- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-67/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Šeškauskas
- Advokatai
- Vitoldas Petravičius
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto išduotino I. B. (I. B.), gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria išduotinam I. B. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. balandžio 8 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs skundą, susipažinęs su gauta suėmimo pratęsimo medžiaga, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rusijos Federacijos pilietis I. B. gim. 1950 m. vasario 28 d. Kretingoje, Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros Pietų federalinės apygardos Vyriausiosios valdybos tiriamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad naudodamasis savo kaip akcinio komercinio banko „Menatep Sankt-Peterburg (AB)“ filialo valdytojo Stavropolio mieste tarnybine padėtimi ir veikdamas organizuotoje grupėje iš anksto susitarusių asmenų, 2002-2005 metais Stavropolio mieste pasisavinimo ir iššvaistymo būdu pagrobė grupės nariams patikėtą svetimą turtą, priklausantį akcinei bendrovei „Stavropolkrajgaz" ir akciniam komerciniam bankui „Menatep Sankt-Peterburg (AB)“, pinigus ir vekselius už bendrą 333 mln. rublių sumą, įskaitant ir tiesiogiai jam patikėtą svetimą turtą – banko „Menatep Sankt-Peterburg (AB)“ priklausančius pinigus – 133 082 000 rublių. Taip pat I. B. kaltinamas ir tuo, kad 2002-2004 metais Stavropolio mieste atlikęs finansines operacijas ir sudaręs kitus sandorius, naudodamas pinigus ir vekselius, kurie buvo įgyti nusikalstamu būdu už sumą, viršijančią 260 mln. 574 tūkst. rublių, taip siekdamas sudaryti įspūdį, kad teisėtai valdo, naudojasi ir disponuoja minėtais pinigais ir vekseliais.
Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašyme dėl išdavimo yra nurodyta, kad tokiuose I. B. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų RF BK 160 straipsnio 4 dalyje (turto pasisavinimas ir iššvaistymas sunkinančiomis aplinkybėmis) ir 174¹ straipsnio 4 dalyje (pinigų ir kito turto, kurį asmuo įgijo padaręs nusikaltimą, legalizavimas (plovimas) sunkinančiomis aplinkybėmis), požymių.
Žemesnės instancijos teismas
2005-06-15 Rusijos Federacijos Stavropolio krašto Jesentukio miesto teismo nutartimi, motyvuojant tuo, kad I. B. kaltinamas padaręs sunkų ir itin sunkų nusikaltimus išvyko iš Rusijos Federacijos, pasislėpė nuo parengtinio tardymo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra, vadovaudamasi tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais, prašo išduoti I. B. Rusijos Federacijai, nes yra pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas Rusijos Federacijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą, 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė jį patenkinti ir išduoti Rusijos Federacijai I. B., už Rusijos teritorijoje 2002-2005 metais padarytus nusikaltimus, numatytus RF BK 160 str. 4 d. ir 174 str. 1 d.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. priimtos nutarties, 2005 m. rugsėjo 28 d. protokoline nutartimi nutarė daryti pertrauką iki bus priimtas sprendimas dėl I. B. prieglobsčio suteikimo, kurį inicijavo pats išduotinas asmuo.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 15/6-5-12PR-12 I. B. buvo suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas bei leista nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2006 m. vasario 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. sausio 30 d. sprendimą.
Lietuvos apeliacinis teismas, 2006 m. vasario 7 d. toliau nagrinėdamas I. B. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatė, kad prieglobsčio I. B. suteikimo procesas nėra pasibaigęs ir paskelbė pertrauką iki bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas dėl Lietuvos generalinio prokuroro apskųsto Migracijos departamento sprendimo.
Realizuojant Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros prašymą dėl ekstradicijos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. liepos l d. nutartimi I. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris iki šiol šio apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismų nutartimis yra tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Paskutine gynėjo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi suimtam išduotinam I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2006 m. balandžio 8 d.
Šioje nutartyje teismas nurodo, jog I. B. buvo suimtas BPK 122 str. 5 d. numatytu suėmimo pagrindu siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos prašymo dėl jo išdavimo įvykdymą. I. B. ekstradicijos procesas dar nėra pasibaigęs. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs. Naujų pagrindų ar sąlygų, leidžiančių parinkti I. B. kitą, švelnesnę kardomąją priemonę, nėra. Be to, jis įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. B. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.
I. B. suteiktas teritorinis prieglobstis, tačiau tai nenutraukia ekstradicijos proceso. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar neišnagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo suteiktas I. B. pabėgėlio statusas. Tai, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi sveikatos problemų, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo. Nėra duomenų ir apie tai, jog jo sveikatos būklė pablogėjo dėl suėmimo skyrimo. I. B. išvykimas iš Rusijos 2005 m. gegužės mėnesį leidžia manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali slėptis ir vengti baudžiamojo persekiojimo.
Teismas, pratęsęs suėmimo terminą, mano, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl suėmimo terminas pratęstinas.
Šalies argumentai
Suimto išduotino asmens I. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį.
