- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2071/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Joniškio
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo Viešosios įstaigos Joniškio ligoninė prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1251-124/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“ ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Joniškio ligoninei dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo VšĮ Joniškio ligoninė Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, įpareigoti atsakovą įstatymų ir konkurso nustatyta tvarka vertinti ieškovo UAB „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“ pasiūlymą. Ieškinyje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo „Slaugytojų ir laborantų mokymo paslaugų pirkimas“ procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti mokymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas nurodė, kad jo pateiktas pasiūlymas pilnai atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl komisijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą konkurso dokumentų 54.4 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas atmetęs ieškovo pretenziją, toliau vykdo pirkimo procedūras, jam priėmus sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, bus sudaryta mokymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo baigtis šioje byloje iš esmės neteks prasmės, nes net ir panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą galimybės su atsakovu sudaryti mokymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį neliktų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė supaprastinto atviro konkurso “Slaugytojų ir laborantų mokymo paslaugų pirkimas“ procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti mokymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas VšĮ Joniškio ligoninė teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Atsakovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes jų taikymas pažeis viešąjį interesą, nes neįgyvendinus projekto, bus padaryta žala visuomenės interesams ir neigiama įtaka žmonių gerovei. Sutarties vykdymo pabaiga – 2011 m. liepos 31 d., todėl užsitęsus teisminiams procesams, atsakovas neturės galimybės laiku įgyvendinti projekto ir dėl to negaus finansavimo šiam projektui įgyvendinti.
Šiaulių apygardos teismas 2010m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino atsakovo VšĮ Joniškio ligoninė atskirąjį skundą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad iš atsakovo teismui pateikto projekto „Specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir bendrųjų gebėjimų ugdymas gydymo ir reabilitacijos įstaigose“ finansavimo ir administravimo sutarties matyti, kad minėtas projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondo ir projekto vykdytojo lėšų, šiam projektui skirta iki 1365124,00 Lt. Iš projekto įgyvendinimo tikslų matyti, kad supaprastintas atviras konkursas yra skirtas VšĮ Joniškio ligoninė medicinos personalo kvalifikacijos tobulinimui, tuo pačiu ir viso Joniškio rajono gyventojų poreikių – gauti kvalifikuotesnes medicinines paslaugas– užtikrinimui, todėl laikytina, kad projekto įgyvendinimas yra neabejotinai susijęs su viešųjų interesų tenkinimu. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nesavalaikiai įsisavinusi projektui skirtų lėšų panaudojimą, gali būti laikomas pažeidusiu projekto finansavimo ir administravimo sutartį, todėl jam gali būti nutrauktas projekto finansavimas ir pareikalauta grąžinti jau panaudotas lėšas. Teismas, atsižvelgė į tai, kad supaprastintas atviras konkursas yra susijęs su viešųjų interesų tenkinimu, į tai, kad sutartis su juo gali būti nutraukta ir tokiu būdu atsakovas neįgyvendintų projekto, paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl, vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir šalių interesų pusiausvyra (LR CPK 145 str. 2 d.) netenkino ieškovo prašymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Sveikatos įstaigų apskaitos sistemos“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsti teismo motyvai, kad supaprastintas atviras konkursas yra susijęs su viešųjų interesų tenkinimu bei tai, kad sutartis gali būti nutraukta ir tokiu būdu atsakovas neįgyvendintų projekto, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.
2. Neteisingas teismo teiginys, kad atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nespės įgyvendinti projekto per nustatytą terminą, nes iki projekto įgyvendinimo pabaigos, kuris maksimaliai gali būti pratęstas 2011 m. gruodžio 31 d. yra pakankamai laiko.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas pažeistų viešąjį interesą bei nebūtų racionaliai naudojamos tam skirtos lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ieškiniu ginčijant viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria teismas tenkino atsakovo VšĮ Joniškio ligoninė atskirąjį skundą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Tinkamas medicinos personalo parengimas yra sudėtinė šios konstitucinės valstybės pareigos dalis. Bylos duomenimis pagal projekto „Specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir bendrųjų gebėjimų ugdymas gydymo ir reabilitacijos įstaigose“ finansavimo ir administravimo sutartį šis projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondo ir projekto vykdytojo lėšų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir laiku įgyvendinus šį projektą, didelę naudą pajustų ne tik perkančiosios organizacijos – atsakovo darbuotojai, kėlę savo kvalifikaciją, bet ir didžioji rajono gyventojų dalis, kuriems būtų suteiktas profesionalesnis gydymas ir slauga. Iš projekto įgyvendinimo tikslų matyti, kad supaprastintas atviras konkursas yra skirtas VšĮ Joniškio ligoninės medicinos personalo kvalifikacijos tobulinimui, tuo pačiu ir viso Joniškio rajono gyventojų poreikių, gauti kvalifikuotesnes medicinines paslaugas, užtikrinimui, todėl laikytina, kad projekto įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų interesų tenkinimu. Pagal minėto projekto specialiųjų sąlygų 3.1 punktą projektų veiklų įgyvendinimo pradžia yra 2009 m. rugpjūčio 12 d., o projekto įgyvendinimo pabaiga pagal minėtos sutarties 3.3. punktą numatyta 2011 m. rugpjūčio 11 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.2. punkte numatyta, kad jei projekto vykdytojas nepradeda vykdyti veikų, nurodytų projekto aprašyme per 3 mėnesius nuo sutarties 3.1. punkte nurodyto termino, sutartis gali būti nutraukta ir projekto vykdytojas privalėtų grąžinti lėšas į ministerijos sąskaitą. Kadangi projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o jis iš pagrindų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas šiuo atveju teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o aukščiau nurodytam viešajam interesui.
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad viešąjį interesą pažeis ir laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad tinkamas viešųjų pirkimų organizavimas yra viešojo intereso dalis ir pan., tačiau teismas gali atsisakyti taikyti minimas priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų ar būtų pažeistas viešasis interesas. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pripažinus atsakovo sprendimus neteisėtais, ieškovas turės teisę į nuostolių atlyginimą. VPĮ 96 straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.