- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-3988-385/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01458-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Suinteresuotas asmuo
- Z. M., V. A., Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- K. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. M., V. A., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Į posėdį neatvyko pareiškėjas, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas, apie posėdį informuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašo atnaujinti pareiškėjui K. M. įstatymo nustatytą ir praleistą terminą D. M. palikimui priimti, priteisti iš Z. M. 100 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų mama D. M.. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jo mama dar būdama veiksni, 2013-10-01 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo dukroms, pareiškėjo seserims V. A. ir M. M., kurios faktiškai mamą prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Mirus pareiškėjo mamai, į notarą kaip testamentinė įpėdinė kreipėsi tik V. A., nes kita pareiškėjo sesuo M. M. tuo metu jau buvo mirusi – (duomenys neskelbtini) d. 2022-05-30 d. V. A., dalyvaujant ir jos advokatei, Šilutės rajono 3-jo notarų biuro notarė A. A. išdavė liudijimą apie D. M. palikimo priėmimą pagal testamentą ir paveldėjimo bylos užvedimą. Šių dokumentų išdavimo metu notarė patikino V. A. ir jos atstovę, kad mirus D. M., jos visą palikimą pagal testamentą gali priimti tik vienintelis likęs gyvas paveldėtojas pagal testamentą - suinteresuotas asmuo V. A., o kiti įstatyminiai įpėdiniai į palikimo priėmimą teisės neturi. Apie tai V. A. pasakė pareiškėjui K. M.. M. M. palikimą po jos mirties yra priėmusi V. A. pagal testamentą. 2022-08-05 d. suinteresuotam asmeniui V. A. nuvykus pasiimti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarė jai paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jai bus išduotas tik 1/2 daliai paveldimo mirusiosios D. M. turto, nes likusi 1/2 dalis turto, kuri testamentu buvo palikta M. M., turi atitekti jai ir broliui Z. M. kaip įpėdiniams pagal įstatymą, kadangi Z. M. suspėjo pateikti notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė pripažino, kad 2022-05-30 d. klaidingai informavo V. A. ir advokatę, kad V. A. vienintelė turi teisę paveldėti mamos turtą.
Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pagal teismų praktiką, terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo atveju valią priimti mirusios mamos palikimą pareiškėjas turėjo, tačiau jos neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, kad notarė klaidingai informavo V. A. apie tai, kad ji vienintelė gali priimti mirusios mamos palikimą kaip likusi vienintelė paveldėtoja pagal testamentą, o po to, jau pasibaigus įstatyme nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti ir V. A. atvykus pasiimti paveldėjimo teisės liudijimą ir paaiškėjus, kad V. A. pagal testamentą gali pretenduoti tik į 1/2 dalį turto, pareiškėjas nebegalėjo pateikti pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo, nes terminas tai padaryti jau buvo pasibaigęs. V. A. pareiškime apie palikimo priėmimą buvo nurodžiusi pareiškėją ir suinteresuotą asmenį Z. M. kaip kitus D. M. įpėdinius, tačiau notarė per tris mėnesius nuo D. M. mirties jokia forma neinformavo pareiškėjo apie tai, kad jis turi teisę paveldėti mirusiosios ½ dalį turto pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis su kitais įpėdiniais. Per šį laikotarpį notarė neinformavo ir V. A.. Nurodytos aplinkybės, atstovės nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas praleido terminą dėl objektyvių priežasčių ir šios priežastys yra svarbios. Pareiškėjas vos tik sužinojęs apie galimybę priimti palikimą, iš karto kreipėsi į advokatę dėl dokumentų parengimo. Praleistas terminas yra nežymiai – mėnesį laiko, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai paveldėtojams nėra išduoti. Be to suinteresuotų asmenų teisės nebus pažeistos ir nesukels suinteresuotų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, o atnaujinus terminą palikimui priimti, bus atstatytas interesų balansas visoms šalims ir atitiks visus sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Neatnaujinti termino palikimui priimti, kai pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jis neturi teisės paveldėti mamos turtą, o į šį turtą visas teises pagal testamentą, notarės teigimu, turi jo sesuo V. A., būtų visiškai neteisinga pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas, nebūdamas teisininkas, pagrįstai galėjo manyti, kad kitos D. M. turto testamentinės įpėdinės M. M. teisę paveldėti mamos turtą pagal testamentą turi tik V. A..