Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, LR pilietis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2001-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 35 str., 43 str. laisvės atėmimu 10 mėnesių su turto konfiskavimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001-10-24 nutartimi paleistas lygtinai prieš 4 mėn.;

3. 2004-10-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

4. 2005-11-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 64 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2006-08-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 5 mėn. 26 d.;

5. 2007-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, 2008-07-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 mėn. 15 d.;

6. 2009-04-07 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2010-02-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 6 mėn. 6 d., paleistas iš l/a vietos 2010-03-02, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. K. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis 2007-07-26 nuo 12.00 val. iki 18.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs bendro koridoriaus durų spyną 200 Lt vertės ir išdaužęs minėtų durų stiklą 250 Lt vertės, iš dviems butams priklausančio bendro koridoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė K. S. priklausantį vaikišką dviratį „Discovery“ 250 Lt vertės, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą ir sugadinęs svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam K. S. 700 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis I. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad Lazdynų mikrorajone pažįstamų turi, tačiau kad būtų lankęsis adresu (duomenys neskelbtini) neprisimena. Niekada jokio vaikiško dviračio negrobė. Kaip galėjo atsitikti, kad įvykio vietoje buvo rastas jo kraujas, jis nežino. Gali būti, kad galėjo dalyvauti muštynėse ar būti sužalotas kur nors ir kažkas buvo ištepta jo krauju, todėl kažkas tai galėjo panaudoti įvykio vietoje. Šios nusikalstamos veikos tikrai nedarė. Ką veikė 2007-07-26 dieną jis nepamena, nurodyti negali, nes praėjo nuo minėto įvykio daug laiko. Kiek pamena, nurodytą laikotarpį oficialiai niekur nedirbo, narkotines priemones vartojo iki 2007m. balandžio mėnesio, kai pateko į Vilniaus Respublikinę psichiatrijos ligoninę, tačiau ar po to vartojo - neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo K. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jam ir šalia gyvenantiems kaimynams priklauso bendrasis koridorius, kurio durys rakinamos, jame jis buvo palikęs vaikišką dviratį „Discovery“. Namas yra remontuojamas, vyksta apšiltinimo darbai iš lauko pusės, todėl jų 13 aukšte durys iš laiptinės buvo neužrakintos ir buvo galima laisvai nueiti prie butų durų bei prie bendrojo koridoriaus, kuriame stovėjo jo minėtas dviratis, durų. 2007-07-26 jis išėjo iš namų apie 12.00 val., minėto koridoriaus durys buvo tvarkingos, užrakintos. Apie 18.25 val. grįžo į namus ir pastebėjo, kad bandyta atidaryti minėto bendro koridoriaus duris. Apžiūrėjęs atidžiau, pastebėjo, kad yra išdaužtas koridoriaus durų apatinis stiklas (dvigubas stiklo paketas) 250 Lt vertės, sugadinta šių durų spyna 200 Lt vertės bei iš koridoriaus pagrobtas minėtas vaikiškas dviratis „Discovery“ 250 Lt vertės, raudonos - juodos spalvos rėmo, nežymėtas, ant stiklo duženų ir koridoriaus grindų matėsi kraujo. Kas tai galėjo padaryti - jis nežino. Į koridorių buvo patekta per nerakintas koridoriaus laiptinės duris, išdaužus koridoriaus plastikinį langą. Kadangi iš minėto koridoriaus buvo pagrobtas jam priklausantis vaikiškas dviratis, tai už išdaužtą stiklą ir sugadintas spynas mokėjo jis pats, t.y. sugadintas durų spynas keitė ir išdaužtą durų stiklo paketą įstatė savo lėšomis. Bendra dėl šio įvykio jam padaryta žala yra 700 Lt., šiai sumai reiškia civilinį ieškinį.

Iš protokolo – pareiškimo (b.l.1) matyti, kad K. S. pranešė policijos komisariatui, jog 2007-07-26 nuo 12 val. iki 18.25 val., sudaužius koridoriaus durų stiklą, buvo patekta į bendrą koridorių ir iš jo pavogtas vaikiškas dviratis „Discovery“, padaryta žala 700 Lt.

