Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-302-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
2A-302-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
I. V.
Ieškovas
UAB „Priemiestis“
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-302-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant M.Armalienei

dalyvaujant ieškovo atstovui D. A.

atsakovui I. V.

vertėjai O.Vostrenkovai

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį atsakovui I. V. dėl įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas ir administravimą priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Priemiestis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo I. V. priteisti 428 Lt. įsiskolinimo, susidariusio per laikotarpį nuo 1999-11-01 iki 2009-01-31, 12,77 Lt. delspinigių ir 63 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad minėtu laikotarpiu teikė atsakovui komunalines paslaugas, administravimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis už jam teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai ir nepilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir iš atsakovo I. V. priteisė 428 Lt įsiskolinimo, 12,77 Lt. delspinigių ir 63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieškovo teikiamų paslaugų pobūdis bei jų būtinumas saugiam gyvenamojo namo funkcionavimui lemia tai, kad šių paslaugų tiekimas negali būti nutrauktas, o gali būti pakeistas tik šias paslaugas teikiantis asmuo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad paslaugų teikimo santykiai su ieškovu yra nutraukti. Taip pat nepateikė įrodymų, jog tokio reikalavimo jis nėra pareiškęs, be to neįrodė, kad būtinas statinių naudojimo ir priežiūros paslaugas atsakovui būtų teikęs kitas asmuo. Teismo teigimu, atsakovas žinojo apie ieškovo teikiamas paslaugas, šias paslaugas priėmė, faktiškai jomis naudojosi ir neatliko jokių veiksmų, jog tokie šalių santykiai būtų nutraukti. Kadangi ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 1999-11-01 iki 2009-01-31 atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų eksploatavimo ir administravimo paslaugomis, jis privalo už šias paslaugas sumokėti ieškovui, kaip šių paslaugų tiekėjui.

Atsakovo argumentą, kad jis neturi mokėti ieškovui, nes ieškovas jokių darbų neatlieka ir jokių eksploatacinių namo išlaidų realiai nepatiria, teismas paneigė rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, kurio netenkino administratoriaus UAB „Priemiestis“ vykdomos veiklos ir teikiamų paslaugų kokybė, turėjo galimybę bet kada šių paslaugų atsisakyti, įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to padaryta nebuvo. Net ir nesant rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo, administravimo teisiniai santykiai tarp jų tebeegzistuoja administracinio akto pagrindu, o atsakovo pareiga apmokėti administratoriui administravimo išlaidas pati savaime neišnyksta, nes nėra įvykusi nė viena sąlyga, įvardinta LR CK 4.84 str. 5 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas I. V. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-08-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, o nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovo argumentus. Teigia, kad namo priežiūrą, bei einamąjį remontą vamzdynų, pečiaus, stogo, lietaus nutekėjimo latakų remontą atliko pats arba pasisamdydamas meistrus. Apeliantas nemanė, kad kada nors prireiks tai įrodinėti, nors prieš tai buvo kreipęsis į UAB „Priemestis“, bet pagalbos nesulakdavo. Apeliantas taip pat pažymi, kad tik dabar, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, į kiemą buvo atvežtas šiukšlių konteineris, nors apeliantas už jį privalo mokėti ir tuo metu, kai jisai nestovėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Priemiestis“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-08-04 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad bendrovė ieškinyje reikalavo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą tik už tuos darbus (paslaugas), kuriuos jam teikė bendrovė ir už kuriuos apeliantas neatsiskaitė. UAB „Priemestis“ nereikalavo ir nereikalauja jokių pinigų už darbus, kuriuos neva atliko pats apeliantas. Be to, ieškovo nuomone, ar skunde minimus darbus apeliantas atliko yra visiškai neaišku, nes tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais civilinio proceso prasme. Ieškovas pažymi, kad pats apelianto savo jėgomis daromų darbų faktas pats savaime nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Be to, niekaip neįtakoja apelianto pareigos tinkamai atsiskaityti su UAB „Priemestis“ už bendrovės vykdomą namo administravimą bei teikiamas paslaugas. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad visi bendrovės apeliantui teikiamų paslaugų mokesčiai yra apskaičiuoti Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančiais tarifais ir pagal faktą, o įsiskolinimo dydį pagrindžia bendrovės pateiktas įsiskolinimo skaičiavimas.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, civiliniai teisinai santykiai tarp šalių atsiranda administracinių aktų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagrindu. Šiais įsakymais UAB „Priemestis“ yra paskirta administruoti apelianto daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie santykiai tarp šalių nėra nutrūkę ar pasibaigę, todėl apeliantas privalo vykdyti pareigą laiku ir visiškai apmokėti jam suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas panaikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo arba jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d.). Apeliantas savo skundo negrindė nei viena iš šių aplinkybių, absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, minėta, taip pat nėra nustatyti, todėl tenkinti šį skundo reikalavimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui mokesčius.

Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl mokesčių už buitinių atliekų šalinimą, administravimo mokesčio bei eksploatacinių išlaidų priteisimo (b.l. 6-8).

Apeliantas skundą grindžia aplinkybe, kad šiukšlių konteineris prie namo buvo ne visą ginčo laikotarpį (reikalavimas pareikštas už laikotarpį nuo 1999-11-01 iki 2009-01-31). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ieškovo pateikta skolos paskaičiavimo lentele (b.l. 6-8) mokestis už šiukšlių išvežimą ieškovui ir nebuvo skaičiuojamas per visą laikotarpį, dėl kurio vyksta ginčas: nuo 1999 m. lapkričio iki 2000 m. gruodžio bei nuo 2003 m. sausio iki 2007 m. vasario už šiukšlių išvežimą mokestis neskaičiuotas. Nors šie laikotarpiai nesutampa su nurodomais atsakovo, kada prie namo nebuvo konteinerio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo neskaičiuoti šio mokesčio atsakovui už kokius nors kitus laikotarpius nėra, nes, visų pirma, jis pats negalėjo tiksliai įvardinti, kada konteinerio nebuvo, antra, jokių rašytinių dokumentų (raštų ieškovui ar kitoms institucijoms, sutarčių su įmonėmis, teikiančiomis buitinių atliekų šalinimo paslaugas ar pan.) kurie galėtų įrodyti kitus laikotarpius, kada nebuvo teikta ši paslauga, apeliantas nepateikė, nors pats nurodo, jog kreipėsi, kad konteineris būtų pastatytas, kai jis buvo išvežtas. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad šiukšlių išvežimo paslauga jam nebuvo teikiama kitu metu ar ilgesnį laiką, negu nurodyta ieškovo pateiktoje lentelėje, nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą aptariamoje dalyje.

Dėl administravimo mokesčio bei eksploatacinių išlaidų priteisimo, kolegija pažymi, jog teismas teisingai nustatė, kad ieškovas teikė administravimo paslaugas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-33 bei 2008-12-31 įsakymo Nr. 30-2630 pagrindu. Toks administravimas atitinka Civilinio kodekso 4.84 str. 1-3 dalių nuostatas, o pareiga mokėti mokestį už administravimą nustatyta šio straipsnio 4 d.. Ieškovas pateikė įrodymus, jog realiai vykdo namo administravimą (b.l. 24-31).

