinimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Antra, byloje nėra jokių duomenų, jog užstatas buvo paskirtas neteisėtai. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, jog 2006 m. rugsėjo 7 d. prokuroro nutarimu įtariamajam A. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės - 25 000 Lt užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuo nutarimu įtariamajam pasirašytinai išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jis ir užstato davėja N. K. (apeliantė) buvo pasirašytinai įspėti, kad jei įtariamasis nevykdys pareigų, užstatas pereis valstybei. 2008 m. balandžio 23 d. A. K. kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 204 str. 1 d., kurios padarytos 2008 metais, t.y. esant galiojančiai kardomajai priemonei - užstatui. 2008 m. liepos 15 d. nutarimu Dėl užstato perdavimo valstybei prokuroras, konstatavo kardomosios priemonės pažeidimą, pasireiškusį pareigos nedaryti naujų nusikalstami nevykdymu, įtariamajam A. K. 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kaip kardomąja priemonę skirtą 25 000 Lt dydžio užstatą perdavė valstybei. Prokuroro nutarimas buvo apskųstas, tačiau galutine ir neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 01 d. nutartį ir paliko galioti prokuroro nutarimą (b. l. 8-10), kuriuo buvo paskirtas užstatas. Minėtoje teismo nutartyje (b.l. 10), teismas išaiškino, jog jei A. K. teismo nebūtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo, jis arba užstato davėjas turėtų galimybę civilinio proceso tvarka reikalauti prokuroro veiksmais padaryto žalos atlyginimo.

Trečia, byla įtariamajam A. K. nutraukta, ne dėl to, jog neįrodyta A. K. kaltė, bet dėl suėjusios senaties, t.y. nutraukta nesant reabilituojančių įtariamąjį pagrindų.

Ketvirta, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė valstybės atsakomybės būtinų sąlygų (CK 6.272 str.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Andrutė KalinauskienėRita Kisielienė