Iš patalpų apžiūros protokolo (b.l. 5-9) matyti, kad buvo apžiūrėtos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), namo tryliktame aukšte. Apžiūros metu nustatyta, kad durų, vedančių į koridorių, spyna yra sulaužyta, šalia guli numesta kitų durų sulaužyta rankena. Durų apatinis plastikinis stiklas išdaužtas, ant kai kurių stiklo šukių matosi kraujo dėmės, ant grindų taip pat matyti kraujo dėmės. Atlikus apžiūrą, paimta kraujo nuoplova nuo stiklo šukės ir daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsaku nuo durų rankenos.

Iš 2009-08-20 specialisto išvados (b.l. 37-38) matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2007-07-26 įvykio vietos apžiūros metu nuo koridoriaus stiklo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas vieno vyro kraujas yra tinkamas tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto dėl genotipų sutapimo (b.l. 39) matyti, kad, atliekant patikrinimą DNR duomenų įskaitoje, nustatyta, jog biologinio pėdsako, paimto įvykio vietoje (vagystė, b.b. Nr. 18-1-01804-07, vyro kraujas ant dviejų tamponų su nuoplovomis nuo koridoriaus stiklo) genotipas sutapo su I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) genotipu.

Iš 2009-11-12 specialisto išvados dėl DNR sulyginimo (b.l. 54-55) matyti, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2007-07-26 įvykio vietos apžiūros metu nuo koridoriaus stiklo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas vyro kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų I. K. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000003 %.

Teismas savo išvadas privalo grįsti įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis - teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami, vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Apžiūrint įvykio vietą, buvo detaliai aprašyta tai, kaip atrodė įvykio vieta, durys, kuriose buvo sudaužyto stiklo šukės, nurodyta kraujo dėmių buvimo vieta – ant kai kurių šukių ir ant koridoriaus grindų, įvykio vietoje buvo fotografuojama, nufotografuotos durys su stiklo šukėmis, aprašyti po apžiūros paimti daiktai – kraujo nuoplova nuo stiklo, daktiloplokštelė su rankos pėdsaku nuo rankenos, durų rankena, viskas supakuota į atskirus sunumeruotus vokus. Apžiūros protokolą pasirašė veiksmą atlikę policijos pareigūnai, o taip pat nukentėjusysis K. S.. Pastarasis teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino, kad po įvykio buvo sudaužytas apatinis durų stiklas, matėsi kraujo ant stiklo ir ant koridoriaus grindų.

Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l.37-38), specialistui pagal Vilniaus m. VPK 7 PK KP NTS vyriausiojo tyrėjo M. P. pasirašytą 2007-07-30 užduotį Nr.18-S-8808 pateikti tirti įpakuoti į užklijuotą popierinį voką tamponai su nuoplovomis, padarytomis 2006-07-26 įvykio vietos apžiūros metu nuo koridoriaus stiklo (duomenys neskelbtini) (iš 2007-07-30 užduoties Nr.18-S-8808 (b.l.25) matyti, kad užduotyje, nurodant įvykio vietos apžiūros laiką, padaryta techninė klaida – apžiūra daryta 2007-07-26). Gauta išvada, kad rastas vieno vyro kraujas tinkamas asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Kartu institucija, tyrusi minimus tamponus su nuoplovomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnus informavo, kad buvo atliktas patikrinimas DNR duomenų įskaitoje ir specialisto išvadoje minimo vyro kraujo genotipas sutapo su I. K. genotipu (lyginamasis pavyzdys pateiktas Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK).

Vykdant 2009-10-12 Vilniaus miesto prokuratūros prokurorės A. S. nutarimą (b.l. 48) paimti I. K. lyginamuosius DNR pavyzdžius, LR BPK 144 str., 179 str. tvarka buvo paimti I. K. lyginamieji DNR pavyzdžiai – į I. K. burną įkištas pagaliukas- tamponas, kuriuo iš burnos paimti jo seilių pavyzdžiai, tamponas įdėtas specialų plastikinį konteinerį-tūbelę, sandariai įpakuotas į voką. Surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, kurį pasirašė veiksmą atlikusi pareigūnė, I. K. ir veiksmo atlikimo metu dalyvavusi vertėja (b.l.49).

