- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- T-2496-1108/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nuteistasis
- K. G.
nuteistajam K. G. ir jo gynėjui advokatui J. E.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, ligoninė) prašymą dėl įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-966/2018 (toliau ir – nuosprendis) vykdymo nuteistojo K. G. atžvilgiu išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-966/2018 K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 3 dalimis K. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias vadovo pareigas visose gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas nuosprendį dalyje dėl K. G. paliko nepakeistą, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. lapkričio 26 d. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo (toliau ir – prašymas). Ligoninė prašo išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-966/2018 vykdymą K. G. atžvilgiu nurodant:
ar K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias vadovo pareigas visose gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžia K. G. eiti vadovo ortopedijai traumatologijai bei Dienos chirurgijos I skyriaus vedėjo pareigas šiuo metu ir ateinančius 2 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
ar atsižvelgiant į 2018 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-966/2018 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę K. G. turi būti atleistas iš Vadovo ortopedijai traumatologijai bei Dienos chirurgijos I skyriaus vedėjo pareigų (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
Šalies argumentai
(Duomenys neskelbtini) ligoninė prašyme nurodo, kad K. G. šiuo metu ligoninėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. eina vadovaujamas pareigas, t. y. vadovo ortopedijai traumatologijai (0.5 etato) bei Dienos chirurgijos I skyriaus vedėjo (0.5 etato) pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prašyme nurodoma, jog tais atvejais, kai yra neaiškus nuosprendžio vykdymas, teismas vadovaudamasis BPK 361 straipsnio nuostatomis nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pažymima, kad BPK įtvirtinto su teismo nuosprendžio ar nutarties vykdymu susijusių klausimų išsprendimo paskirtis yra nukreipta pašalinti neaiškumus tam, kad teismo nuosprendis ar nutartis būtų tinkamai įvykdomas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės nuomone, nuosprendžio išaiškinimo būtinybę lemia esminis momentas – Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis, t. y. K. G. atžvilgiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, „teisės būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias vadovo pareigas visose gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“, yra nevienareikšmė, t. y. gali būti suprantama skirtingai. Daroma išvada, kad esant nevienareikšmei nuosprendžio rezoliucinei daliai, iškyla būtinybė ją išaiškinti. Nurodytos rezoliucinės dalies neaiškumą, ligoninės manymu, nulemia tai, kad dviprasmiškai galima suprasti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimą vykdymą.
Nuteistojo K. G. gynėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad remiantis BK 68¹ straipsnio 1 dalimi viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog K. G. 2 metų laikotarpiui atimama teisė būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias vadovo pareigas visose gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad K. G. jau iki baudžiamojo proceso pradžios užėmė direktoriaus pavaduotojo intervencinei medicinai pareigas, o nuo 2018 m. gegužės 1 d. eina vadovo ortopedijai ir traumatologijai bei dienos chirurgijos 1 skyriaus vedėjo pareigas, todėl dėl nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (viešųjų teisių atėmimo) jis tokių pareigų negali prarasti. Gynėjo teigimu, K. G. negalėtų šiuo metu toliau eiti savo pareigų (kurias užėmė iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo) tik tuo atveju, jei įstatymu leidėjas viešųjų teisiu atėmimą būtų suformulavęs taip: „atimama teisė eiti užimamas pareigas“. Rašytiniuose paaiškinimuose pastebima, kad ligoninė teismui kelia užduotį išaiškinti teismo ir įstatymų leidėjo valią, t. y. ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas nukreiptinas į ateitį, ar retrospektyviai, tuo pačiu pažymima, jog retrospektyvus veikimas baudžiamajame procese yra draudžiamas. Rašytiniuose paaiškinimuose remiamasi lietuvių kalbos specialisto doc. dr. A. U. lingvistiniu baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo formuluotės aiškinimu bei šio aiškinimo išvada, kad teisė užimti pareigas taikant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra draudžiama. Gynėjo įsitikinimu, BK 68¹ straipsnio nuostatos formuluotė sukelia kaltinamiesiems/nuteistiesiems teisėtą lūkestį tikėti, jog paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę jie nepraras einamų pareigų, o negalės tam tikrą terminą būti naujai išrinkti ir paskirti į pareigas. Priešingas išaiškinimas grubiai pažeistų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, kurie akcentuojami ne tik Lietuvos teismų, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Pažymima, kad iš BK 68¹ straipsnio formuluotės matyti, jog pritaikius šią baudžiamojo poveikio priemonę pareigos nėra prarandamos, o minėta baudžiamojo poveikio priemonė tik numato draudimą būti išrinktam ar paskirtam į pareigas.
Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovė palaikė prašymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo jame išdėstytais motyvais.
Nuteistasis bei jo gynėjas teismo posėdžio metu palaikė gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir laikėsi nuostatos, kad nėra jokių pagrindų K. G. netekti dabar einamų pareigų.
Prokuroras nurodė, kad toks prašymas teismui apskritai neturėjo būti pateiktas, kadangi K. G. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymas yra detaliai reglamentuojamas BPK 357 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo pateiktas remiantis BPK 361 straipsniu. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų.
Kaip matyti iš BPK 361 straipsnio 3 dalies formuluotės, teismui suteikta teisė pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus tuo atveju, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Šiuo konkrečiu atveju aktualu išsiaiškinti, ar pasikeitė kokios nors aplinkybės, susijusios su K. G. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymu. Pati ligoninė prašyme nurodo, kad K. G. vadovo ortopedijai traumatologijai bei Dienos chirurgijos I skyriaus vedėjo pareigas eina nuo 2018 m. gegužės 1 d., t. y. jas praėjo eiti dar iki nuosprendžio priėmimo. Gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad K. G. jau iki baudžiamojo proceso pradžios užėmė direktoriaus pavaduotojo intervencinei medicinai pareigas, t. y. vadovaujamas pareigas ligoninėje jis užėmė ir iki 2018 m. gegužės 1 dienos. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iki nuosprendžio įvykdymo nepasikeitė jokios aplinkybės, aktualios nuosprendžio vykdymui K. G. atžvilgiu dalyje dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo.
Teismas nesutinka su ligoninės nuostata, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis, t. y. K. G. atžvilgiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, teisės būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias vadovo pareigas visose gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra nevienareikšmė ir gali būti suprantama skirtingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligoninės cituojama teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė yra perrašyta iš šią baudžiamojo poveikio priemonę reglamentuojančios BK 68¹ straipsnio 1 dalies, tiksliai įvardinant, kokias pareigas ir kokiose įstaigose atimama teisė eiti, kaip to reikalauja BK 68¹ straipsnio 3 dalis. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymo turinys teismui leidžia daryti išvadą, kad juo nėra siekiama išsklaidyti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ar pašalinti neaiškumus – realiai prašymu siekiama, kad būtų pateiktas BK 68¹ straipsnio 1 dalies išaiškinimas. Tačiau pažymėtina, kad BPK 361 straipsnis nesuteikia teismui teisės pateikti BK ar BPK normų aiškinimą nuosprendžio vykdymo metu.
Baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo turinys yra aiškus, kaip jau buvo minėta, nuosprendyje yra detalizuota, kokias pareigas bei kokias įstaigas apima K. G. nuosprendžiu paskirtas viešųjų teisių atėmimas: tarp ligoninės ir K. G. bei jo gynėjo dėl to nesutarimų nekyla. Tuo tarpu teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo tvarka, kaip teisingai pastebėjo prokuroras, yra konkrečiai apibrėžta BPK 357 straipsnio 5 dalyje, t. y. taip pat aiški.
BPK 357 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Matyti, kad BPK 357 straipsnio 5 dalyje yra tiesioginė nuoroda į viešųjų teisių atėmimą, todėl nesutiktina su nuteistojo gynėjo nuostata, kad BPK 357 straipsnis netaikytinas, kuomet paskirta BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Patvarkymai dėl nuosprendžio vykdymo K. G. atžvilgiu buvo išsiųsti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, kaip darbdaviui, (18 t., b. l. 131) Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui, kaip viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, (18 t., b. l. 130) ir Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (18 t., b. l. 133, 136). Nei ligoninė, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nagrinėjant prašymą neginčijo nuosprendžio pateikimo vykdyti teisėtumo, nebuvo ginčijamas faktas, kad nuosprendis dalyje dėl nuteistojo K. G. yra pateiktas vykdyti tinkamai įstaigai bei tinkamoms institucijoms, kurios jį turėtų vykdyti BPK 357 straipsnyje nustatyta tvarka (atkreiptinas dėmesys į tai, jog ligoninė nenurodė, kad jai būtų nesuprantamos BPK 357 straipsnio nuostatos).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymas dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.