Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-139-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
T-139-1011/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00941-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-139-1011/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00941-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.12.; 2.5.11.5.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovams L. J. ir O. R.,

nuteistajam R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendžiu R. K. nuteistas už Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą ir jam už tai paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius (toliau – ir Probacijos skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su teikimu, kuriame siūloma R. K. paskirtą laisvės apribojimą bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodoma, kad Probacijos skyrius R. K. elgesį kontroliuoja nuo 2016-08-23 (bausmės pabaiga 2017-08-17). R. K. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Priežiūros laikotarpiu R. K. vykdė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tačiau kitus teismo skirtus įpareigojimus vykdo su pažeidimais: 2016-08-31 buvo nukreiptas pradėti gydytis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau į Vilniaus priklausomybės ligų centrą paskirtu laiku nenuvyko, pateisinamos priežasties nepateikė, už tai buvo įspėtas. R. K. netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholinių gėrimų: 2016-10-17 į Vilniaus probacijos skyrių paskambino E. A. K. (R. K. motina) ir pranešė, kad R. K. pradėjo dažnai vartoti alkoholį. 2016-10-21 atvykęs pasiaiškinti prisipažino, kad kartais vartoja alkoholį, už tai buvo įspėtas, tačiau po paskirto įspėjimo išvadų nepadarė, 2017-01-06 Emilija A. K. informavo telefonu, kad R. K. nuo 2016-12-24 iki 2016-12-31 vartojo alkoholį, 2017-01-06 atvykęs pasiaiškinti pranešė, kad išgėrė tik 2 taures vyno. 2017-01-12 nuvykus į R. K. gyvenamąją vietą ir pabendravus su motina, paaiškėjo, kad R. K. 2017-01-06 vakare vartojo alkoholį. 2017-01-16 telefonu bendrauta su E. A. K., kuri pranešė, kad R. K. 2017-01-15 visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-12-29 buvo gauta informacija, kad R. K. išbrauktas iš smurtinį elgesį keičiančios programos už pažeidimus, pasiaiškinime pateisinamų priežasčių nepateikė. R. K. nukreiptas gydymui į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, priežiūros laikotarpiu nuvykdavo į gydytojo konsultacijas, tačiau gydymo nepageidavo, nors žinojo, kad yra teismo įpareigotas gydytis, į gydytojo paskirtą konsultaciją 2017-01-06 ir 2017-01-11 neatvyko, Sodros duomenimis nedirba, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2016-11-30 iki 2016-12-28, išbrauktas iš darbo biržos už pažeidimus be teisės registruotis 6 mėn. (neatvyko paskirtu laiku pokalbiui). Probacijos skyriaus teigimu, R. K. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl siūloma šią bausmę pakeisti į areštą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. A. K. paaiškino, kad sūnus (R. K.) geria, nedirba, už butą nemoka. Kai sūnus būna išgėręs, šūkauja, keikiasi, todėl turi užsidaryti kambaryje, nes jo girto bijo. Būdavo, kad sūnus duris apspardo. Po nuosprendžio priėmimo sūnus išgeria dažnai, kai kur nors užsidirba. Kai gauna pinigus ateina išgėręs, kad jis girtas, supranta, net kai jis dar tik lipa laiptais. Po nuosprendžio priėmimo buvo išgėręs gal 20 kartų. Nurodo, kad per šventes ji net nebūnu namuose – išeinu pas drauges. P. K. žinojau, kad namie vietos man nebus, todėl vieną Kalėdų dieną buvo pas vieną draugę, kitą dieną – pas kitą. Po paskutinio teikimo bylos nagrinėjimo sūnus jei ir gėrė, tai naktį, nes radau butelių, juos išmečiau. Teigia pati nemačiusi, kad per šį laikotarpį sūnus būtų girtas. Su R. K. gyvena kokius 3 metus, už butą moku pati, gal vieną kartą sūnus ir davė. Į Probacijos tarnyba skambino, nes kai sūnus geria, baisu būti namuose. Mano, kad R. K. turėtų pasėdėti areštinėje. Ar taip, ar taip su juo neįmanoma gyventi.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovai teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad R. K. nesigydo nuo alkoholizmo, pašalintas iš smurto keičiančios programos. Motina patvirtino, kad išgėręs jai grasino.

Prokuroras A. Vainauskas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodo, kad, kaip ir patvirtino liudytoja, R. K. sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, o tai yra uždrausta. Asmuo nesigydo, pašalintas iš smurtinį elgesį keičiančios programos. Iki šiol nieku nedirba, neprisideda už buto išlaikymą.