Gynėjo skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d nutartis yra naikintina. Anot gynėjo, teismas visiškai teisingai pripažino, kad ekstradicijos procesas nėra pasibaigęs, tačiau netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl I. B. suteikto pabėgėlio statuso ir teisės nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat dėl I. B. išvykimo iš Rusijos 2005 m. gegužės mėnesį bei dėl jo sveikatos būklės.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu suteikė teisę I. B. nuolat gyventi Lietuvoje. Sprendimas buvo priimtas objektyviai įvertinus visas faktines aplinkybes ir turimą informaciją. Skunde teigiama, kad 2005 m. gegužės mėnesį I. B. į Lietuvą atvyko ne slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, o sutvarkyti palikimo priėmimo ir neįgalios giminaitės priežiūros klausimus. Iš Rusijos į Lietuvą I. B. atvyko teisėtai, todėl nepagrįsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teiginiai apie slaptą I. B. atvykimą. Jį suėmus Lietuvoje iš Rusijos Federacijos buvo gauta medžiaga, turėjusi pagrįsti įtarimus, tačiau, anot gynėjo, net pateiktuose dokumentuose buvo nesunku įžvelgti prieštaravimus bei sąsajas su kita garsia baudžiamąja, taip vadinama „Jukos“, byla, kurios politinė potekste niekam nekelia abejonių. Norėdamas išvengti nepagrįsto ir pavojingo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų persekiojimo, I. B. Lietuvos valstybės paprašė apsaugos ir jam tokia apsauga, t.y. pabėgėlio statusas, buvo suteikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad I. B., prašydamas Lietuvoje apsaugos ir ją gavęs, tikrai neketina slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų. Todėl nėra būtinumo tęsti suėmimo terminą, nes kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima užtikrinti I. B. dalyvavimą ekstradicijos procese.
Skunde gynėjas taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas paviršutiniškai įvertino kritišką I. B. sveikatos būklę. Ekstradicijos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių jo gyvybei pavojingus susirgimus, kurie gali sukelti nepageidautinas komplikacijas ir kurių gydymas negali apsiriboti vien prieš daugiau nei metus laiko paskirtų vaistų vartojimu. Gynėjas teigia, kad ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į kas kartą blogėjančią I. B. sveikatos būklę, tačiau į tai nebuvo atsižvelgiama. 2006 m. balandžio 14 d. buvo kreiptasi į Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu užtikrinti I. B. gyvybę. 2006 m. balandžio 19 d. I. B. buvo paguldytas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ir ten jo sveikatos būklė išlieka kritiška. Esant tokiems susirgimams ir tokiai cukraus lygio kraujyje dinamikai, būtini išsamūs tyrimai bei sustiprinta medicininė priežiūra, ko negalima užtikrinti laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tokiu būdu, anot gynėjo, beveik metus besitęsiantis suėmimas ne tik stipriai pablogino ginamojo sveikatos būklę, bet ir gali sukelti dar sunkesnes pasekmes.
Be to, gynėjas skunde nurodo, kad BPK 72 str. 4 d. numatyta, jog asmenims, kuriuos prašoma išduoti, gali būti taikomos ir kitos BPK numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nesislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Gynėjas mano, jog yra pagrindas teigti, kad I. B. neketina slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir esant blogėjančiai suimtojo sveikatos būklei ekstradicijos procesas gali būti užtikrintas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje suimto išduotino asmens gynėjas prašė kardomąją priemonę I. B. pakeisti į švelnesnę, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo skundas atmetamas.
Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas nurodė I. B. suėmimo pratęsimo pagrindą ir jį motyvavo. I. B. yra suimtas, nes tarptautinių sutarčių pagrindu yra gautas ir realizuojamas prašymas išduoti I. B. užsienio valstybei, kurioje vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas. Toks prašymas išduoti asmenį yra savarankiškas ir specialus suėmimo pagrindas. Apygardos teismo nutartyje pagrįstai yra konstatuota, kad šis BPK 122 str. 5 d. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs ir šioje ekstradicijos proceso stadijoje. Gynėjo skunde yra sureikšminami Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 30 d. sprendimo rezultatai. Šis sprendimas I. B. nustatyto suėmimo pagrindo bei rizikos, jog I. B. gali vengti vykstančios ekstradicijos proceso bei baudžiamojo persekiojimo, nepanaikina. Be to generalinis prokuroras šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prieglobsčio suteikimo procedūra I. B. nėra pasibaigusi.
Kiti gynėjo skunde esantys argumentai taip pat neduoda pagrindo manyti, kad I. B. paskirta kardomoji priemonė būtinai keistina į švelnesnę. Generalinės prokuratūros pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie I. B. iškeltas baudžiamąsias bylas ir jų eigą Rusijos Federacijoje, procesiniuose dokumentuose užfiksuotos I. B. išvykimo į Lietuvą 2005 m. gegužės mėnesį aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali slėptis ir vengti vykstančio baudžiamojo persekiojimo.
Duomenys apie I. B. sveikatos būklę taip pat negali būti pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Duomenų, kad I. B. dėl savo ligų negali būti gydomas suėmimo vietos gydymo įstaigoje, kad jam suėmimo vietoje nėra suteikiamas reikiamas gydymas, byloje nėra. Iš 2006 04 19 medicininio pažymėjimo matyti, kad jis nukreiptas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę ne dėl kritiškos jo sveikatos būklės, o planine tvarka papildomam ištyrimui ir gydymo korekcijai.
Aukštesniojo teismo nuomone pratęstoji išduotinam asmeniui I. B. kardomoji priemonė, atsižvelgiant į jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, yra tinkamiausia užtikrinti jo dalyvavimą vykdant užsienio valstybės prašymą dėl jo išdavimo ir nėra teisinių pagrindų naikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimto išduotino asmens I. B. (I. B.) gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.