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. A. su pareiškimu sutinka ir paaiškino, kad mirus mamai D. M., į notarą kaip testamentinė įpėdinė kreipėsi tik ji, nes kita sesuo M. M. mirė (duomenys neskelbtini) d. M. M. palikimą yra priėmusi ji pagal testamentą. 2022-05-30 d. dalyvaujant jai ir advokatei, Šilutės rajono 3-jo notarų biuro notarė A. A. išdavė liudijimą apie D. M. palikimo priėmimą pagal testamentą ir paveldėjimo bylos užvedimą. Šių dokumentų išdavimo metu notarė patikino ją ir atstovę, kad mirus D. M., jos visą palikimą pagal testamentą gali priimti tik vienintelis likęs gyvas paveldėtojas pagal testamentą - V. A., o kiti įstatyminiai įpėdiniai į palikimą teisės neturi. Apie tai ji pranešė pareiškėjui K. M.. 2022-08-05 d. jai nuvykus pasiimti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarė paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jai bus išduotas tik 1/2 daliai paveldimo mirusiosios D. M. turto, nes likusi 1/2 dalis turto, kuri testamentu buvo palikta M. M., turi atitekti jai ir broliui Z. M. kaip įpėdiniams pagal įstatymą, kadangi Z. M. buvo parašęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Notarė pripažino, kad 2022-05-30 d. klaidingai informavo ją ir advokatę, kad vienintelė V. A. turi teisę paveldėti mamos turtą. Iš tikrųjų, mama buvo parašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko jai ir sesei M. M., testamente pažymėdama, kad nors turi du sūnus ir tris dukras, tačiau palieka savo visą turtą būtent joms, nes jos ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi, todėl mirus M., kurios turtą ji vienintelė paveldėjo kaip testamentinė įpėdinė, suprato, kad yra vienintelė savo mamos turto paveldėtoja, ką pirmą kartą atvykus notarė A. A. ir patvirtino.
2022-08-05 atvykus pas notarę pasiimti paveldėjimo teisės liudijimą ir notarei pripažinus, kad ankstesnio apsilankymo metu ji neteisingai informavo, jog mirus M. M., jai testamentu paskirta turto dalis turi atitekti jai vienai kaip testamentinei įpėdinei ir paaiškėjus, kad dalį turto turi teisę paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą ir Z. M. suspėjus pateikti pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo, o broliui K. - ne, ji atsisakė pasirašyti ir priimti paveldėjimo teisės liudijimą manydama, kad taip yra neteisinga brolio K. atžvilgiu. Apie situaciją pranešus broliui K. šis nedelsiant kreipėsi į advokatę dėl paruošimo dokumentų kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. M. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti, ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po mamos D. M. mirties (duomenys neskelbtini) jis ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti ir kad palikimą laiku priimti sutrukdė objektyvios priežastys. Pareiškėjo aiškinimas, kad palikimo laiku nepriėmė, nes notarė neva suklaidino V. A., vertintinas kritiškai. Pirma, notarė galimai suklaidino V. A., o ne patį pareiškėją. Antra, 2022-05-30 V. A. pas notarę buvo atvykusi kartu su savo advokate, todėl neįtikėtina, kad notarei pasakius, jog V. A. paveldi visą turtą pagal testamentą, advokatė, būdama profesionali teisininkė, nebūtų suabejojusi notarės aiškinimu ir nepasidomėjusi, kaip šią situaciją reguliuoja įstatymas. Trečia, V. A. yra suinteresuota gauti visą mamos palikimą, todėl galėjo tyčia pasakyti, jei apskritai pasakė pareiškėjui, kad viską paveldi ji viena. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pats pasidomėti, ar turi teisę priimti palikimą ir apsispręsti, ar nori jį priimti, juolab, kad patirties dėl palikimo priėmimo pareiškėjas jau turėjo. 2021-12-20 mirė pareiškėjo sesuo J. M., ji buvo surašiusi asmeninį testamentą, kuris 2022-05-04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas. Šiuo testamentu visas turtas buvo paliktas tik K. M., palikimą K. M. priėmė 2022-03-02. Nurodytoje byloje pareiškėją atstovavo advokatė I. G., kuri atstovauja pareiškėją ir šioje byloje. Taigi pareiškėjas, kaip ir Z. M., turėjo visas galimybes paveldėjimo teisę į mamos palikimą įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjo argumentai, kad jis kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tik tuomet, kai sužinojo, kad V. A. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikimą, nes palikimą priėmė dar ir jis - Z. M., įrodo, kad tikroji priežastis, dėl kurios pareiškėjas laiku nepriėmė D. M. palikimo, buvo pareiškėjo valios priimti palikimo nebuvimas. Pareiškėjo argumentai, kad notarė A. A. neva turėjo per tris mėnesius informuoti pareiškėją, kad jis turi teisę paveldėti mirusios D. M. turto 1/2 dalį pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis, nepagrįsti, nes įstatymas tokios pareigos notarams nenustato. Paveldėtojai taip pat neturi pareigos informuoti kitus paveldėtojus apie jų teisę priimti palikimą. Ši nuostata puikiai žinoma pareiškėjui, nes ja pasirėmė savo atsiliepime į jo pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo kitoje byloje. Pasak K. M., neinformavimas kitų įpėdinių apie paveldėjimo teisę į turtą nėra nesąžiningas elgesys, pažymėjo, kad nebuvo pareigos informuoti Z. M., nes jis žinojo, jog mirė sesuo, taip pat žinojo ir tai, jog dėl palikimo priėmimo į notarą būtina kreiptis per trijų mėnesių laikotarpį. K. M. nuomone, pats paveldėtojas turi domėtis palikimu ir jį priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Ši nuostata turi būti taikoma nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo atžvilgiu. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo, jog (duomenys neskelbtini) mirė mama, kad ji 2013 m. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo dukroms, pareiškėjo seserims V. A. ir M. M., žinojo, kad (duomenys neskelbtini) sesuo M. mirė, tačiau per trijų mėnesių laikotarpį į notarę nesikreipė. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas laiku neįgyvendino savo paveldėtojo teisių iš esmės ne dėl objektyvių priežasčių, bet tikslingai arba dėl aplaidumo ar nerūpestingumo. Pareiškėjas nurodo, kad atnaujinus terminą nebus pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir nesukels suinteresuotų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių. Su šiais argumentais jis nesutinka, nes atnaujinus terminą bus pažeisti jo interesai. Atnaujinus terminą palikimui priimti, jo paveldimo turto dalis bus mažesnė, o tai ženkliai atsilieptų jo turtinei padėčiai, kuri ir taip nėra gera. Jis neturi savo būsto, jo vardu registruota tik 110 Eur vertės pagalbinio ūkio paskirties viralinė ir 1 224,84 Eur vertės dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, tačiau dėl šio turto V. A. iniciatyva šiame teisme vyksta ginčas. Teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, jis apskritai liktų be turto. Tuo tarpu K. M. turi savo būstą ir kito nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, be to, paveldėjo didelės vertės turtą pagal sesers J. M. asmeninį testamentą - butą, automobilio stovėjimo vietą (parkingą), esančius naujos statybos name Vilniaus m., taip pat automobilį, pinigus ir kitą turtą. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad neatnaujinus termino K. M. turtinė padėtis ženkliai nenukentėtų, be to, išliktų interesų balansas. Ir priešingai, atnaujinus terminą jo turtinė padėtis kaip tik ženkliai pablogėtų, todėl atnaujinti terminą esamoje situacijoje būtų neteisinga jo atžvilgiu. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių jis tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių ir laiku priimti D. M. palikimą. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, dėl to ir praleido terminą palikimui priimti. Šiuo atveju nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškimą, iš pareiškėjo K. M., jo naudai prašo priteisti 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. M. motina D. M.. Iš 2013-10-01 testamento matyti, kad D. M. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis būtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, tame tarpe ir turtą, kuris būtų įstatymo nustatyta tvarka įteisintas ar paaiškėtų vėliau, visas turtines teises, kurios yra žinomos dabar ar kurios atsirastų po jos mirties, be jokių įpareigojimų paliko lygiomis dalimis savo dukroms M. M. ir V. A..