Šalies argumentai

R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Probacijos skyriaus teikimu nesutinka. Pažymėjo, kad nenuėjo paskutinę dieną į paskaitas Probacijos skyriuje, nes supūliavo dantis, todėl buvo išbrauktas. Sausio 10 d. į Priklausomybės ligų centrą nenuvažiavau, nes susirgo. Kai ateidavo Probacijos skyriaus atstovai patikrinti, visada būdavo namie, blaivus. R. K. teigimu, jis alkoholio nevartoja, po nuosprendžio paskelbimo tik per Kalėdas išgėrė porą taurių vyno, alkoholizmu neserga, vairuoja automobilį. Nurodo, kad mama yra garbaus amžiaus, jai 80 metų. Mama, teigdama, kad jis vartoja alkoholį, taip nori jį paauklėti. Pabrėžė, kad smurtinį elgesį keičiančiose programoje dalyvavo tris mėnesius – kiekvieną trečiadienį. Nebuvau tik vieną kartą. Į Priklausomybės ligų centrą buvo atvykęs vieną dieną anksčiau. O sausio 11 d. neatvyko, nes pradėjau sirguliuoti, t. y. neatvyko tik vieną kartą. Nesutinka su teikime nurodytomis aplinkybėmis, kad vartoja alkoholį, nes tai niekur nėra užfiksuota, o girtumas turi būti patvirtinantis tinkamais įrodymas. Su mama susipykta dažnai, dėl įvairių dalykų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d. nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės keisti laisvės apribojimo bausmę į kitą bausmę, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių ši bausmė nėra tinkamai vykdoma.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad Probacijos skyrius nuteistojo R. K. elgesį kontroliuoja nuo 2016-08-23.

Byloje esantys įrodymai, liudija, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendžiu nustatyto įpareigojimo – būti namuose nuo 22 iki 6 val. – R. K. nėra pažeidęs.

Nustatyta, kad R. K. pastoviai lankydavosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, jokių indikacijų (alkoholio vartojimo) nebuvo nustatyta, todėl gydymas nebuvo paskirtas (asmens byla, b. l. 27, 38, 46, 47, 54, 56). Taigi, R. K. šį teismo įpareigojimą – gydytis nuo alkoholizmo – iš esmės vykdė tinkamai. Pažymėtina, kad į pirmą gydymo užsiėmimą, įvykusį 2016-09-06, R. K. neatvyko dėl to, kad pametė dokumentus (asmens byla, b. l. 23, 25). Į 2017-01-11 dienos gydymo užsiėmimą R. K. neatvyko, kaip pats paaiškino, dėl to, jog sirgo, ir ši probuojamojo nurodyta aplinkybė nėra paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais (b. l. 56).

R. K. praleido dvi smurtinio elgesio keitimo programos paskaitas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, dėl tos priežasties, jog sirgo, skaudėjo dantis (buvo supūliavęs dantis). Tai pažymėta ir R. K. P. tarnybai 2017-01-06 pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 53).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nors R. K. ir praleido kelis gydymo bei elgesio pataisos programos užsiėmimus, byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad tai jisai padarė tyčia, t. y. vengdamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Kaip minėta, R. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek Probacijos skyriui teiktuose paaiškinimuose aiškiai nurodė užsiėmimų praleidimo priežastis, jo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis, o taip pat ir bet koks kitas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra varžomos asmens teisės bei laisvės, turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais asmens kaltę, o ne prielaidomis. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. A. K. paaiškino, kad jos sūnus R. K. dažnai vartoja alkoholį, taip pat alkoholį vartojo ir po nuosprendžio įsiteisėjimo. Kita vertus, pažymėtina, kad Probacijos skyriaus pareigūnai ne kartą tikrino, kaip R. K. laikosi įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, patikrinimų metu buvo tikrinimas ir probuojamojo blaivumas, jokių pažeidimų, tame tarpe ir su alkoholio vartojimu, nenustatyta (asmens byla, b. l. 19–21). Taigi, Probacijos skyriaus teikime nurodyti R. K. teismo nustatytų įpareigojimų pažeidimų – alkoholio vartojimo – įrodinėjimas yra grindžiamas vien tik liudytojos E. A. K. paaiškinimais. Teisminio teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. ir E. A. K., kuri yra probuojamojo motina, garbaus amžiaus, santykiai yra konfliktiški. E. A. K. taip pat kaltino R. K., jog šis neprisideda prie bendro jų gyvenimo, nepadeda išlaikyti gyvenamojo būsto. R. K. nurodė, kad motina jį vis nori paauklėti.

Esant tokiems E. A. K. ir R. K. santykiams, probuojamojo padarytų pažeidimų (alkoholio vartojimo) įrodinėjimas, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, negali būti grindžiamas vien tik tai minėtos liudytojos parodymais.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvada, kad nėra neginčijamai nustatyta, jog R. K. tyčia vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir pažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei draudimus, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 48 str. 10 d., 65 str., 66 str., (duomenys neskelbtini) str., 362 str., teismas,

nutarė:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys