- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- I-477-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03207-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.
Paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. yra laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjui 2008 m. diagnozuotas cukrinis diabetas. Gydytoja yra išrašiusi leidimą suteikiantį galimybę Lukiškių TI-K įsigyti saldainių–ledinukų gliukozės kiekiui reguliuoti. 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje pasibaigė jo turėti saldainiai–ledinukai, todėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. parašė prašymą, jog jam būtų nupirkta saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų, sąsiuvinių, nagų karpiklis ir kūno plaušinė. Pareiškėjui buvo nupirktas tik nagų karpiklis ir kūno plaušinė. Pareiškėjo teigimu, nenupirkus jam vokų, pašto ženklų ir sąsiuvinių buvo apribotas jo bendravimas. Paklausus, kodėl nebuvo nupirkti saldainiai–ledinukai, jam buvo atsakyta, jog būnant baudos izoliatoriuje gauti saldainių negalima. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas atsisakė priverstinio gydymo, kadangi bijojo gerti vaistus, bijojo, jog nukris gliukozė, kadangi nesuteikus jam saldainių–ledinukų jis neturės galimybės jos pakelti. Priverstinį gydymą pareiškėjas buvo nutraukęs iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K ir Seimo Žmogaus teisių komitetą, tačiau atsakymo dar negavo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, nurodydamas, kad atsisako vartoti jam paskirtus vaistus, kadangi jam neleidžiama apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, taip pat ir dėl to, kad niekas nereaguoja į jo sveikatos būklę. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos bendruomenės slaugytojos, kuri atliko pareiškėjui cukraus kiekio kraujyje matavimą. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė vartoti jam paskirtus vaistus. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojo, kuris pareiškėjui paaiškino, kad vaistų nuo diabeto nevartojimas gali sukelti diabetinių komplikacijų vystymąsi.
Pabrėžė, kad nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama apsipirkti kalėjime veikiančioje parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nurodytų daiktų.
Teigė, kad pareiškėjo nurodytos prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent ji pasireiškia. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Be to, konkrečiu nagrinėjamu atveju, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
2017 m. spalio 25 d. teisme buvo gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad gydymo atsisakė todėl, kad išgėrus vaistus jam pasidaro negera, nukrenta gliukozės kiekis.
Byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvo nupirkta saldainių–ledinukų, kurie jam būtini gliukozės kiekiui pakelti, kadangi jis serga cukriniu diabetu. Taip pat ir iš to, kad nenupirkus jam vokų, pašto ženklų bei sąsiuvinių, buvo apribotas jo bendravimas.
Šalies argumentai
2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė prašymą apsipirkti parduotuvėje, t. y. prašė leisti nusipirkti saldainių–ledinukų, pašto ženklų, vokų, nagų karpiklį, kūno plaušinę ir sąsiuvinių, tačiau iš kartu pateikto kvito matyti, kad jam buvo nupirkta tik kūno plaušinė ir nagų karpiklis (b. l. 22). Byloje esančiuose 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniuose pranešimuose paaiškinta, kad pareiškėjui kiti jo prašyti daiktai nebuvo nupirkti, kadangi jis nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, o nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą (b. l. 20–21).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K, pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, nupirkdamas jam tik nagų karpiklį ir kūno plaušinę, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Nagrinėjamoje situacijoje teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, jog jam saldainiai–ledinukai reikalingi gliukozės kiekiui pakelti, kadangi jis serga cukriniu diabetu. Byloje nėra ginčo dėl šios pareiškėjo ligos, be to, šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. gegužės 2 d. Lukiškių TI-K pažyma Nr. 56-338 apie pareiškėjo sveikatą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjui diagnozuotas cukrinis diabetas II tipo, vidutinio sunkumo eiga (b. l. 5). Tačiau iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. vaistų nuo diabeto nevartoja, t. y. atsisakė jam skirto gydymo (b. l. 13–17). Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, atsisakydamas jam skiriamo gydymo, pats prisiėmė riziką dėl savo sveikatos pablogėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl jam nenupirktų saldainių–ledinukų kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundais. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktuose atsakymuose buvo paaiškinta, kad pagal BVK 145 straipsnį esant kamerų tipo patalpose apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje yra draudžiama, pareiškėjas buvo įspėtas, kad vaistų nuo diabeto nevartojimas gali sąlygoti diabetinių komplikacijų riziką (b. l. 4, 30).
Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinės žalos, atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.