Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. birželio 6 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 2 d., apie 1 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), išlaužęs laukinių durų varčios rėmą bei išdaužęs dviejų plastikinių durų stiklo paketus, įsibrovė į kooperatinei bendrovei „R. p.“ priklausančią parduotuvę ir iš ten pagrobė kasos aparato stalčių, 842 litų vertės, su jame buvusiais 30 litų 58 centais, tuo padarydamas KB „R. p.“ 872,58 litų turtinę žalą.

Be to, D. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 2 d., apie 1 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į KB „R. p.“ priklausančią parduotuvę, tyčia išlaužė laukinių durų varčios rėmą 1050 litų vertės bei tyčia išdaužė du stiklo paketus 167,27 litų vertės, tokiu būdu sugadindamas KB „R. p.“ priklausantį turtą bendros 1217,27 litų vertės ir padarydamas tokio dydžio turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pažymima, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis D. P. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. P. bausmę, Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas (1 t. 179-180 b. l.), administracine tvarka nėra baustas (1 t. 181 b. l.). Akivaizdu, kad teismas įvertino ir tai, kad D. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir laisvės atėmimas 4 mėnesiams, yra žymiai mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, taigi nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. P. padarė 2014 m. birželio 2 d., t. y. iki Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas ir į bausmės laiką nuteistajam įskaitė bausmę, atliktą pagal minėtą 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį. Paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti D. P. skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, jog jis atsiprašė civilinio ieškovo atstovo ir atlygino padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.