- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- I2-11546-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01929-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau - Ministerija) 2025 m. balandžio 2 d. priimtą sprendimą Nr. 12-01-686 (toliau – Sprendimas 2); panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos (toliau – ir LK KKV) Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau - Tarnyba) Atrankos komisijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. ATRS-1853 (toliau – Sprendimas 1); įpareigoti Tarnybos Atrankos komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą atidėti privalomąją karo tarnybą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2025 m. vasario 6 d. buvo pateiktas prašymas atidėti privalomąją karo tarnybą dėl kilsiančios neproporcingai didelės žalos. Atrankos komisija priėmė Sprendimą 1 ir atsisakė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir PPKT). Nesutikdamas su priimtu Sprendimu 1, pareiškėjas pateikė skundą Ministerijai, kuri priėmė Sprendimą 2 ir nusprendė neatidėti PPKT. Abiem sprendimais teigiama, kad pareiškėjas savo mamai L. D. finansinę paramą galėtų teikti iš kariams mokamų išmokų, mama gali dalyvauti darbo rinkoje ir gauti pajamas, jei gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra nepakankamos. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais nurodo, kad finansiniai įsipareigojimai, mamos rėmimas finansiškai nėra atsiradę per vieną dieną, t. y. buvo pateikti banko sąskaitų išrašai, kuriuose matoma, kad pavedimai mamai yra atliekami nuo 2021 m. Pervedamų sumų dydžiai svyruoja priklausomai nuo esamos situacijos, gyvenimo aplinkybių. Taip pat pinigai duodami grynais arba nuperkama iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos. Sprendimuose nurodoma, kad kiekvienas karo prievolininkas susiduria su šia trumpalaike žala, darbo užmokesčio praradimas PPKT atlikimo laikotarpiu yra netiesioginės žalos išraiška, dėl kurios prarandama galimybė pagerinti jau turimą finansinę padėtį. Pažymi, kad finansinė padėtis pasikeistų ženkliai. Su skundu pateikia lentelę, kurioje apskaičiuotos paskutiniųjų trijų mėnesių išlaidos mokesčiams. Lentelėje matyti, kad per mėnesį mokesčiams yra skiriama vidutiniškai 400 EUR. Pažymi, kad visų mokesčių mokėjimas yra būtinas. Žmogus turi teisę į orų gyvenimą, elektra, vanduo, kitos komunalinės paslaugos, internetas yra būtinos ir neatsiejamos kiekvieno mūsų dalis. Nuo sausio mėnesio yra pradėta mokėti už „ChatGPT“ prenumerata, mama teikia virtualios asistentės paslaugas, todėl dirbtinio intelekto pagalba gali palengvinti sau kai kuriuos darbus. Taip pat mama pati turi mokėti privalomąjį socialinį draudimą. Skaičiuoja, kad maistui į savaitę išleidžiama apie 50 EUR, tai per mėnesį maistui išleidžiama 200 EUR. Taip pat skaičiuojamos išlaidos kurui, automobiliui. Per mėnesį skiriama 70 EUR. Viską susumavus tik patiems būtiniausiems, labiausiai baziniams poreikiams patenkinti į mėnesį išleidžiami bent 670 EUR. Skaičiuoja tik įmanomai mažiausią sumą, neskaičiuojant galimų laisvalaikio užsiėmimų, mokesčio už automobilio prakavimą, jei reikia, drabužių pagal poreikį ar nenumatytų kitų gyvenimiškų situacijų. Pareiškėjas pateikia lentelę, kurioje matomos mamos gautos pajamos už suteiktas paslaugas, atliktus darbus tuo pačiu metu nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. (2025 m. sausio mėn. – 177,50 EUR; 2024 m. gruodžio mėn. – 140,00 EUR; 2024 m. lapkričio mėn. – 271,51 EUR). Nurodo, kad išlaidos ženkliai viršija pajamas. Kitų šeimos narių pinigų dovanojimas taip pat liudija apie sunkią finansinę padėtį. Tiek Atrankos komisija, tiek Ministerija nurodo, kad mama gali dalyvauti darbo rinkoje, jei jos uždirbamos pajamos nėra pakankamos. Pareiškėjas pabrėžia, kad mama darbo ieško, eina į darbo pokalbius, bando plėsti savo veiklą, tačiau tiesiog neatsiranda darbdavių, kurie imtų ir priimtų. Mama yra beveik pensinio amžiaus, nors darbinės patirties turi, tačiau turi ribotas fizines, sveikatos galimybes. Taip pat nurodomas būtent vienerių metų laikotarpis atidėti PPKT, nes tiesiog nežinoma kada tiksliai atsiras darbas. Pareiškėjas negali garantuoti, kad pavyzdžiui po trijų mėnesių mama susiras darbą, bet jai bus per sunku. Įspaudimas į trumpus darbo paieškos terminus nepagerintų ir emocinės būsenos. Nurodo, kad mamą remia finansiškai, pinigus duoda ir grynais pinigais, ir nuperka tai, ko reikia, situacijų būna įvairių. Neatidėjus PPKT prarastų tokią galimybę. Mokama kario išmoka siekia 322 EUR, mokamos išmokos neužtektų net mokesčiams susimokėti, jei visiškai pilna suma būtų pervedama mamai. Mano, kad kylanti žala nėra tik menama, jau šiuo metu mama patiria finansinių sunkumų, iš gaunamo atlyginimo gyvena pats ir padeda mamai, o pareiškėjui gaunant ženkliai mažesnę sumą žala būtų dar didesnė. Pareiškėjas nurodo, kad PPKT neatidėjimas sukeltų žalą pareiškėjo šeimai, negalėtų toliau tinkamai rūpintis savo mama, pasekmės būtų juntamos ilgą laiką, o atidėjus PPKT viešasis interesas nenukentėtų. Pagal atliktus skaičiavimus mokamos išmokos neužteks pragyvenimui visus tuos devynis mėnesius ir vėliau atsigavimas bus tik sunkesnis. PPKT atidėjimas suteiktų dar laiko įsitvirtinti finansiškai.