Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, teisėtumo.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-09-22 atsakymą duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą (rašto Nr.10-199) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas paaiškino, kad trečiasis asmuo D. V. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko Vaidotų geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintuose Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad vagonų tikrintojas remontininkas turi pareigą techniškai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstančiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose (5.1 punktas).

4. Ieškovas įrodinėja, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, nepagrįstas, nes:

4.1. trečiasis asmuo D. V. nevykdė 2015-08-26 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto I kategorijos operatorės I. K. 8 val. 21 min GSM-R radijo ryšiu duoto nurodymo trečiajam asmeniui ir A. T. atlikti 48 kelyje suformuoto sąstato techninę apžiūrą. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo atsisakė vykdyti nurodyto sąstato techninę priežiūrą, nurodydamas, jog jis šiuo metu vykdo aukštesnio vadovo, t.y. Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties viršininko reikalavimą Nr. 2(VRSS)-1605 pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl ankstesnio darbo drausmės pažeidimo. Apie Pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų vykdymą D. V. informavo Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto II kategorijos inžinierius G. K., o trečiajam asmeniui ir toliau atsisakius vykdyti jam Pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas, pavedimą vykdyti tiesiogines pareigas GSM-R radijo ryšiu nurodė ir Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas (vagonų ūkiui) V. O., informuodamas, jog D. V. pasiaiškinimą gali rašyti esant laisvam nuo darbo laikui. Nurodė, kad trečiajam asmeniui ir toliau nevykdant darbinių funkcijų, jam pavedimą vykdyti darbo sutartyje numatytas pareigas davė Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties viršininkas R. K., primindamas, jog rašytinį pasiaiškinimą jis turi teisę pateikti iki š. m. rugpjūčio 28 d., t.y. dar tik po dviejų dienų. Kadangi po Vilniaus regiono stočių skyriaus-Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. skambučio, D. V. GSM-R radijo ryšiu informavo, jog be nurodymo raštu nevykdys 48-ame kelyje suformuoto traukinio techninės priežiūros, 2015-08-31 buvo surašytas aktas Nr. LS(VRSS)-I253 dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo ir pateiktas reikalavimas Nr. 2(VRSS)-1648 pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl pareigų nevykdymo. Pažymėjo, jog 2015-09-01 pateikdamas raštišką paaiškinimą trečiasis asmuo nenurodė objektyvių pareigų nevykdymo aplinkybių;

4.2. D. V. nepagrįstai nevykdė 2015-09-01 Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Techninės vagonų priežiūros punkto I kategorijos operatorės V. K. 12 val. 34 min. GSM-R radijo ryšiu duoto nurodymo atlikti 23 kelyje suformuoto sąstato techninės priežiūros. Nurodė, jog apie duotą pavedimą D. V. pakartotinai informavo Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto viršininkas D. S. GSM-R radijo ryšiu. Pažymėjo, jog dėl trečiojo asmens pareigų nevykdymo atlikti sąstato techninę priežiūrą buvo siųstas kitas vagonų tikrintojas remontininkas - R. Z., o D. V. 2015-09-01 buvo surašytas aktas Nr. LS(VRSS)-1273 dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo, nurodant 2015-09-03 reikalavime Nr. 2(VRSS)-1687 trečiajam asmeniui pateikti raštišką pasiaiškinimą, dėl kokios priežasties nebuvo vykdoma jam pateikto 23-arne kelyje suformuoto sąstato techninė priežiūra. Ieškovo teigimu, D. V. 2015-09-07 pateiktame raštiškame paaiškinime nenurodė objektyvių vadovybės nurodymų nevykdymo priežasčių.

5. Kreipusis į atsakovą dėl sutikimų skirti D. V. drausmines nuobaudas, ieškovas 2015-09-22 duodamas neigiamą atsakymą nurodė, jog visi motyvai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą bus detaliai išdėstyti tarybos 2015-06-22 posėdžio protokole, kuris nebuvo pateiktas.

6. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai riboja jo teisę įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę, nesigilina į konkrečius trečiojo asmens veiksmus ir padarytus darbo drausmės pažeidimus, o atsisakyme skirti drausminę nuobaudą nėra nė vieno argumento, susijusio su drausminės nuobaudos skyrimu D. V.. Pažymi, jog atsakovui tik iš principo nesutinkant leisti skirti drausminės nuobaudos yra užkertamas kelias ieškovui tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę, be to, kuriama diskriminacinė situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso šiai profesinei sąjungai. Mano, jog atsakovo elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbą.

7. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nesutikimą grindžia tokiais argumentais:

7.1. darbo drausmės pažeidimas nepadarytas, kadangi buvo vykdomi Vilniaus regiono stočių skyriaus (toliau – VRSS) Vaidotu geležinkelio stoties viršininko R. K. nurodymai pateikti pasiaiškinimus. Nurodo, jog tokie veiksmai atitinka VRSS vagonų technines priežiūros punkto VI kat. vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų Nr.4, patvirtintų 2014-08-05 įsakymu Nr. f (VRSS)-143 5.8; 5.10; 7,1; 7.2 punktus. Pažymėjo, jog tokius nurodymus vykdė beveik kiekvieną savaitę, todėl parašė raštus įmonės vadovybei bei darbo inspekcijai dėl priekabiavimo ir psichinės prievartos, prašydamas paskaičiuoti piniginę išraišką, kiek per tą laiką trečiasis asmuo galėjo patikrinti bei išleisti traukinių, padidinant bendrovei pelną;

7.2. ieškinys grindžiamas hiperbolizuotais motyvais, nepagrįstai nurodant, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Mano, jog esminis darbdavio interesų pažeidimas kaip motyvas galimas tik sprendžiant ginčą dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 3 dalis, o ne skirti kitokią drausminę nuobaudą;

7.3. įrodinėja, jog 2015-08-26 pažeidimo nepadarė, kadangi gavęs VRSS Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. reikalavimą dėl pasiaiškinimo, jį ėmė nedelsiant vykdyti, apie tai informavo ir vagonų techninio punkto operatorę I. K.. Nurodo, jog atlikęs rašytinį reikalavimą apie 12.20 val., jis apie tai nedelsiant pranešė VTPP operatorei, kuri jam davė nurodymą apžiūrėti vagonus. Mano, jog pagal trečiojo asmens darbo apimtį jis visiškai neturėjo laisvo laiko pasiaiškinimui parašyti;

7.4. 2015-09-01 nepadarė darbo drausmės pažeidimo, kadangi taip pat gavęs reikalavimą pasiaiškinti ėmė jį nedelsiant vykdyti, o atlikęs pavedimą, informavo vagonų techninio punkto operatorę V. K.. Nurodė, jog vykdant reikalavimą pateikti raštišką pasiaiškinimą buvo reikalingi papildomi dokumentai, personalo skyriaus informacija, bei kita informacija, kuria galima gauti tik darbo dienomis ir tuo metu, kai dirba administracija;

7.5. pažymi, jog Vagonų ūkio viršininkai „pastoviai priekabiauja“, todėl jam darbo metu tenka skirti darbo laiką pasiaiškinimams parengti, nors per tą laiką galima patikrinti bei išleisti daug traukinių ir vagonų, tokiu būdu padidinant įmonės pelną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendime konstatuodamas, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį, panaikino atsakovo 2015-09-22 atsisakymą duoti sutikimą ieškovui skirti D. V. drausminę nuobaudą –papeikimą.

9. Teismas įvertino teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktą išaiškinimą, reglamentuojantį darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, ir konstatavo, jog darbdavys turi teisę ginčyti atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą tiesiogiai teisme bei ieškovas šiuo atveju turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, o ne tiesiogiai į teismą, nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, jog profesinių sąjungų renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, nėra absoliutaus pobūdžio; jis gali būti teismo panaikintas. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką darbdavys turi pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

11. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė jo interesų pažeidimą, atsakovui atsisakius duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą. Nurodė, jog ieškovo veiklos užtikrinimui svarbus tinkamas darbo drausmės laikymasis, jog darbuotojai tinkamai vykdytų jiems pavestas užduotis. Pripažino, jog darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymą bei saugos reikalavimus yra įstatymo saugomas darbdavio interesas, kurio pažeidimas sudaro esminį darbdavio interesų pažeidimo faktą.

12. Teismas nenustatė, jog ketinamos skirti drausminės nuobaudos iniciavimas yra susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Pažymėjo, jog atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai paremti tik hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, o trečiojo asmens asmeninė pozicija dėl rašytinio pasiaiškinimo prioriteto prieš jo pareiginiuose nuostatuose numatytą pagrindinių darbo pareigų vykdymą negali būti pagrindu atsisakyti leisti skirti darbuotojui drausminę nuobaudą.

13. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog nenustatytas darbdavio prieštaravimas ar trukdymas darbuotojo profsąjunginei veiklai. Pripažino, jog ginčijamas atsakovo nesutikimas skirti nuobaudą trečiajam asmeniui iš esmės motyvuojamas abstraktaus pobūdžio teiginiais apie persekiojimą už profsąjunginę veiklą, o tai nėra įrodyta leistinomis proceso įstatymo įrodinėjimo priemonėmis.

14. Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisakė, kadangi juos laikė teisiškai nereikšmingais šios bylos išsprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantai (atsakovas ir trečiasis asmuo) pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėjo, jog pasiaiškinimas rašomas laisvu nuo darbo metu, tačiau trečiajam asmeniui prastova pasiaiškinimui rašyti arba „laisvam nuo darbo laikui“ nebuvo skelbiama;

15.2. priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir faktines aplinkybes:

15.2.1. mano, jog GSM-R grupinio pokalbio analizė bei pateiktas kompaktinis diskas yra galimai suklastoti, todėl pirmosios instancijos teismo prašė minėtų įrodymų nelaikyti įrodinėjimo priemones;

15.2.2. teismas neįvertino aplinkybės, jog reikalavimai pasiaiškinti parengti anksčiau negu įteikti trečiajam asmeniui;

15.2.3. pateiktos V-14 žurnalo kopijos pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo darbo metu neturėjo laisvo laiko, nors ieškovas reikalauja, kad trečiasis asmuo rašytų pasiaiškinimą laisvu nuo darbo metu;

15.2.4. pažymėjo, jog teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog ieškovo bendrovės praktikoje už tokio pobūdžio pažeidimą niekas nebuvo baustas, o darbuotojai pasiaiškinimus rašo ne laisvo nuo darbo, o darbo metu;

15.3. mano, jog teismas palaiko darbdavį, kaip stipriąją darbo santykių šalį, todėl teismo sprendime išdėstyti argumentai turėtų būti vertinami kritiškai;

15.4. mano, jog darbo ginčas yra teismingas darbo ginčų komisijai ir ieškovas gali tokia teise pasinaudoti.

16. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

16.1. teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir visus įrodymus ištyrė tinkamai. Pažymėjo, jog teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, atsakovui ir trečiajam asmeniui pageidaujant, į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, iškvietė liudytojas - AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto I kategorijos operatores I. K. ir V. K., patvirtinusias, jog GSM-R pokalbio analizės išrašai surašyti teisingai, bei išsamiai atsakė į visus iškilusius klausimus;

16.2. nesutinka su apeliantų argumentais, kad GSM-R grupinio pokalbio analizė bei kompaktinis diskas galimai yra suklastoti. Mano, jog apeliantai turi pateikti suklastojimo įrodymus arba teismo prašyti skirti ekspertizę, tikslu nustatyti įrodymų suklastojimo faktą, arba išreikalauti kitus įrodymus. Kadangi teismui jokie įrodymai nepateikti, mano, jog šis teiginys yra nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teisme keliamas be pagrindo. Pažymi, jog įrodymų turinys neprieštarauja ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus;

16.3. nurodo, jog nėra suprantama, kokią reikšmę sprendimo pagrįstumui turi apelianto argumentai, jog tiesioginis viršininkas apie reikalavimą pateikti raštišką pasiaiškinimą žinojo prieš parą;

16.4. trečiajam asmeniui visada buvo skiriamas kelių dienų terminas pasiaiškinimams pateikti, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog neturėjo laisvo laiko nuo darbo. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo nekreipė dėmesio į vadovybės paaiškinimus dėl rašytinių pasiaiškinimų pateikimo, į tai, kad trečiasis asmuo turi pareigą vykdyti tiesiogines darbines funkcijas;

16.5. mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atsisakymas skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Pažymėjo, jog pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas ir tokiu būdu pažeidė pareiginių nuostatų reikalavimus. Ieškovo teigimu, atsakovas nenurodė jokių motyvų, nesigilindamas į konkrečius trečiojo asmens veiksmus ir padarytus darbo drausmės pažeidimus, o atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą grindė tik prielaidomis, tokiu būdu trukdydamas ieškovui organizuoti darbo santykius;

