- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-830-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. (toliau – D. V.) skundą dėl 2016 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 93-290 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2005 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir 9 p. bei nuteistas galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2005 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2005 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas – už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir 9 p., padarymą D. V. buvo paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę subendrinus su 2005 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., padarymą, D. V. buvo paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2004 m. rugpjūčio 6 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 6 d..
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-290 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. V., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis D. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-290 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Komisijos nutarimą vertino kaip formalų, tokiu būdu nuvertindamas Komisijos ir visos pataisos namų administracijos darbą, kadangi tik šie asmenys nuolat dirbo su nuteistuoju, todėl tik jie geriausiai žino, kiek nuteistojo elgesys pasikeitė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors apylinkės teismas, motyvuodamas savo sprendimą ir nurodo nuteistajam pataisos namuose paskirtas drausmines nuobaudas, tačiau jos yra negaliojančios, todėl remtis jomis, netaikant asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto, teisinio pagrindo, D. V. įsitikinimu, nebuvo, juo labiau, kad nuteistasis net 18 kartų buvo paskatintas už gerą elgesį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, mokosi. Skundu pažymima, kad šiuo metu D. V. puikiai suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, todėl savo elgesiu laisvėje jis sieks tapti pilnaverčiu visuomenės narių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. V. skundas tenkinamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo D. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, atliekant bausmę padarytiems drausmės pažeidimams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis BVK 157 str. 1 d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ar likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors D. V. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, remiantis BK 11 str. nuostatomis priskiriamų sunkių (BK 180 str. 2 d.) ir labai sunkių (BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir 9 p.) nusikaltimų kategorijoms, padarymą, tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, t. y. daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad D. V. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažyma apie D. V. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju D. V. buvo numatytos šios priemonės: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; tęsti darbinę veiklą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ko rezultate, per nustatytą laikotarpį nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerą darbą Valstybės įmonėje, buvo du kartus skatintas. 2005 m. birželio 30 d. priimtas į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ staklininko pareigas, toliau sėkmingai tęsė savo darbinę veiklą. Šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Socialinio ugdymo centre, kur neabejotinai užtikrinamos nuteistojo galimybės laisvės atėmimo vietoje ugdyti turimus gebėjimus, formuoti bei stiprinti savo dvasinius, psichologinius, profesinius ir socialinius įgūdžius. Be to, D. V. aktyviai dalyvavo tiek Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje tiek vėlesnėse – Nuteistųjų pataisos, Asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietos, teisinio ir socialinio švietimo, Profesinio ir psichologinio konsultavimo „Psichologinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“, - programose, dalyvauja Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus nuteistųjų visuomeninėse ir pozityvaus užimtumo programose. Tokiu būdu, abejonių tuo, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip to reikalauja BVK 157 str. 1 d. nuostatos, aukštesniajam teismui nekyla.
Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai ar jis vykdo jam nustatytas socialinės reabilitacijos priemones, bet įvertinti ir jų įtaką tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai, ko rezultate, būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą apie nepriekaištingą nuteistojo elgesį, sudarantį pagrindą manyti, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, D. V. jau 2005 m. birželio 30 d. (bausmės pradžia 2004 m. rugpjūčio 6 d.) buvo priimtas į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ staklininko pareigas, be to, siekdamas tapti kuo platesnio spektro darbininku, kas neabejotinai padėtų jam įsitvirtinti darbo rinkoje lygtinio paleidimo atveju, pataisos namuose Elektrėnų profesinio mokymo centre jis įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad išėjęs į laisvę D. V. turės galimybę įsidarbinti UAB „D.“ šaltkalvio - suvirintojo pareigose, o įvertinus tai, jog atvykęs į pataisos namus nuteistasis sutiko dirbti bet kokį administracijos jam pasiūlytą darbą, leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, tokiu būdu sėkmingai įsiliejant į visuomenę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad D. V. turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą.
Analizuojant D. V. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu. Sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu D. V. drausminėmis nuobaudomis buvo baustas vos du kartus (dar tris kartus buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), tačiau, įvertinus tai, kad nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, ir atsižvelgiant į ilgą D. V. bausmės atlikimo laiką – nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d., teigti, jog nuteistajam paskirtos dvi drausminės nuobaudos (nuobauda paskirta esant Tardymo izoliatoriuje nevertinama) yra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo instituto, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laiką D. V. buvo skatintas net 18 kartų, du iš jų – po paskutinio nuteistojo svarstymo drausmės komisijoje, o šiuo metu bausmę atlieka Socialinio ugdymo centre lengvosios grupės sąlygomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. spalio 29 d. atlikto nuteistojo elgesio vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką atitiko 39 balus, tuo tarpu šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki 30 balų (iš kurių 10 balų yra statiniai kriminogeniniai veiksniai), be to, anksčiau D. V. teistas nebuvo, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti apie pakankamą nuteistojo elgesio korekciją ir pagrįstai manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo atžvilgiu išskirti du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, išvadą pateikusio pareigūno vertinimu, galintys paskatinti D. V. nusikalsti ir ateityje. Įvertinus aptariamoje Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes vis tik manytina, jog komentuojami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintys paskatinti rizikos veiksniai šiuo metu yra nebeaktualūs. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, jog, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, D. V. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalsti, ir nors nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkų grupėje, taip pasiduodant kitų asmenų įtakai, tačiau šiuo metu D. V. jau geba ne tik atskirti jo nusikalstamumą galinčias paskatinti situacijas, bet ir aktyviai jų vengti. Paties nuteistojo teigimu, jis neabejotinai suvokia ankščiau turėjęs problemų, tačiau yra įsitikinęs, jog šiuo metu jos nebeegzistuoja, turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, suvokia, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybes. Šių, neabejotinai teigiamai D. V. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teigti, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, teisinio pagrindo vis tik nėra. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – pataisos įstaigos darbuotojų rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo D. V. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo D. V. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-290 dėl D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam komisijos siūlomas pareigas, numatytas BK 75 str. 2 d..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo D. V. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 93-290 dėl nuteistojo D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p. ir 10 p., įpareigoti nuteistąjį D. V.:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.