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikė Lietuvos kariuomenė. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą, o kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi (LK KKV yra Lietuvos kariuomenės padalinys), todėl šioje byloje atsiliepimas teikiamas krašto apsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės, vardu.
Atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2025 m. vasario 6 d. LK KKV gavo pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka su priedais, kuriuo prašė atidėti karo tarnybą ir nurodė, kad tarnybą galės atlikti ne anksčiau kaip nuo 2026 m. Prašymo esminiai motyvai: pareiškėjas nurodė, kad PPKT atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kadangi pareiškėjas padeda finansiškai savo motinai, todėl PPKT atlikimo nebūtų apsaugoti pareiškėjo motinos interesai. Prašyme pažymima, jog neproporcingai didelės žalos pareiškėjas galėtų išvengti PPKT atliekant nuo 2026 m., tarnybos atlikimą nurodytu metu siejant su motinos darbo santykių sudarymo aplinkybėmis bei jos finansinės padėties pagerėjimu. Atrankos komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą 1, taip pat ir Ministerija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą 2, jog pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, t. y. Atrankos komisijos sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė pabrėžia, kad prašymai dėl PPKT atidėjimo nagrinėjami Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau - Tvarkos aprašas) nustatytomis procedūromis (Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tvarkos aprašo 5 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti LK KKV ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas manydamas, kad PPKT sukels jam neproporcingai didelę žalą pagal aukščiau minėta tvarką Atrankos komisijai turėjo pateikti pagrįstą prašymą ir neproporcingą žalą patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas pateikė prašymą su priedais ir gavęs jo netenkinantį sprendimą (neatidėti PPKT), pagal KPĮ 38 straipsnio 1 dalį bei Tvarkos aprašo 21 punktą, pateikė skundą. Išnagrinėjus skundą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras priėmė sprendimą, kuriuo Atrankos komisijos sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė pabrėžia, kad abi institucijos priimant sprendimus pareiškėjo atžvilgiu elgėsi atidžiai ir rūpestingai, veikė taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tiek iš Atrankos komisijos sprendimo, tiek iš Ministerijos sprendimo matyti, kad buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakyta, o išvados pagrįstos objektyviais duomenimis susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis. Atsakovė sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti / nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus. Atsakovei puikiai žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui yra nustatyta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tačiau šios konstitucinės teisės negali absoliučiai paneigti turimos konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolę (pasiruošti ginti valstybę). Dėl pareiškėjo manymu kilsiančios neproporcingai didelės žalos, atsakovė pažymi, kad turimas darbas, rūpinimasis šeimos nariais ir jų finansine gerove savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos PPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) padėtį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2021 m. kovo 3 d. administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021 konstatavo, jog karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog PPKT atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir kad tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta. Pareiškėjas savo prašymą bei skundus ministrui bei teismui iš esmės grindžia kilsiančia neproporcingai didele žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, nes pareiškėjui atliekant