LR Vyriausybės 1997-12-18 d. nutarimu Nr. 1432 buvo patvirtinta Gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarka, kurios pagrindu ieškovas eksploatavo ir prižiūrėjo gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpas, bendro naudojimo namo konstrukcijas, gyvenamojo namo bendrus inžinierinius tinklus. Už šias paslaugas ieškovas turėjo teisę rinkti iš gyventojų mokesčius, o gyventojai už jiems suteiktas paslaugas turėjo mokėti mokesčius. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, bendro naudojimo namo konstrukcijos, bendrieji inžinieriniai tinklai turi būti eksploatuojami ir prižiūrimi, taigi, atsakovui teko pareiga mokėti visus gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros mokesčius, numatytus minėto LR Vyriausybės nutarimo 1-me priede, o taip pat ir administravimo mokesčius. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įsteigta bendrija ir nesudaryta bendraturčių jungtinės veiklos sutartis, administravimas turi būti vykdomas pagal Civilinio kodekso 4.84 str. nuostatas, t.y. savivaldybės paskirto administratoriaus. Kaip minėta, ieškovas administratoriumi buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nors byloje nėra duomenų apie administravimo santykius ankstesniu laikotarpiu, tai negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo nurodytų mokesčių mokėjimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 12 18 d. nutarimas Nr. 1432 Dėl Gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarkos galiojo iki 2002 m. birželio 1 d. (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 752 pagrindu). Pastaruoju nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Tačiau Vyriausybės nutarimo 2.3 punktas nustatė, kad paskyrus administratorių, savivaldybės vykdomoji institucija, kita už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga įmonė turi per mėnesį perduoti paskirtajam administratoriui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoti bei nepanaudotas lėšas. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, o administratorius savo teises ir pareigas pradeda vykdyti nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos (Nutarimo 2.4 punktas). Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įtvirtintas daugiabučius namus eksploatuojančių įmonių veiklos tęstinumas ir iki administratoriaus paskyrimo bei nustatytos formos ir turinio priėmimo- perdavimo akto pasirašymo eksploatuojančios organizacijos (tame tarpe ir ieškovas) neturėjo teisės nutraukti veiklos, eksploatuojant ir prižiūrint daugiabučius gyvenamuosius namus. Todėl ieškovo teisė reikalauti mokesčių už suteiktas paslaugas kyla ne sutarties, o Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d. 3 p. pagrindu- iš administracinio akto, turinčio civilines teisines pasekmes.

Pavyzdinis komunalinių paslaugų sąrašas išvardintas ginčo laikotarpiu galiojusios Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300, 2 priede bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 752 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau tekste ir-Nuostatai) 8-ajame punkte. Tarp šių mokesčių numatytos bendrosios nuosavybės administravimo išlaidos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika (8.1 papunktis) bei bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais arba tarifų apskaičiavimo metodika ir atitinkamu nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu (8.2 papunktis). Apelianto argumentas, kad ieškovas neremontavo namo, šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas, kadangi paminėtosios administravimo ir eksploatavimo išlaidos neapima remonto išlaidų: tokio pobūdžio išlaidos numatomos Nuostatų 8.3 bei 8.4 papunkčiuose ir jos apskaičiuojamos bei renkamos atskirai nuo administravimo bei eksploatavimo išlaidų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos lentelės (b.l. 6-8), ieškovui tokio pobūdžio išlaidos nebuvo skaičiuojamos, už jas nebuvo reikalaujama mokėti ir ieškiniu neprašoma jų priteisti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo teisiškai reikšmingas byloje aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, pagrindų panaikinti teismo sprendimą nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Civilinio proceso kodekso 284 str. numato galimybę teismui, atsižvelgiant į turtinę šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esant pagrindą nagrinėjamoje byloje išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į šias aplinkybes: ieškovas yra senyvo amžiaus, jo gaunam pensija tėra 744 Lt per mėnesį, todėl priteista suma tokias pajamas gaunančiam asmeniui yra ženkli. Tuo tarpu ieškovas yra įmonė, todėl jam priteista suma nėra didelė, mokėjimas dalimis nepažeis jos turtinių interesų. Teismo priteista ieškovui bendra suma (su delspinigiais bei žyminiu mokesčiu) yra 503,77 Lt, mokėjimus išdėstant 6 mėnesiams, kas mėnesį atsakovo mokėtina suma sudaro 83,96 Lt. Teismas šias sumas įpareigoja sumokėti iki einamojo mėnesio 15 d., mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo balandžio mėnesio.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirta 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, kurios valstybei iš apelianto I. V. priteistinos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 bei 96 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo priteistos ieškovui iš atsakovo skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams, mokant kas mėnesį po 83,96 Lt, pradedant mokėti nuo 2010 m. balandžio mėnesio, eilinę mėnesio įmoką sumokant iki atitinkamo mėnesio 15 d..

Priteisti iš apelianto I. V. valstybei 5,70 Lt (penkis litus ir 70 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų, mokamų į sukrenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius