- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-1678-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. Š., E. Š.
Pranešėja V.N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1678-123/2010
2010 m. gruodžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos N. G., kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-490-824/2010 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. Š. ir E. Š. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir leidimo rengti detalųjį planą nesuderinus su kaimynais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2010-06-30 pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: 1) nustatyti žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) prie D. B. nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) ribas pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą; 2) leisti jai užbaigti sklypo esančio adresu duomenys neskelbtini prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūras be V. Š. ir E. Š. sutikimo; 3) priteisti iš V. Š. ir E. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai priklauso namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., o atsakovams nuosavybės teise priklauso namas, esantis adresu Vandens g. nr. 19, Kretingos m. Nurodė, kad prie abiejų namų, sklypai nėra suformuoti, o žemė prie šių statinių yra priskirta laisvos žemės fondui. Ieškovė inicijavo jai paskirto žemės sklypo, esančio prie jos nuosavybės teise priklausančio namo, suformavimą ir jai buvo išduotos detaliojo plano rengimo sąlygos, iš kurių viena buvo detaliojo plano suderinimas su gretimo sklypo naudotojais. Nurodo, kad atsakovai nesutiko su rengiamo detaliojo plano sprendiniais, nes jų nuomone ieškovės sklypas patenka į atsakovams Kretingos rajono mero 1992-08-06 potvarkiu Nr. 32, bei Kretingos rajono valdybos 1992-09-17 potvarkiu Nr. 438V, paskirtų žemės ribas. Atsakovams nesutikus, detalusis planas liko nesuderintas. Ieškovė nurodė, jog sklypo ribos buvo suderintos su Kretingos rajono architektu 1993 05 03 ir ji yra tinkamai įforminusi visus dokumentus, susijusius su šio žemės sklypo išpirkimu. Pažymėjo, kad detalusis planas buvo suderintas su AB „VST", TEO LT AB, AB „Kretingos vandenys", AB „Lietuvos dujos". Nuolatinės statybos komisijos 2008 05 28 d. Kompleksinio derinimo protokolas patvirtina, kad visos institucijos pritarė šio detaliojo plano tvirtinimui: Kretingos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūra, Savivaldybės administracijos taryba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrius. Nurodė, kad iš esmės tik dėl atsakovų nepagrįstai iškelto ginčo dėl besiribojančių žemės sklypų ribų, detaliojo planavimo procedūra negali būti užbaigta.
Atsakovai 2010-06-09 pateikė prašymą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu bei nurodė, jog ginčą turi spręsti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), todėl Inspekcija taip pat trauktina į bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog detalusis planas yra suderintas nuolatinėje komisijoje, tačiau ar jis patikrintas Inspekcijos, kuri atlieka tikrinimą ir rengia patikrinimo aktus, vadovaujantis Aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu. Taip pat nurodo, jog detaliojo plano rengimo procedūra turėtų būti pradėta iš naujo, kadangi išduotų sąlygų galiojimas yra pasibaigęs bei pasibaigusi ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Taip pat nurodo, jog teritorijų planavimo procese kilusius ginčus tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, šiuo atveju Inspekcija. A r ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka, iš bylos duomenų nematyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2010-07-08 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovės D. B. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti iki 2010-08-02, įpareigojant pateikti įrodymus, dėl prašomo žemės sklypo ribų nustatymo pasinaudojimo ikiteismine ginčo šioje dalyje sprendimo tvarka, bei duomenis, ar atsiradęs ginčas dėl detaliojo plano rengimo užbaigimo, tarp ieškovės ir atsakovų Įstatymo nustatyta tvarka buvo išnagrinėti planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiojo institucijoje.
2010-08-03 Kretingos rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės paaiškinimas dėl 2010-07-08 nutartyje nustatytų įpareigojimų vykdymo. Ieškovė pažymi, kad pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip ginčas dėl kadastrinių matavimų, nes ginčo esmė yra besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymas. Nurodo, jog išankstinio nagrinėjimo procedūra yra privaloma, kai yra ginčijama dėl teritorijų planavimo dokumentų ar (ir) teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų bei kompetetingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo).
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-08-18 nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės D. B. ieškinį ir priteisė atsakovei V. Š. iš ieškovės 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybei iš ieškovės 111,48 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, grąžinti ieškovei 262,00 Lt pagal 2008-09-19 įmokos mokėjimo kvitą – 100,00 Lt, pagal 20008-10-10 įmokos mokėjimo kvitą – 30,00 Lt ir pagal 132 Lt 2010-06-29 kasos pajamų orderis Nr. 934370 - 132 Lt. Teismas nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Ieškovė teismo buvo įpareigota per teismo nustatytą terminą pateikti įrodymus, kad buvo užbaigti visi teritorijos planavimo etapai, kaip numatyta teritorijų planavimo įstatyme ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėse ir ar kilus ginčui buvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. ar atsiradęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovų Įstatymo nustatyta tvarka buvo išnagrinėti planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, bei tokio ginčo nagrinėjimo rezultatą. Ieškovė šių dokumentų nepateikė ir nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka ir šia teise dar turi teisę pasinaudoti. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama teismo nustatyti žemės sklypo ribas teismui nepateikė duomenų, kad ieškovės į bylą pateiktas jos žemės sklypo planas yra įstatymų nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis, bei yra suderintas su gretimų sklypų savininkais, o taip pat yra sudarytas jos sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Tik gretimų sklypų savininkams (naudotojams) derintų sklypo ribas ar atsisakius valstybės institucijoms derinti ieškovės sklypo ribas, ji įgytų teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu (LR žemės ūkio ministerijos 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių III skyrius). T. y. ieškovė nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka ir šia teise dar turi teisę pasinaudoti.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama 2010-08-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti, o klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pagal teismingumą Kretingos rajono apylinkės teismui. Nurodo, jog LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintose nekilnojamojo turto objektų kadastriniuose matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių originalioje redakcijoje, pakeitus 29.9 punktą, taisyklėse nebėra reglamentuojama ginčų dėl sprendimo tvarka, esant nesutarimų dėl žemės sklypų ribų. Pažymi, jog ieškovės reikalavimas negali būti vertinamas kaip ginčas dėl kadastrinių matavimų, nes ginčo esmė yra besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 12). Atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b. l. 13). Kretingos rajono LDT vykdomojo komiteto 1987-07-22 sprendimu Nr. 103 ieškovei buvo suteiktas 600 kv.m. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), individualaus namo statybai (b. l. 31). Kretingos miesto LDT vykdomojo komiteto 1988-02-25 sprendimu ieškovei buvo padidintas žemės sklypas (b. l. 35). Kretingos rajono valdybos 1993-06-03 potvarkiu Nr. 267v ieškovei buvo leista nusipirkti 305,92 kv.m. žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). Kretingos rajono valdybos 1992-09-17 potvarkiu Nr. 438v atsakovui A. Š. buvo leista nusipirkti 1 500 kv.m. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), o Kretingos miesto mero 1992-08-06 potvarkiu Nr. 32 „Dėl papildomų žemės sklypų suteikimo“ atsakovui A. Š. buvo suteiktas papildomas 900 kv. m. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 23). Tiek ieškovei, tiek atsakovams žemės sklypai, prie jų namų valdų nėra suformuoti ir teisiškai įforminti, jie priskirti prie laisvos žemės fondo. Ieškovė parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)detalųjį plano projektą (b. l. 16). Atsakovė atsisakė derinti ieškovės parengtą detalųjį planą (b. l. 17).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-08-18 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Pirmosios instancijos teismas 2010-07-08 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį grąžino ieškovei. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama teismo nustatyti žemės sklypo ribas teismui nepateikė dokumentų, kad ieškovės į bylą pateiktas žemės sklypo planas yra įstatymų nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis, bei yra suderintas su gretimų sklypų savininkais, o taip pat yra sudarytas jos sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Tik gretimų sklypų savininkams (naudotojams) derintų sklypo ribas ar atsisakius valstybės institucijoms derinti ieškovės sklypo ribas, ji įgytų teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu (LR žemės ūkio ministerijos 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių III skyrius). Ieškovė mano, kad šiose taisyklėse nėra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kai kyla ginčas dėl žemės sklypo ribų, atsižvelgiant į pakeistą taisyklių 29.9 punktą (2003-11-06 LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-473).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad žemės sklypo ribų nustatymą nagrinėja teismas. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja, jog teismas žemės sklypo ribas nustato, esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog jos sklypo ribos buvo suderintos 1993-05-03 su Kretingos rajono architektu, tuo tarpu atsakovai nurodo, jog ieškovės sklypas patenka į atsakovams Kretingos rajono mero 1992-08-06 potvarkiu Nr. 32, bei Kretingos rajono valdybos 1992-09-17 potvarkiu Nr. 438V, paskirtų žemės ribas. Taigi nesutampa sklypo ribos, todėl yra pagrindas ribas nustatyti teismo sprendimu.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nustatė, jog sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A.A.P., bylos Nr.3K-3-475/2010).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, nustatydamas privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra pateikus dokumentus, įrodančius, jog detaliojo plano projektas buvo suderintas su Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija (1 t., b. l. 25-26), planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentams rengti buvo suderintas su Kretingos rajono savivaldybės statybos ir urbanistikos vyr. architektu (1 t., b. l. 29-30). Taigi iš teismui pateiktų dokumentų, darytina išvada, jog detalusis planas netvirtintinas dėl gretimo sklypo savininkų (atsakovų) nesutikimo su detaliajame plane nurodytomis žemės sklypo ribomis. Kaip pažymėta anksčiau, ginčus dėl žemės sklypo ribų nustatymo sprendžia teismai, taigi ieškovė pagrįstai kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, siekdama apginti savo teises ir išspręsti kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog ieškovė nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl reikalavimo užbaigti detalųjį planą nesuderinus su kaimynais. Pažymėtina, kad detaliuoju planu yra formuojamos žemės sklypų savininkų ir naudotojų ribos, kurios negali pažeisti aplinkinių žemės sklypų savininkų ir naudotojų ribas ir rengiant detalųjį planą, formuojamo žemės sklypo ribos turi atitikti faktiškai suteikto ir naudojamo žemės sklypo ribas. Tačiau, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kurio neišsprendus, nėra galimybės išspręsti detalaus plano užbaigimo klausimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2010-08-18 nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodama Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.