16.6. nurodo, jog ieškovo siekis skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui yra susijęs ne su jo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, bet atitinkamai su jo tiesioginių darbinių funkcijų netinkamu vykdymu (nevykdymu). Pažymi, jog atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą argumentai, jog drausminę nuobaudą siekiama skirti vien dėl darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" narių persekiojimo, siekio sužlugdyti profesinę sąjungą, grindžiami tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais;

16.7. nesutinka su apeliantų argumentu, jog ginčas neteismingas pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog minėtu klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, o profesinės sąjungos atsisakymo leisti skirti drausminę nuobaudą apskundimo tvarka nustatyta taikant DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos narys (el. b. priedo b/. l. 8-23, 100-101). Dėl šios priežasties darbdavys AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo prieš skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovą profesinę sąjungą „Solidarumas“. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą

18. Nagrinėjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis). Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas.

19. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Inter alia, kasacinis teismas nurodė, kad darbdavio prašymą nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą pateikti raštu), bet savo nesutikimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo darbo drausmės pagrįstumo faktai. Drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – paskiriama drausminė nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme. Taigi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui teisėtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai.

21. Nustatyta, kad ieškovas į atsakovą dėl sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą kreipėsi 2015-09-10 raštu, nurodydamas pastarojo padarytą pažeidimą bei pateikdamas su pažeidimu susijusius dokumentus. Atsakovas 2015-09-22 pranešimu Nr. 10-199 „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą D. V.“ atsisakė duoti sutikimą, kaip pagrindą nurodydamas nuolatinį ieškovo sekimą bei persekiojimą atsakovo narių tikslu sužlugdyti profesinę sąjungą. Nurodė, jog toks sprendimas priimtas 2015-09-22 (pranešime nurodyta 2015-06-22) tarybos posėdyje, o visi motyvai detaliai bus išdėstyti minėto posėdžio protokole. Byloje pateiktas išrašas iš 2015-09-26 atsakovo tarybos posėdžio protokolo, iš kurio turinio matyti, jog yra svarstomos su ieškovo nurodytais trečiojo asmens veiksmais 2015-08-26 ir 2015-09-01 susijusios aplinkybės.

22. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovo atsisakymas yra visiškai nemotyvuotas, o tokie veiksmai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę, tokiu būdu sukuriant diskriminacinę situaciją darbuotojų, kurie nepriklauso šiai profesinei sąjungai, teisėms. Pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais sutiko.

23. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentams dėl nemotyvuoto atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta prima facie įrodymų, kad trečiasis asmuo galėtų būti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės veiklos (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra taip pat ir tikėtinų duomenų apie tai, kad reikalavimas vykdyti darbo funkcijas ir drausminė atsakomybė už panašius darbo drausmės pažeidimus išimtinai yra taikoma tik profesinės sąjungos nariams, taip juos diskriminuojant, be to, byloje nėra ir duomenų apie tai, jog darbo atlikimo metu prioritetas taikomas tarnybinių pasiaiškinimų rašymui, o ne darbo funkcijų atlikimui (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi vertintina, jog atsakovas, netenkindamas darbdavio prašymo, iš esmės nurodė abstraktaus pobūdžio deklaratyvius teiginius.

25. Kaip jau buvo pažymėta, tokio pobūdžio bylose vertinama, ar atsakovo atsisakymu duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo nemotyvuotas ir nepagrįstas atsisakymas pažeidžia darbdavio interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai išvadai. Iš byloje pateiktų ieškovo Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-08-26 akto Nr. LS (VRSS)-1253 „Dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo“ ir 2015-09-01 akto Nr. LS (VRSS)1273 „Dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo“, Operatorės I. K. 2015-08-26 tarnybinio pranešimo ir Operatorės V. K. 2015-09-01 tarnybinio pranešimo, GSM-R grupinio pokalbio analizių turinio nustatyta, jog darbdavys organizavo ir paskirstė darbą, nurodydamas trečiajam asmeniui atlikti suformuotų sąstatų technines apžiūras (48 ir 23 keliuose). Trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, jog atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus, pažymėdamas, jog tuo metu vykdė nurodymus rašyti tarnybinius pasiaiškinimus. Taigi vertinama, jog darbdavio organizuojamas ir paskirstomas darbas efektyviai užtikrinamas tik tuo atveju, kai darbuotojai tiksliai vykdo perduotus nurodymus (DK 229 straipsnis). Priešingu atveju, nevykdant tiesioginių darbo funkcijų, darbdavys gali patirti nuostolių, sutrikti ieškovo organizuojamas bei valdomas traukinių eismas. Pažymėtina, jog ieškovas pateikė pakankamai atsakovui duomenų tiek apie galimą trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimą, tiek apie jo pobūdį. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas duoti sutikimą trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudą, trukdo ieškovui organizuoti darbą bei sukuria diskriminacines sąlygas, kadangi darbuotojui, esančiam profesinėje sąjungoje, suteikiama didesnė galimybė išvengti atsakomybės, nustačius netinkamą jo darbo funkcijų atlikimą.

26. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą 2015-09-22 pranešimu Nr. 10-199 „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą D. V.“, kai tuo tarpu tarybos posėdis, kuriame svarstytas ieškovo prašymas, įvyko gerokai vėliau – 2015-09-26. Pasisakydamas dėl minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie faktiniai duomenys taip pat pagrindžia atsakovo nemotyvuotą bei formalaus pobūdžio atsisakymą, paremtą tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis apie tariamai vykdomą trečiojo asmens persekiojimą. Kita vertus, trečiojo asmens paaiškinimai nepasižymi išsamiu faktinių aplinkybių nurodymu, jame aiškiai nurodyta, kad viską jau yra išdėstęs ankstesniuose paaiškinimuose, didesnioji dalis paaiškinimo skirta kitų darbuotojų kritikai (b.l.27,28). Tai reiškia, kad laikas, kurį trečiasis asmuo nurodė kaip būtiną pasiaiškinimui rašyti, nebuvo objektyviai pagrįstas, dėl ko būtų galima pripažinti, jog D. V. nebūtų užtekę laiko ir tiesioginio darbdavio pavedimui įvykdyti, ir pasiaiškinimui parašyti.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinės sąjungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi teisiniu reglamentavimu, pažymi, jog profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą. Tokią diskreciją turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minėta, profesinių sąjungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnė jų teisių apsauga išskirtinai tik dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant išvengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius nereiškia ginti nuo atsakomybės už darbo drausmės pažeidimą. Pagal normos esmę profesinė sąjunga galėtų tik patikrinti, ar nėra siekiama skirti drausminę nuobaudą dėl nario veiklos profesinėje sąjungoje. Bet kuriuo atveju, turėtų būti nustatinėjama, ar darbdavio veiksmais nėra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinės sąjungos veikėją.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovo tarybos 2015-09-26 posėdyje buvo vertinamos trečiajam asmeniui duotų nurodymų bei jo atsisakymo vykdyti nurodymus, prioritetu pasirenkant pasiaiškinimų rašymą, aplinkybės. Taigi iš esmės buvo vertinama tai, kas atsakovui pagal įstatymą nesuteikta teisė spręsti. Pažymėtina, jog minėta aplinkybė įrodo, kad minėtame posėdyje iš esmės buvo sprendžiamas darbuotojo drausminės atsakomybės klausimas, bet ne dėl trečiojo asmens teisių apsaugos už veiklą profesinėje sąjungoje.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, o atliko tik preliminarų darbo drausmės pažeidimo sudėties tyrimą, apsiribodamas įsitikinimu, jog veika, kurios padarymu yra kaltinamas profesinės sąjungos renkamo organo narys, realiai galėjo būti padaryta ir ar ji nėra fiktyvi. Pažymėtina, jog nors apeliantai apeliaciniame skunde įrodinėja tinkamą trečiojo asmens darbo pareigų vykdymą (laisvo nuo darbo laiko neturėjimą, laiku neįteiktą pareikalavimą pasiaiškinti ir kt.), tačiau minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, nekartodama nutartyje nurodytų argumentų, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-09-22 raštu Nr. 10-199 įformintą atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

32. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovas neturi teisės ginčyti atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, kadangi tokios teisės nenumato šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Sisteminis Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimas pagrindžia, kad kompetentinga institucija nagrinėti tokio pobūdžio ginčą yra teismas. DK 285 straipsnis aiškiai nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje gali būti nagrinėjamas individualus darbo ginčas, kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo. Atsisakius duoti sutikimą, ginčas kyla tarp profesinių sąjungų ir darbdavio, nors ir dėl įrodinėjamo darbuotojo netinkamo darbo pareigų, numatytų įstatyme ar sutartimis, vykdymo.

33. Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

35. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nenurodė, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų nesvarstoma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.