Lyginamasis pavyzdys pagal Vilniaus m. VPK 7 PK KP NTS vyriausiojo tyrėjo M. P. pasirašytą 2009-10-13 užduotį Nr.10-18-S-17952 pateiktas tirti specialistui, gauta specialisto išvada, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2007-07-26 įvykio vietos apžiūros metu nuo koridoriaus stiklo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas vyro kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų I. K. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000003 % (b.l.54-55).

LR BPK 91 straipsnyje nustatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Tiek pats nusikalstamos veiklos pėdsakų fiksavimo būdas, tiek pėdsakų pateikimo specialistui tirti, jų identifikavimas visiems teisminio nagrinėjimo dalyviams neturi kelti jokių abejonių dėl tų duomenų patikimumo. Ar duomenys yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo turtas pagrobtas iš užrakinto koridoriaus, išdaužus durų apatinį stiklą, ant stiklo šukių bei ant koridoriaus grindų rastas kraujas, kurio genotipas sutampa su kaltinamojo I. K. kraujo genotipu. Nors kaltinamasis tvirtina neprisimenąs, kad būtų tokiomis aplinkybėmis vogęs vaikišką dviratį, o jo kraujas galėjęs atsirasti dėl kokių nors vykusių muštynių, tokia jo versija teismo atmestina, kadangi kaltinamasis iki jam inkriminuotų veikų padarymo yra teistas keletą kartų dėl savanaudiškų nusikaltimų nuosavybei, įvykio laikotarpiu vartojo narkotines priemones, buvo gydomas stacionarinėje gydymo įstaigoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, psichozinio sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, abstinencijos būklės, todėl dėl tuo metu buvusios sveikatos būklės bei dėl praėjusio nemažo laiko tarpo gali neprisiminti visų savo veiksmų. Be to, jo pateikta versija dėl jo kraujo atsiradimo įvykio vietoje neįtikinama, nes, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, iš kraujo žymių atsiradimo vietos ir pobūdžio galima spręsti, kad jis atsirado, išdaužiant durų stiklą kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje – siekiant patekti prie saugomo turto.

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis I. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs bendro koridoriaus durų spyną ir išdaužęs minėtų durų stiklą, iš koridoriaus pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nes turtas buvo pagrobtas, išdaužus stiklą bei sugadinus spyną, ir taip patekus į koridorių. Taip pat įrodyta, kad I. K. sugadino svetimą turtą, t.y. sugadino bendro koridoriaus durų spyną 200 Lt vertės, ir išdaužė minėtų durų stiklą 250 Lt vertės, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 1 d., kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydį.

Nukentėjusiojo K. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais ir įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 1999-10-06, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas; į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2007-04-16 iki 2007-04-27, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, psichozinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, abstinencijos būklė, tačiau specialisto išvadoje dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo I. K. tikslingumo nustatyta, kad I. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga (b.l.111-117).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, o nusikaltimas, numatytas LR BK 187 str. 1 d., yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas keturis kartus, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas šešis kartus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, todėl laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant griežčiausias - laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio.

Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. yra padarytos idealiąją sutaptimi, t.y. tais pačiais veiksmais yra padarytos dvi nusikalstamos veikos, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. apėmimo būdu subendrinta bausmė bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir į galutinę subendrintą bausmę pilnai įskaitytina Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktoji dalis.

LR BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams;

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinę subendrintą bausmę pilnai įskaityti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. K. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Priteisti iš I. K. 700 Lt K. S..

1. Durų rankeną, pagal 2007-11-20 kvitą Nr. 013332 (b.l. 30) saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. Daktiloskopines plokšteles su rankų pirštų pėdsakais, saugomas baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

3. Voką su dviem tamponais su biologiniais pėdsakais ir DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, pagal 2009-11-23 kvitą Nr. 009526 (b.l. 57) saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.