Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-685-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-17Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
2-685-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00068-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
R. M., N. G., A. K.
Atsakovas
BAB “Raseinių melioracija”
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-685-372/2015Teisminio proceso Nr.2-58-3-00068-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 113.1;117; 126.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovams R. M., N. G. ir A. K., jų atstovei advokatei R. K.,atsakovės BAB “Raseinių melioracija” atstovui advokatui E. Z.,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų R. M., N. G. ir A. K. ieškinį atsakovei BAB „Raseinių melioracija“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir pirmos eilės kreditorių reikalavimų sumos patikslinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. R. M. prašė priteisti, įtraukiant į pirmosios eilės kreditorių sąrašą, atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio. Jis nurodė, kad dirbo AB “Raseinių melioracija” sargu, kai kreditorių reikalavimu buvo keliama bankroto byla. Įmonėje darbuotojai nebedirbo, tačiau ieškovas buvo paprašytas dirbti toliau ir saugoti išlikusį įmonės turtą. Jis nurodė, kad niekas nesakė, kiek laiko jis turės taip dirbti, kadangi buvęs vadovas A. K. nebeatsiliepinėjo telefonu. Kad jis ir kiti du ieškovai dirbo sargais, patvirtina liudytojai. Kiti du ieškovai turi darbo sutartis, kurias sudarė jie ir buvęs įmonės vadovas, tačiau pats ieškovas tokios sutarties neturi, tačiau tvirtina, kad iš tikrųjų dirbo sargu, kai visi kiti darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Jis pradžioje prašė priteisti ieškinyje nurodytą 4558,50 Lt (1320,23 Eur) nesumokėto darbo užmokesčio , 46 Lt (13,32 Eur) delspinigių ir 20187,50 Lt (5846,70 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismo posėdyje ieškovas prašė sumažinti reikalautą pastarąją sumą, nurodydamas, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką prašo už 6 mėnesius. Ši suma sudarytų 4845 Lt (1391,24 Eur).

Ieškovas A. K. palaikė savo reikalavimus ir patvirtino, kad ieškovas R. M. teisingai išaiškino visas aplinkybes. Jis nurodė, kad dirbo nuo 2012-08-28, kai sargu jį priėmė tuo metu buvęs vadovas A. K.. Jis nurodo, kad prašo tik už 6 mėnesius vidutinio darbo užmokesčio už praleistą atsiskaityti laiką.

I. N. G. palaikė reikalavimus, kuriuos išdėstė R. M.. Ji patvirtino, kad buvęs įmonės vadovas A. K. paprašė visų ieškovų, kad padirbtų sargais. Kai A. K. nebesirodydavo įmonėje ir telefonu nebeatsiliepinėjo, ieškovai pasimetė, nes jie nebežinojo, kaip toliau elgtis. Norėdami išsaugoti likusį turtą, kurio nebeišsivežė A. K., ieškovai apsisprendė toliau dirbti, nors atlyginimas nebuvo mokamas. Ieškovė nurodė, kad ji kalbėjosi su bankroto administratoriumi, kuris taip pat prašė padirbti, kol bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad skambino į teismą ir reikalavo greičiau iškelti bankroto bylą, nes ieškovai dirbo blogose sąlygose, be atlyginimo. Ieškovė teigė, kad reikauajamos sumos nebuvo įtrauktos į kreditorių sąrašą, už jas nebuvo sumokėta. Bankroto administratorius sumokėjo tik sumas, susidariusias iki 2012 m. liepos mėnesio ir nuo 2013 m. kovo 6 d.. Ieškovė nurodė maniusi, kad bus atsiskaitoma ir už laikotarpį nuo 2012-08-28, kol buvo atleista iš darbo pagal DK 137 straipsnį nuo 2013-03-05. Ieškovė sutinka , kad būtų priteista už 6 mėnesius vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Jis teigė, kad ieškovai visiškai nepagrįstai po 2 metų reikalauja priteisti darbo užmokestį. Atstovas neginčija, kad ieškovai galimai kažką dirbo, tačiau bankroto administratorius negali be jokio pagrindo sumokėti atlyginimą, delspinigius ir darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Atstovas nurodė, kad už paskutinius du metus iki bankroto bylos iškėlimo buvęs direktorius A. K. neperdavė bankroto administratoriui visiškai jokių dokumentų, todėl bankroto administratorius neginčijo nė vieno kreditoriaus reikalavimo, darydamas išvadą, kad žmonės patys suskaičiavo neišmokėtus atlyginimus ir kitas išmokas. Tuo metu ieškovai nereiškė jokių pretenzijų, kai jiems buvo sumokėtos didelės sumos. Pateikti reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką iš viso negali būti tenkinami, kadangi ieškovai iš karto po atleidimo iš darbo buvo vėl įdarbinti. Atstovas nurodė, kad tenkinti ieškinį būtų nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu. Ieškovai neįrodė, kad jiems buvo pavesta saugoti turtą, kadangi iš esmės buvo likęs bevertis turtas. Su bankroto administratoriumi ieškovė N. G. iš viso negalėjo kalbėtis, kadangi jis pradėjo dirbti po nutaries iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2013-02-07.

Reikalavimai tenkintini iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad su ieškovais atsakovė 2012-07-31 nutraukė darbo sutartis pagal DK 125 straipsnį, tačiau buvęs AB „Raseinių melioracija“ direktorius A. K. 2012 m. rugpjūčio 27 d. su jais vėl jas sudarė. Kadangi ieškovams buvo nesumokėtas darbo užmokestis, jie pareikalavo sumokėti darbo užmokestį, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Teismo posėdyje ieškovai sutiko, kad būtų priteisiamas už 6 mėnesius vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Dėl apmokėjimo už darbą

Ieškovai A. K. ir N. G. pateikė teismui Darbo sutartis, kurios buvo sudarytos 2012-08-27 su jais ir buvusiu AB „Raseinių melioracija“ direktorium A. K. (121-124 b.l., 2 t.). I. R. M. tokios sutarties kopijos nepateikė, tačiau kiti ieškovai patvirtino, kad jis dirbo lygiai taip pat, kaip ir jie. Kad visi 3 ieškovai jau po to, kai kiti darbuotojai buvo atleisti iš darbo, vėl buvo įdarbinti sargais, patvirtino ir liudytojas A. B., esantis BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto narys. Jis patvirtino, kad ieškovai kreipėsi į jį, kad būtų išspręstas jų darbo užmokesčio sumokėjimo klausimas. Kad toks prašymas buvo pateiktas kreditorių komiteto nariui A. B., patvirtina ieškovų 2014-11-20 pateikti prašymai (31-33 b.l., 1 t.). A. B. šiuos prašymus pateikė bankroto administratoriui, kuris šio klausimo nagrinėjimą įtraukė į 2015 m. sausio mėnesį įvyksiančio kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę (35 b.l., 1 t.). Kad kreditorių komitetas šio klausimo nenagrinėjo ir pasiūlė ieškovams kreiptis į teismą, matyti iš protokolo išrašo (36 b.l., 1 t.). Ieškovai savo ieškinį pateikia kaip pirmosios eilės kreditorių reikalavimus. Tokiu atveju ginčą sprendžią teismas, nagrinėjantis atsakovės bankroto bylą ( Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad pakanka įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad ieškovai nuo 2012-08-28 vėl buvo įdarbinti įmonėje, kurioje tuo metu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Darbo sutartis sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. I. R. M. šio dokumento teismui nepateikė. Tačiau teismas žino, kad įmonėje buvo susiklosčiusi tokia situacija, kai buvęs vadovas A. K. bankroto administratoriui neperdavė jokių dokumentų, nors už tai ne kartą buvo baudžiamas. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 straipsnio 1 dalis). I. R. M., nepateikęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, formaliai laikytinas nesudaręs darbo sutarties, tačiau įvertinti įrodymai patvirtina, kad jis dirbo sargu ir iš darbo buvo atleistas bankroto administratoriaus 2013-03-05. Apie ieškovų N. G. ir A. K. įdarbinimą 2012-08-28 VSDFV Šilalės skyriui nebuvo pranešta. Taip pat nebuvo skaičiuojami VSDF mokesčiai (10-12,25-26 b.l., 1 t.). Taigi, šiuo atveju sprendžiant klausimą ir dėl R. M. darbo po 2012-08-28, galima daryti išvadą, kad jis taip pat dirbo pagal darbo sutartį, kuri neišliko. Teismas daro išvadą, kad jis dirbo analogišką darbą ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Ieškovai nurodė, kad už jų reikalaujamas sumas nebuvo sumokėta. Kaip matyti iš teismui pateiktų Įsiskolinimo darbuotojams apyvartos žiniaraščių ir Atsiskaitymo lapelių už 2012 m. liepos mėn. (37-42 b.l., 2 t.), ieškovams buvo paskaičiuotos sumos ne pagal jų norus, o tuo metu turėtus buhalterinės apskaitos duomenis. Tai patvirtino liudytoja L. J., kuri buvo atlyginimus skaičiuojanti buhalterė. Liudytoja patvirtino, kad ji paskaičiavo ir ieškovams įmonės skolas, kurias pastarieji pateikė bankroto administratoriui. Šios sumos visiškai sutapo su teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais (85-93 b.l., 2 t.), kurie buvo visiškai sumokėti visiems pirmosios eilės kreditoriams (101-117 b.l., 2 t.).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už visą neatsiskaitytą laiką ir delspinigių

