Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-10-04 · Civilinė byla Nr. e2A-821-267/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
e2A-821-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
R. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-821-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00036-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.;3.3.1.21.;(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „Pzu Lietuva“) atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-163-237/2016 pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „Pzu Lietuva“) pareikštą ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 256,02 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014-09-25 ieškovas draudėjai V. R. dėl apdraustame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). 2014-10-24 įvykusio užliejimo išmokėjo 256,02 Eur draudimo išmoką. Patalpos buvo užlietos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei R. M.. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2014-10-24 pranešimas apie įvykį, 2014-10-29 turto apžiūros aktas. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į 256,02 Eur žalos atlyginimą.

3. Atsakovė R. M. su ieškiniu sutiko tik iš dalies, nes ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kuri aiškiai per didelė ir nėra pasirašyta. Atsakovė pateikė savo 50 Eur sąmatą, prašo sumažinti žalos dydį, nes turi finansinių problemų, atsakovės turtas areštuotas, taip pat turi ir sveikatos problemų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovės R. M. priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 97,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50,60 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ir 15,00 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 69,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

5. Ieškovas nepateikė duomenų apie pateiktos lokalinės sąmatos sudarytoją, jo kvalifikaciją, o atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją, todėl teismas negalėjo tinkamai jų vertinti bei remtis jomis. Atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą teismas pripažino kaip neproporcingą padarytam žalos mastui, todėl teismas pastarosios lokalinės sąmatos nevertino kaip realios, nes akivaizdu, jog už 51,63 Eur sumą neįmanoma pašalinti padarytos žalos.

6. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl V. R. turto sugadinimo, dalį ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė akcentuodamas, kad ieškovo lokalinė sąmata nėra detalizuojama, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos, o darbų ir medžiagų dalis, bei statybinių šiukšlių išvežimas yra nesusiję su remonto kaštais, todėl jų įtraukimą į sąmatą laikė nepagrįstu.

7. Šalims nepareiškus prašymo skirti šioje byloje ekspertizės, teismas savo iniciatyva jos neskyrė. Šiuo atveju atsakovę teismas laikė silpnesne teisinių santykių šalimi, nes ieškovas yra daug metų veikianti draudimo kompanija, turinti didelę patirtį apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmokas. Todėl teismas vertino, kad būtent ieškovas turėjo kontroliuoti, jog nukentėjusiajam asmeniui nebūtų išmokėta per didelė draudimo išmoka. Kilus abejonių dėl buto remonto išlaidų, subrogacijos tvarka prašomą priteisti 256,02 Eur sumą teismas mažino, atmesdamas 158,61 Eur sumai lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų dalis, nesusijusias su remonto kaštais. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovės priteisė 97,41 Eur ieškovo patirtų nuostolių sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „Pzu Lietuva“) atstovas advokatas R. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8. 1. Apelianto teigimu, žalos bylą Nr. 2014/261759 administravo bei lokalinę sąmatą sudarė 2014-11-04 pranešime dėl žalos atlyginimo ir 2014-11-04 draudimo išmokos mokėjimo pažymoje nurodyta ekspertė – E. A. K.. Ekspertės kvalifikaciją patvirtina: diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodantis E. A. K. įgytą inžinieriaus statybininko išsilavinimą; diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodantis E. A. K. įgytą diplomuoto turto vertintojo kvalifikaciją; vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodantis, jog E. A. K. suteikta nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija. Todėl ieškovas prašo pridėti šiuos papildomus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos. Šių įrodymų anksčiau pateikti nebuvo būtinybės, nes tai iškilo tik atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvus. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas žalos dydį patvirtinantis rašytinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė.

8.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo įvykio lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti ir remonto darbai, kurie nėra susiję su dėl buto apliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimu – ne visi sąmatoje nurodyti nuostoliai yra įrodyti. Atsižvelgiant į tai, apeliantas prašo prie bylos pridėti papildomus įrodymus, buto (duomenys neskelbtini) nuotraukas po 2014-10-24 užliejimo įvykio. Remdamasis jais ieškovas grindžia lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų neišvengiamumą.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės R. M. atstovas advokatas Z. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Prie apeliacinio skundo apelianto pridėti įrodymai turėtų būti nepriimti CPK 314 str. numatytais pagrindais. Apelianto teikiami nauji įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų bei neįrodo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie visų sąmatoje nurodytų remonto darbų atlikimo būtinumą. Nors prie apeliacinio skundo apeliantas teikia duomenis apie tariamai lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją, tačiau iš teikiamų duomenų nėra aišku, ar būtent tas asmuo sudarė šią sąmatą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad dėl 2014-10-24 įvykusio buto užliejimo ieškovas išmokėjo draudėjai 256,02 Eur draudimo išmoką. Patalpos buvo užlietos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei R. M.. Ieškovas įsitikinęs, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudėjai, įgijo subrogacijos teisę į 256,02 Eur žalos atlyginimą iš butą užliejusios atsakovės R. M..

11. Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-10-24 iš atsakovei R. M. priklausančio buto vandeniu buvo užlietas ieškovo draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje kilęs ginčas yra dėl atlygintinos žalos dydžio draudėjui pareiškus subrogacinį reikalavimą atsakovei atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas spręsdamas priteistinos turtinės žalos dydžio klausimą.

12. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo pridėti prie bylos lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, teigdamas, kad tokia būtinybė iškilo vertinant skundžiamo teismo sprendimo motyvus. Ieškovo įsitikinimu, jo pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas žalos dydį patvirtinantis rašytinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė. Apeliantas grįsdamas lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų neišvengiamumą taip pat prašo pridėti prie bylos ir buto esančio adresu: (duomenys neskelbtini) nuotraukas po 2014-10-24 užliejimo.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis ne tik tai, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, tačiau ir tai, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Vis dėlto nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas rašytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą dėl užlieto buto, o jos dydį grindė lokaline sąmata, kurioje, kaip nurodė bylą nagrinėjęs teismas, nėra duomenų apie jos sudarytoją ir kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad minėti įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, nors ieškovas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismas vertina tai, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas priteistinos žalos dydį, iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateikta lokaline sąmata. Todėl lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai pridėtini prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos ir buto esančio adresu: (duomenys neskelbtini) nuotraukas po 2014-10-24 užliejimo ir jas vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

15. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jo pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Apeliantas įsitikinęs lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų neišvengiamumu, todėl nesutinka su teismo argumentu, kad sąmatoje dalis nurodytų darbų nėra susiję su buto remonto kaštais.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad ieškovo lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų ir medžiagų dalis, t. y. denginių izoliaciją 1 sluoksnio polietileninės plėvelės – 12,25 Eur (tai atitinka 42,28 Lt); sanitarinių prietaisų demontavimas – 37,48 Eur (tai atitinka 129, 40 Lt), lubų karkasų aptaisymo gipso kartono plokštėmis permontavimas – 52,79 Eur (tai atitinka 182,26 Lt), ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų – 44,06 Eur (tai atitinka 152,14 Lt,) bei statybinių šiukšlių išvežimas – 14,94 Eur (tai atitinka 41,58 Lt), yra nesusiję su remonto kaštais, jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Teismui akivaizdu, kad be šių nurodytų darbų ir medžiagų užlieto buto remontas yra įmanomas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia bylą nagrinėjusio teismo išvadų apie visų sąmatoje nurodytų remonto darbų atlikimo būtinumą. Šiuo atveju darbų būtinumą apeliantas grindžia ne kokiais faktiniais duomenimis, o tik deklaratyviais teiginiais. Sutiktina su teismo pozicijai, kad ieškovo lokalinė sąmata nėra detalizuota, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos, todėl teismui pagrįstai kilo abejonių, jog minėtam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra buto remonto darbų mastas, nurodytas lokalinėje sąmatoje. Taigi, ieškovo pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas 256,02 Eur žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti ir nesusiję su dėl buto apliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimu remonto darbai.

17. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , nuotraukas po užliejimo pažymi, kad apdraustų patalpų užpylimas vandeniu įvyko 2014-10-24, atsakovei apie buto užpylimą buvo pranešta 2014-10-29, pateikus tik turto apžiūros aktą. Taigi, atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė įvertinti sugadintų patalpų būklę bei nustatyti žalos dydį. Ieškovo 2014-10-29 sudarytame turto apžiūros akte NR. 227915 nėra aprašytas reikalaujamas darbų pobūdis, tai nurodyta ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Šiame turto apžiūros akte nurodyta, kad laša vanduo atsakovės bute iš sujungimo vamzdžio, o ant lubų matyti vandens žymės, pūslės, drėgmė, todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrįsto pagrindo abejoti, ar buvo reikalingas aplietame bute lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad darbų ir išlaidų darbai, susiję su vonios lubų perdažymu, yra pagrįsti nuostoliams atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo lokalinėje sąmatoje statybos darbų ir medžiagų sumos nėra sumažintos proporcingai medžiagų nusidėvėjimui. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl V. R. turto sugadinimo, dalį ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė.

18. Remiantis aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

19. Apeliacinėje instancijoje gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 81,06 Eur išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei R. M. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „Pzu Lietuva“), įmonės kodas 110057869, 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Teisėja Danutė Burbulienė