PPKT, pareiškėjas netektų pajamų iš darbo santykių ir negalėtų apsaugoti savo motinos interesų, tai yra, paliktų savo motiną be stabilių finansų pragyvenimui, nes pasak pareiškėjo, jo motina negalėtų savęs išlaikyti, nes jos gaunamos pajamos iš vykdomos individualios veiklos yra nepakankamos. Tačiau kaip Atrankos komisija tikslingai pažymėjo, būtų galima konstatuoti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo šeimos atžvilgiu tik tuomet, jei, pavyzdžiui, pareiškėjo motina būtų netekusi darbingumo ar egzistuotų kitos aplinkybės, kliudančios asmeniui dalyvauti darbo rinkoje. Pareiškėjo nurodomu atveju, pareiškėjo motina gali dalyvauti darbo rinkoje (ir jei, pareiškėjo motinos gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra per mažos, ji turi galimybę įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas, užtikrinančias jos pragyvenimą), save išlaikyti ir patenkinti minimalius asmeninius interesus bei būtinuosius poreikius. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pagalbos jo motinai, pažymėtina, kad, jokie dokumentai, kurie pagrįstų, jog pareiškėjo motinai teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba arba reikalinga nuolatinė priežiūra, nebuvo Atrankos komisijoje gauti. Be, to, kaip pažymėjo Atrankos komisija, atsižvelgiant į pareiškėjo pervedamų pajamų dydį (apie 60 EUR) motinai, pareiškėjas gali teikti tokio dydžio finansinę paramą ir iš gaunamų PPKT kariams mokamų išmokų. KASOKTĮ 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1095 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis 2025 m. – 70 EUR. Apibendrinant, pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 5 229 EUR sumą ((70 EUR × 4,6 + 70 EUR × 3,7) × 9 mėn.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad PPKT kariai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), už ką pareiškėjas būdamas civiliu moka iš savo asmeninių lėšų ir patiria papildomas finansines išlaidas. Taip pat svarbu paminėti, kad Atrankos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad darbo užmokesčio praradimas PPKT atlikimo laikotarpiu yra netiesioginės žalos išraiška, dėl kurios pareiškėjas prarastų tik galimybę pagerinti jau turimą finansinę padėtį. Vertinant pareiškėjo galimą patirti žalą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žalos pobūdį. Negautos pajamos iš darbo santykių PPKT atlikimo laikotarpiu yra kiekvieno darbo santykius turinčio karo prievolininko tikėtina patirti žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Pareiškėjo interesas padėti savo šeimos nariui finansiškai nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste, priešingu atveju būtų paneigta konstitucinė pareiga atlikti karo tarnybą visiems karo prievolininkams, turintiems darbą, šeimą, ateities planų, ar įsipareigojimų, kurių įgyvendinimui turi įtakos PPKT atlikimas. Pareiškėjas, prašydamas atidėti PPKT atlikimą iki 2026 metų, akivaizdžiai siekia išvengti karo prievolės atlikimo, o pateikiami prašyme ir skunduose argumentai dėl galimos neproporcingai didelės žalos sukėlimo pareiškėjui ir jo motinai nėra tokie svarūs, kad turimi įsipareigojimai padarytų neproporcingai didelė žalą pareiškėjo asmeniniams interesams. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas gali būti šaukiamas atlikti PPKT tik iki 2025 metų pabaigos, nes pareiškėjui PPKT buvo atidėta individualia tvarka remiantis KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (2021 - 2024 m. studijavo). Remiantis KPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, karo prievolininkai, kuriems PPKT atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas į Šauktinių sąrašus pirmą kartą pateko dar 2020 m. Pareiškėjui, nevykdant karo prievolininko pareigų, 2020 m. birželio 30 d. jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 560 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. pareiškėjas vėl pateko į Šauktinių sąrašus, tačiau pareiškėjui pateikus pažymą LK KKV, liudijančią apie studijas, PPKT atlikimas jam buvo atidėtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas žinojo apie prievolę atlikti PPKT bei galėjo suprasti, kad privalės atlikti PPKT baigęs studijas, 2025 m., todėl turėjo pakankamai laiko tam tinkamai pasirengti (informacija atsispindi LK KKV pateiktoje pareiškėjo chronologinėje šaukimo lentelėje), tačiau nerūpestingai vertinęs savo Konstitucinę pareigą atlikti PPKT, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų tariamai kilsiančiai žalai mažinti, todėl toks pareiškėjo elgesio modelis reiškia, kad pareiškėjui atliekant PPKT nebūtų padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams ir šeimos interesams. Rūpinimasis šeimos nariais savaime negali būti vertinami kaip neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams ir galimybė nevykdyti konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolės. Neužtenka prašyme nurodyti vien minėtas faktines aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrista kilsianti žala dėl pašaukimo atlikti PPKT, priežastinis ryšys tarp žalos ir šaukimo į PPKT bei nurodyti žalos išvengimo (sumažinimo) motyvai tarnybą atliekant kitu metu. Akivaizdu, jog PPKT atlikimas sukelia iššūkių, tačiau norint atidėti PPKT atlikimą ši žala turėtų būti neproporcingai didelė, kas šiuo atveju nenustatyta. Teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala, būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistų gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan. Šiuo atveju, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos tokiais įrodymais svarstant PPKT atidėjimo klausimą, kurie įrodytų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą. Atsakovės nuomone, ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas LK KKV 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą atidėti karo tarnybą ir nurodė, kad karo tarnybą galės atlikti tik 2026 m.
Atrankos komisija Sprendimu 1 nusprendė, kad Atrankos komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, todėl priėmė sprendimą neatidėti PPKT.
Pareiškėjas Atrankos komisijos Sprendimą 1 apskundė Ministerijai.
Ministerija Sprendime 2 padarė išvadą, kad „Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, jos labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti PPKT asmeniui, negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas neįrodė tokio pobūdžio žalos asmeniniams ir visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas PPKT atliktų kitu metu. Atrankos komisija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, išsamus, nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažintos galinčiomis sukelti neproporcingai didelę žalą Pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams“. Atrankos komisijos Sprendimą 1 paliko nepakeistą.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, skundžia juos teismui.
6. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams: krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybai (toliau – KKV) ar jos teritoriniam padaliniui prašymą atidėti tarnybą, parengtą pagal Tvarkos aprašo priede nurodytą prašymo atidėti tarnybą formą (toliau – Prašymas). Pagrįstas bei Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimus atitinkantis Prašymas perduodamas KKV Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijai (toliau – Atrankos komisija) ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo gavimo KKV dienos. Tvarkos parašo 6 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti Prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams; Konstitucijoje taip pat expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui; taigi Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia (be kita ko) karo tarnybos, reguliavimą. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad įstatymais reglamentuodamas krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; jis įstatymu gali nustatyti karo tarnybos rūšis, privalomosios karo tarnybos formas, amžiaus, sveikatos ir kitus reikalavimus karo tarnybos subjektams, karo tarnybos atlikimo tvarką, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos (amžius, sveikatos būklė ir kt.).
8. Įstatymų leidėjas konstitucinę diskrecijos teisę nustatyti atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos, realizavo, be kita ko, KPĮ II skyriaus 2 skirsnio nuostatose. PPKT atidėjimo bendra tvarka sąlygos yra nustatytos minėto įstatymo 14 straipsnyje, o PPKT atidėjimas individualia tvarka yra reguliuojamas KPĮ 15 straipsnyje.
9. LVAT savo praktikoje nurodo, kad karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi nurodyti, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir įrodyti, kad tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta, t. y. pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytos sąlygos – neproporcingai didelė žala ir karo tarnybos atlikimas kitu metu nėra alternatyvios, todėl atidėjus karo tarnybą, ją privaloma atlikti kitu metu. Pažymėtina, kad teisės aktai konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, neįtvirtina, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2024-629/2021; LVAT 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-363-602/2023).
10. Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia tuo, kad prašo atidėti PPKT, nes jis finansiškai remia savo mamą, o atlikdamas PPKT jis negalės to daryti, nes neturės pajamų. Nurodo, kad finansiniai įsipareigojimai nėra atsiradę per vieną dieną, pavedimai mamai yra atliekami nuo 2021 m. Pareiškėjas pabrėžia, jog mama darbo ieško, eina į darbo pokalbius, bando plėsti savo veiklą, tačiau tiesiog neatsiranda darbdavių, kurie imtų ir priimtų. Mama yra beveik pensinio amžiaus, nors darbinės patirties turi, tačiau turi ribotas fizines, sveikatos galimybes. Taip pat nurodomas būtent vienerių metų laikotarpis atidėti PPKT, nes tiesiog nežinoma, kada tiksliai atsiras darbas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, visų pirma pažymi, kad finansinė parama mamai, jos gerovė, kasdienių poreikių užtikrinimas pagal KPĮ nuostatas savaime nėra ir negali būti teisiniu pagrindu atidėti PPKT bei neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams, dėl ko būtų negalimas PPKT atlikimas. Sprendime 1 pagrįstai nurodyta, kad būtų galima konstatuoti neproporcingai didelę žalą karo prievolininko šeimos atžvilgiu jei, pvz., karo prievolininko motina būtų netekusi darbingumo ar egzistuotų kitos aplinkybės, kliudančios asmeniui dalyvauti darbo rinkoje. Tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos (nėra nustatyta, kad pareiškėjo mamai teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba arba jai reikalinga nuolatinė priežiūra). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo mama gali dalyvauti darbo rinkoje, turi galimybę įsidarbinti, o aplinkybės, kad mama nesusiranda darbo, jos pajamos yra mažos, yra nepakankamos sprendžiant dėl PPKT atidėjimo. Pareiškėjas prašyme atidėti karo tarnybą nurodo, kad PPKT galės atlikti ne anksčiau kaip nuo 2026 metų. Pažymėtina, kad KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytos sąlygos – neproporcingai didelė žala ir karo tarnybos atlikimas kitu metu nėra alternatyvios, todėl atidėjus karo tarnybą, ją privaloma atlikti kitu metu. Teismo vertinimu, PPKT atlikimas nuo 2026 metų, kaip nurodo pareiškėjas, neturės įtakos pareiškėjo asmeninių ar visuomeninių interesų apsaugai. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo atsakovė, KASOKTĮ 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1095 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis 2025 m. – 70 EUR. Atsakovė taip pat nurodė, jog pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 5 229 EUR sumą ((70 EUR × 4,6 + 70 EUR × 3,7) × 9 mėn.). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas galėtų finansiškai remti savo mamą, jai padėti ir atlikdamas PPKT. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad darbo užmokesčio praradimas PPKT atlikimo laikotarpiu yra netiesioginės žalos išraiška, dėl kurios pareiškėjas prarastų tik galimybę pagerinti jau turimą finansinę padėtį. Negautos pajamos iš darbo santykių PPKT atlikimo laikotarpiu yra kiekvieno darbo santykius turinčio karo prievolininko tikėtina patirti žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
13. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateikto atsiliepimo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas gali būti šaukiamas atlikti PPKT tik iki 2025 metų pabaigos, nes pareiškėjui PPKT buvo atidėta individualia tvarka remiantis KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (2021 - 2024 m. studijavo). Pagal KPĮ 5 straipsnio 2 dalį, karo prievolininkai, kuriems PPKT atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Pareiškėjas į Šauktinių sąrašus pirmą kartą pateko dar 2020 m. Pareiškėjui, nevykdant karo prievolininko pareigų, 2020 m. birželio 30 d. jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 560 str. 1 d. 2021 m. pareiškėjas vėl pateko į Šauktinių sąrašus, tačiau pareiškėjui pateikus pažymą LK KKV, liudijančią apie studijas, PPKT atlikimas jam buvo atidėtas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašydamas atidėti PPKT atlikimą iki 2026 metų, pareiškėjas galimai siekia išvengti karo prievolės atlikimo.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, o labiau susijusios su įprastais nepatogumais, kuriuos patiria asmuo pašauktas atlikti PPKT, negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis, neproporcingai didele žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neproporcingai didelės žalos kilimą dėl jo nurodomų aplinkybių. Nors pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl daromų pavedimų į mamos banko sąskaitą, aplinkybes, kad pareiškėjas moka už atitinkamas paslaugas, kitaip teikia finansinę pagalbą mamai, pateikė paskaičiavimus, mamos banko sąskaitos išrašą, mokėjimų nurodymus, kitą informaciją, tačiau tai nepagrindžia neproporcingai didelės žalos atsiradimo ir negali būti pagrindas vadovautis KTĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei pareiškėjui atidėti PPKT.
15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.