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, jo atstovės paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl tos priežasties, kad žinojo, jog mama visą savo turtą testamentu paliko seserims M. M. ir V. A.. Jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl nuolatos būna išvykęs, tačiau palaiko artimus ryšius su V. A., kuri tarpusavio bendravimo metu jam pranešdavo apie palikimo priėmimo eigą. Iš jos jis žinojo, kad notarė išaiškino, kad palikimą galės priimti viena V. A., kadangi M. M. yra mirusi. Vėliau sesuo pasakė, kad vis tik notarė pati klydo ir suklaidino ją, nes pakeitė paaiškinimą nurodydama, kad pagal teisinį reguliavimą M. dalį turi teisę paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą, tai yra, teisę priimti palikimą turi ir jis. Tuo metu jau buvo suėjęs 3 mėnesių terminas nuo palikimo kilimo ir todėl jis nebegalėjo pateikti notarei pareiškimo. Visos šios aplinkybės matyti iš byloje surinktų dokumentų, tas aplinkybes nurodė V. A., advokatė I. G., taip pat liudytoju apklaustas V. A.. Kaip nurodė I. G. ir V. A., jie pas notarę dalyvavo kartu su V. A. ir tiesiogiai girdėjo notarės paaiškinimą, kad palikimą gali priimti tik viena V. A.. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas pakankamai atsakingai elgėsi kilusio palikimo priėmimo atžvilgiu, visa eiga jis nuolatos domėjosi per V. A. ir neprivalėjo pats asmeniškai kreiptis į notarę dėl situacijos išsiaiškinimo.
Iš tikrųjų įstatymas numato, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 2 d.). Iš to aišku, kad pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kadangi D. M. visą savo turtą paliko M. M. ir V. A., M. M. mirus, jos turto dalį turėjo teisę paveldėti V. A..
Iš aptariamo įstatymo matyti, kad jame numatyta tik situacija, kai testamentu paskirti įpėdiniai atsisako ar nepriima palikimo, tai yra, kai jie yra gyvi. Šiuo gi atveju, M. M., tai yra asmuo, kuriam testatorė paliko dalį savo turto, mirė anksčiau už testatorę ir paveldėjimo teisiniai santykiai pagal testamentą neatsirado, todėl nėra galimas nei palikimo atsisakymas, nei nepriėmimas. Tokiai situacijai CK 5.61 straipsnio nuostatos netaikomos, tai yra, M. M. mirus anksčiau už testatorę D. M., paveldėjimo teisiniai santykiai tarp šių asmenų neatsirado, todėl M. buvusi paskirta testamentu turto dalis turi būti laikoma testamentu nepaskirta ir paveldima pagal įstatymą. Tačiau tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, kurią žinoti kiekvienas asmuo neprivalo, tuo labiau asmenys, niekaip nesusiję su teisininko veikla (2016-11-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451- 421/2016).
Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), o apie galimybę paveldėti pareiškėjas sužinojo (duomenys neskelbtini). Pareiškimas teisme užregistruotas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjas elgėsi pakankamai apdairiai, atsakingai, sąžiningai, operatyviai ir nustatytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą terminą laikytinos svarbiomis, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis). Manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo detaliai analizuoti įpėdinių turtinę padėtį, aiškintis, kiek pagerės ar pablogės vieno ar kito turtinė padėtis priimant palikimą dviems, ar trims įpėdiniams.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Z. M. 100 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Šiuo atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens Z. M. interesai yra akivaizdžiai priešingi, todėl patenkinus pareiškėjo pareiškimą, iš Z. M. pareiškėjui priteistinos prašomos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Priteisti iš Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Šilutės rajono 3-jo notaro biuro notarę A. A. sustabdyti D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo bylą ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų suinteresuotiems asmenims Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtas Tauragės apylinkės teismo 2022-08-12 nutartimi, teismo procesiniam sprendimui šioje byloje įsiteisėjus, panaikinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.