Vadovaujantis LR DK 141 str. 1-3 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju negali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo 2013-03-05 iki visiško atsiskaitymo, kadangi atsiskaitymą su bankrutuojančio juridinio asmens darbuotojais reglamentuoja specialios - Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo nuostatos ir pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Todėl bet kokie mokėjimai gali būti skaičiuojami ne vėliau kaip iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2013-02-07. Tuo tarpu ieškovai prašo šių sumų nuo 2013-03-05 iki 2015-04-07.

LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai, skaičiuojami 0,07 proc. už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013.02.07, už 2013 m. vasario mėnesį delspinigiai nebeskaičiuojami. Tokiu atveju ieškovams priteistini delspinigiai sudaro 10,28 Eur.

Dėl darbo užmokesčio dydžio

Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovai nepagrįstai nuo 2013 m. sausio skaičiuoja algą 1000 Lt, kadangi darbo sutartyse nurodyta 850 Lt alga. Teismas sprendžia, kad ieškovų alga buvo 850 Lt, t.y. minimali tuo metu buvusi alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustato minimalią alga, kuri yra siejama ne su šalių susitarimu, o su šios institucijos nustatoma minimalia alga. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad nesumokėtą darbo užmokestį skaičiavo kaip minimalią algą.

Dėl pateiktų dokumentų pateikimo

Atsakovo atstovas 2015 m. birželio 11 d. pateikė teismui papildomus įrodymus. Teismas sprendžia, kad šių dokumentų priimti ir analizuoti nebėra pagrindo, nes 2015 m. birželio 5 d. vyko teismo posėdis. Ištyrus visus įrodymus, teismas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą (CPK 251 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovai, nei atsakovo atstovas neprašė pridėti prie bylos kokių nors įrodymų. Išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausęs baigiamųjų kalbų, teismas išėjo priimti teismo sprendimą, kuris turėjo būti paskelbiamas 2015-06-17 14 val. (CPK 257 straipsnis). Jokių naujų įrodymų teismas nebegali priimti, jie turi būti grąžinami juos pateikusiam asmeniui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai pateikė įrodymus, kad jie sumokėjo už advokato pagalbą po 100 Eur (37-39 b.l., 1 t). Teismas negali vertinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovai nepateikė raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jos mokamos iš valstybės lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 96 straipsnio 4 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuota atsakovei priklausanti 21541,20 Eur suma, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą. Kadangi ieškovams priteista suma yra mažesnė, analogiškai turi būti mažintinas lėšų arešto dydis. Jis sudaro 3991,53 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas

nutaria:

I. R. M., N. G. ir A. K. prašymus tenkinti iš dalies.

Patvirtinti šiuos ieškovų kreditorinius reikalavimus : R. M. – 1330,51 Eur, A. K. – 1330,51 Eur, N. G. – 1330,51 Eur.

Likusioje dalyje prašymus atmesti.

Grąžinti atsakovės BAB „Raseinių melioracija“ atstovui pateiktus po bylos išnagrinėjimo dokumentus.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovei BAB „Raseinių melioracija“ (įmonės kodas 172203882) skirtą 21541,20 Eur arešto sumą sumažinti iki 3991,53 Eur.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė