Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2023 m. liepos 31 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15043-2023 (toliau – Nutarimas) R. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 520 Eur bauda dėl to, jog policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas nusižengimas, R. J., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. gegužės 4 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą transporto priemonę, ir tuo pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį.

2023 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2023 m. rugsėjo 8 d. patikslintas R. J. skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15043-2023, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 31 d. nutarimą.

Pateiktame skunde nurodoma, kad tuo metu, kai buvo atsiųsta bauda už padarytą administracinį nusižengimą Pareiškėjas sunkiai sirgo ir negalėjo pateikti asmens, vairavusio automobilį, duomenų. Gavus priminimą iš policijos (skambinta telefonu į bendrą įmonės telefono numerį), įmonės darbuotojas Pareiškėjui perdavė informaciją, jog reikia pateikti vairavusio asmens duomenis ir Pareiškėjas juos pateikė.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Suvedus transporto priemonės valstybinį numerį administracinių nusižengimų registre iš VĮ „Regitra“ automatiškai buvo gauti duomenys, kad transporto priemonė „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra ne fizinis, o juridinis asmuo, kaip ir nagrinėjamu atveju taikytinas ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, pareigūnas tiriantis administracinį nusižengimą siunčia numatytos formos pranešimą, kuriame yra visa reikiama informacija, kurios pagrindu Juridinio asmens vadovas ar atsakingas asmuo per įstatyme numatytą laiką (3 darbo dienas) privalo pateikti konkrečius įstatyme numatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė transporto priemonę.

2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. liepos 19 d. valstybės registruose (Juridinių asmenų registre) deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti minėti pranešimai dėl duomenų pateikimo. 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d. papildomai pranešimai buvo siųsti ir direktoriaus R. J. valstybės registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Neapsiribojant tuo, kaip ir nurodo Pareiškėjas, tyrimą atlikęs pareigūnas įmonei skambino ir telefonu (duomenys neskelbtini), darbuotojai informavo, kad duomenis pateiks 2023 m. birželio 26 d., tačiau duomenys pateikti nebuvo. Institucijai nekilo imperatyvi pareiga pranešimus siųsti pakartotinai, skambinti MB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeriu, ji tai darė savo iniciatyva, atsižvelgiant į žmogiškumą ir vertinant, kad administracinės nuobaudos už numatytą nusižengimą nemažos, siekiant kad pranešimai adresatą tikrai pasiektų ir institucijos prašomi duomenys būtų gauti. Atlikti papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą vis tik pasiekė, Institucija neprivalėjo. Tokios pareigos nenumato ir ANK. Priešingai, kaip numatyta ANK 573 straipsnio 4 dalyje, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš aptarto seka, kad Institucijos veiksmai, siunčiant pranešimus MB „(duomenys neskelbtini)“, nagrinėjamu atveju atitiko įstatymų reikalavimus ir buvo tinkami.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir kitų pareigų vykdymą, jam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad jis atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį, juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį, šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš aptarto seka, kad Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.

Pažymima, kad duomenis KET pažeidimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo bandyta pateikti 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y jau po asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, kurioje nutarimas Nr. 20-ANR_N-15043-2023 buvo priimtas 2023 m. liepos 31 d. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pateikti duomenys neatitiko administracinį nusižengimą padariusio asmens, nes skyrėsi asmens lytis, todėl kaltas asmuo iki šios dienos nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, byloje esančius duomenis, skundžiamu nutarimu paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 431 straipsnio 2 dalyje – 520 eurų baudą. Paskirta nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, tą patį pažeidimą padarius pakartotinai atsakomybė kyla pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 2 dalyje užtraukia baudą nuo 440 iki 600 eurų.

Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis ,,FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu priklausė MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas R. J. nesutinka su Institucijos 2023 m. liepos 31 d. nutarimu ir paskirta administracine nuobauda pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jis sunkiai sirgo ir negalėjo laiku pateikti informacijos apie asmenį, kuris naudojosi MB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, Institucija, laikydamasi nustatytos tvarkos, 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d. pateikė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pranešimus pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2023 m. gegužės 4 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi MB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Visus kartus minėti pranešimai buvo siųsti tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), 2023 gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 6 d. papildomai pranešimai siųsti ir R. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra oficialiai deklaruotas Juridinių asmenų registre.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog ANK nenumato pareigos pakartotinai siųsti pranešimus pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, todėl laikytina, jog 2023 m. gegužės 4 d. Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pirmą kartą siųstas pranešimas buvo įteiktas tinkamai.

Kaip minėta, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) yra nurodęs Juridinių asmenų registre, todėl Institucija, pasirinkusi procesinį dokumentą siųsti elektroniniu paštu, tai darė tinkamai, laikydamasi aptartų ANK nuostatų. Išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų įstatymų leidėjas imperatyvo nenumato, Institucija tai padarė savo iniciatyva. Taip pat Institucija neturėjo pareigos ir Juridinių asmenų registre nurodyto įmonės elektroninio pašto adreso teisingumo tikrinti kitais šaltiniais. Teismas pažymi, kad R. J., kaip MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas tam, kad laiku būtų užtikrintas jam, kaip bendrovės vadovui, teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymas, o to nepadarius – jis prisiėmė riziką už savo veiksmus.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu R. J. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-15043-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. J. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-15043-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.