- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 2-99/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“
- Atsakovas
- D. M., L. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1469-622/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. ir L. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo teisme nagrinėjant bylą dėl nuostolių, baudų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tartum“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas bendrai iš atsakovų D. M. ir L. M. priteisti 2 573 407 EUR nuostolių, baudų ir palūkanų, pažeidus tarp bylos šalių 2007 m. gegužės 23 d. pasirašytą 100 % UAB „Saprega“ akcijų pirkimo sutartį (t. 1, b. l. 4-19, 29-55).
Remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 12 straipsniu, ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turtą (lėšas) (t. 1, b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi (t. 1, b. l. 62-63) ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 1 502 647 EUR (arba 5 188 339,56 Lt) sumos ribose areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, apribodamas disponavimo areštuotu turtu teises.
Arbitraže nagrinėjamoje byloje atsakovai D. M. ir L. M. pareiškė ieškovui UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ (ieškovo laiduotojui) priešieškinį dėl 1 000 000 EUR skolos ir 78 760 EUR palūkanų priteisimo solidariai (t. 1, b. l. 189-194).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (bylos Nr. 2-5941-232/2009) (t. 2, b. l. 111-112) areštavo ieškovo UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“ turtą (lėšas) už 1 078 760 EUR.
Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu (bylos Nr. 151) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies(t. 2, b. l. 12-71).
Šalies argumentai
Atsakovai D. M. ir L. M. 2010 m. birželio 18 d. prašymu (t. 2, b. l. 5-6) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą motyvavo tuo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuris įsiteisėja iš karto (KAĮ 38 str. 1 d.), ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovai atlygino ieškovui iš jų priteistas pinigų sumas, 2010 m. birželio 2 d. atlikdami priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (t. 2, b. l. 72-74).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų turtui (lėšoms) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad atsakovai įvykdė arbitražo sprendimą, todėl išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 144 str. 1 d., 150 str. 5 d.) (t. 2, b. l. 79).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Tartum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. 2, b. l. 83-85). Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis ir SIA „Tipro Baltic“ 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 337 623 EUR nuostolių ir kuria patenkintas atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovo ir SIA „Tipro Baltic“ 1 000 000 EUR nuostolių, iš viso – 1 337 623 EUR suma (t. 2, b. l. 87-93). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 94-99) sustabdė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą tol, kol bus išnagrinėtas skundas ir minėtoje byloje įsiteisės priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymas reiškia, kad atsakovų atliktas įskaitymas yra niekinis.
Atsiliepimas
Atsakovai D. M. ir L. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 106-110) ieškovo atskirojo skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pagal KAĮ 38 straipsnį arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir turi būti vykdomas, t. y. arbitražo teismo sprendimai, kitaip nei bendrosios kompetencijos priimti teismų sprendimai, apeliacine ir/ar kasacine tvarka neskundžiami. Atsižvelgiant į tai, kad nei CPK, nei KAĮ nėra tiesiogiai numatyta žyminio mokesčio už skundo dėl arbitražo teismo sprendimo padavimą mokėjimo pareiga, skundo dėl arbitražo teismo sprendimo nagrinėjimas neprilyginamas apeliaciniam procesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006). Arbitražo teismo sprendimas šalims yra privalomas nuo įteikimo (Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento 38 str. 7 d.). Kitaip tariant, arbitražo teismo sprendimas yra galutinis. Atsakovų nuomone, ieškovas UAB „Tartum“, kuri šiuo metu bankrutuoja, ir SIA „Tipro Baltic“, kuris turi tik nemokaus ieškovo UAB „Tartum“ akcijas, skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo dalies padavė turėdami nesąžiningų ketinimų. Ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi sustabdė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą, nesuteikia ieškovui teisės reikalauti palikti galioti atsakovų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtą laiką ir nereiškia atlikto įskaitymo negaliojimo. Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodyta, kad, sustabdžius Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymą, sustabdomas 664 195,21 EUR (1 128 745,22 EUR atsakovams priteista suma – 464 550,01 EUR iš ieškovo ir SIA „Tipro Baltic“ priteista suma) išieškojimas iš ieškovo ir laiduotojo atsakovų naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, ar galioja atsakovų vienašališkai atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir ar ieškovas galėjo apskųsti arbitražo sprendimą.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui sustabdžius arbitražo teismo sprendimo vykdymą, atsakovų atliktas įskaitymas tapo niekinis. Tai paaiškinama tuo, kad atsakovai įskaitė vienarūšius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus 2010 m. birželio 2 d., t. y. tada, kai arbitražo sprendimas dar nebuvo apskųstas ir Lietuvos apeliacinis teismas dar nebuvo priėmęs 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarties stabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą. Ieškovo nurodomos įskaitymo pasekmės būtų kilusios (t. y. įskaitymas ab initio negaliotų), jei įskaitymą atsakovai būtų atlikę po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė arbitražo sprendimo vykdymą. Kadangi arbitražo teismo sprendimu atsakovams iš ieškovo (ir jo laiduotojo) buvo priteista daugiau negu iš atsakovų ieškovui, tai įskaičius priteistas sumas, atsakovų reikalavimas sumažėjo nuo 1 128 745,22 EUR iki 664 195,21 EUR, o ieškovo - nuo 464 550,01 EUR iki 0 EUR, taigi atsakovų prievolė ieškovui baigėsi (CK 6.130 str.). Būtent todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo išnykimą ir panaikino atsakovų turtui bei piniginėms lėšoms taikytą areštą.
Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų ir nežinojo, kad ieškovas ir jo laiduotojas Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė arbitražo teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad skundo dėl arbitražo teismo sprendimo nagrinėjimas neprilygsta apeliaciniam procesui (nes bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės revizuoti arbitražo teismo sprendimo materialiosios teisės aspektu). Kita vertus, KAĮ 37 straipsnis suteikia bendrosios kompetencijos teismui (konkrečiai – Lietuvos apeliaciniam teismui) revizuoti arbitražo teismo sprendimą procesiniais aspektais, o tokiose bylose priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys pagal bendrą nuostatą (CPK 340 str. 1 d.) gali būti skundžiamos kasacine tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008). Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas panaikintų skundžiamas arbitražinio sprendimo dalis (KAĮ 37 str. 3-5 d.) ir, kaip prašo ieškovas bei jo laiduotojas, perduotų klausimus dėl 337 623 EUR nuostolių priteisimo iš atsakovų ir dėl 1 000 000 EUR nuostolių priteisimo iš ieškovo bei jo laiduotojo nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismui iš naujo, o arbitražo teismas, išnagrinėjęs minėtus reikalavimus iš naujo, abiem klausimais priimtų ieškovui ir SIA „Tipro Baltic“ palankias sprendimo dalis, tai papildomai iš atsakovų ieškovui būtų priteista 337 623 EUR nuostolių (arba 1 165 745 Lt) suma. Vadinasi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kol kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko. Dėl nurodytos priežasties skundžiama nutartis naikintina, o atsakovų prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas, paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 str. 2 p.).
Pažymėtina, kad atsakovai turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos pirmosios instancijos teismą su prašymu sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų D. M. ir L. M. prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.