Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgio Kiškio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje 5 metų 4 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d.Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą nėra, nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, pagrįstai nustatyta nuteistojo pažanga mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, padaryta motyvuota išvada kodėl Komisija mano, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismui nėra pagrindo nesutikti su tokia išvada ir D. R. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos siūlomi įpareigojimai skirti nuteistajam yra pagrįsti, jie reikšmingi, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria patvirtintas Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas paleisti D. R. lygtinai prieš terminą, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 8 dienų bausmės dalies.Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir nusikaltimų padarymo sunkumą bei aplinkybes, t. y. materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam tikslinga taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas ir jį lygtinai paleisti. Pagal BVK 8 straipsnį lygtinis paleidimas nuteistajam taikytinas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. Turi būti atsižvelgta ir į bausmės paskirtį. Prokuroro nuomone, nuteistasis D. R. lygtinio paleidimo taikymui sąlygų neatitinka. Nors jis ir atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 8 dienos) yra gan didelė, jis atlieka bausmę už 3 tyčinius nusikaltimus, kurių vienas sunkus bei padarytas organizuotoje grupėje, anksčiau teistas 5 kartus, iš kurių ir už sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, panaudojant šaunamąjį ginklą, anksčiau buvo paleistas lygtinai, tačiau išvadų nepadarė ir vėl padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas lygtinai paleistas, neišnykus teistumams, kaltės nepripažino, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkią pavojingą visuomenei veiklą. Taigi, taikius nuteistajam lygtinį paleidimą bus akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę.Skundas tenkinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 36 balai, kuri kito 2 balais, anksčiau buvo nustatyta 38 balų įvertinimas. Atsižvelgiant į tai turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi prokuroro skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai prokuroro nuomonei ir konstatuoja, kad bausmės vietos atlikimo apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam D. R. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes.Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis D. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, sportiniuose renginiuose, už tai buvo skatintas, lanko socialinių įgūdžių lavinimo programą, užsiima individualia darbine veikla „Žalioji oazė“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priklausomybių neturi, turi ilgalaikių tikslų, yra numatęs jų įgyvendinimo strategijas, orientuotas į tikslo siekimą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra išleistas į namus ir pažeidimų nepadaryta. Šios aplinkybės yra pristatančios nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu iš teigiamos pusės, tačiau vertinant materialų pagrindą ir aspektus dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis šios bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų neturi, tačiau iš teisėjų kolegijai pateiktos bylos medžiagos šio klausimo pagrįstumui vertinti matyti, kad 2014 m. nuteistasis disponavo draudžiama programine įranga ar modemu ir jam buvo paskirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus 2 savaites. Nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Taigi, toks elgesio posūkis nevertinamas išimtinai teigiamai ir keliantis abejonių dėl jo apsisprendimo savo gyvenimą vesti tinkama, grįsta taisyklių laikymosi linkme. Be to, nuteistojo motyvacija darbui selektyvi, t. y. nuteistasis nurodo galimas sąlygas, kurios įtakotų jo apsisprendimą pataisos namų administracijos siūlomam darbui. Iš bylos duomenų matyti, jog iki suėmimo jis pragyveno iš žmonos gaunamo atlyginimo bei jo pašalpos, kurią mokėjo Darbo birža. Bausmės atlikimo metu nuteistasis finansiškai remiamas artimųjų. Turi mažamečius vaikus, kurie gyvena su savo motina, ir jų remti finansiškai negali, nes kaip nurodo, nėra galimybių. Tokia nuteistojo nuostata yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Analizuojant D. R. mąstymą ir elgesį, šių veiksnių kontekste nepaneigta, kad buvo keletas smurto panaudojimo atvejų, siekiant žmonių paklusimo. Be to, visų aplinkybių kontekste vertinama ir tai, kad anksčiau nuteistasis yra ne kartą teistas, atlikęs realiai laisvės atėmimo bausmę, jam teismas buvo parodęs pasitikėjimą ir taikęs lygtinio paleidimo institutą, tačiau teigiamo ir tinkamo atsako negavęs, šie nusikaltimai padaryti neišnykus ankstesniems jo teistumams ir padaryti lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas duoda pagrindą tvirtinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės labiau apibūdina jo elgesį, buvusį iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek kiek jos apibūdina D. R. asmenybę bei leidžia atskleisti nuteistajam konstatuojamų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo gyvenimui laisvėje, neturėtų būti sumenkinamas. Be nurodytų ir byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių tiek teigiamai, tiek neigiamai duomenų, analizuotini ir vertintini tyrimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie formuoja objektyviais duomenimis pagrįstą manymą ar nuteistasis jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vertinant juos vyrauja ankstesni nusikalstami veiksmai, kuriuos akcentuoja prokuroras savo skunde ir mano, kad jie nepakankamai įvertinti teismo, kuris patvirtino lygtinį paleidimą D. R. atžvilgiu. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad ankstesni nuteistojo neteisėti veiksmai bei teistumai vertintini nustatytų ir reikšmingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje visumoje, tačiau nusikaltimų sunkumas bei jų padarymo aplinkybės reikšmės nagrinėjam klausimui neturi, nes tai jau įvertinta pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį. Visa kas išdėstyta, analizuota, nustatyta ir įvertinta, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu, nuostatomis ir nors nuteistasis teigia, kad nutraukė visus ryšius su asmenimis, kurie darė jam neteisėtą įtaką jo elgesiui, tačiau toks tvirtinimas nėra absoliutus pagrindas prieštarauti prokuroro skundo esmei. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 6 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei sportinėse varžybose, elgesio korekcija pastebima, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nepakanka. Teisėjų kolegijai nenustačius pakankamos pažangos mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei pagrindus formuojant pagrįstą manymą, kad nuteistasis vėl paleistas į laisvę nenusikals ir laikysis įstatymų, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į šio instituto taikymo pagrindus, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę bei jo elgesį ir pažangą dėl nusikalstamos rizikos mažinimo, jų padarytos išvados prieštarauja teisėjų kolegijos padarytai išvadai, kuri motyvuota nutarties motyvais, todėl konstatuojama, kad prokuroro skundas yra pagrįstas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis, priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, D. R. atžvilgiu priimant naują procesinį sprendimą – atsisakant patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. LK-86 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. LK-86 taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.