- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-253-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
- Atsakovas
- J. K., R. K.
- Trečiasis asmuo
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-752/2009 pagal ieškovo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ieškinį atsakovams J. K., R. K., R. K., trečiajam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų tarnybinių patalpų ir nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad atsakovui J. K., 1964-1993 metais dirbusiam Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Biržų rajono priešgaisrinėje tarnyboje prie policijos komisariato, buvo suteiktos gyvenamosios patalpos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastate J.Janonio gt.1, Biržai. 1971-12-08 su juo buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis, o 1993-05-17 atsakovas buvo atleistas iš viršininko pavaduotojo pareigų, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto LR Vyriausybės 1991 -07-29 nutarimu Nr. 304, suėjus nustatytam amžiui. Atleidus iš darbo, J. K. gyvena nuosavybės teise jam priklausančioje sodyboje Ripeikių kaime, Biržų rajone, o ginčo patalpose nuo 1993 m. gyvena atsakovo sūnus R. K. su šeima. Nurodo, kad R. K. jokie tarnybiniai santykiai su Biržų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba nesieja, su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, todėl darytina išvada, kad jis su šeima yra savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, todėl iškeldintini iš buto ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteiktina. Nurodo, kad 2007-01-16 registruotais laiškais atsakovai buvo įspėti iki 2007-02-16 atlaisvinti neteisėtai užimamas Biržų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausančias patalpas, tačiau į raginimus nereaguoja. Prašė teismą nutraukti 1971-12-08 nuomos sutartį, sudarytą su J. K. ir iškeldinti atsakovus R. K. ir R. K. su nepilnamečiais vaikais V. K., gim. 2002-04-07 ir N. K., gim. 2006-09-01, iš užimamų tarnybinių patalpų, esančių J. Janonio g. 1, Biržų m..
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, 2002-03-18 fiksuotais kadastro duomenimis yra specialios paskirties gaisrinė. Šio pastato vidaus plotų eksplikacijos duomenimis antrame ir trečiame aukšte yra gyvenamosios paskirties patalpos, kurių naudingas plotas 97,13kvm., o gyvenamosios -62,63kvm. Nurodė, kad pastatas nuosavybės teise priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise DŽDT Vykdomojo komiteto 1968-02-14 sprendimo Nr. 37 pagrindu valdo ieškovas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog ginčo patalpos atsakovui J. K. buvo suteiktos 1971-12-08, dirbant Biržų rajono vykdomojo komiteto SVD (raidės rusiškos) valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje inspektoriumi, tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus atsakovui J. K. tarnybinės patalpos negalėjo būti suteiktos, nes jam tokios teisės nesuteikė užimamos pareigos. Teismas konstatavo, kad byloje jokių duomenų, jog ginčo patalpos pagal tuo metu galiojusius įstatymus būtų buvusios priskirtos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nėra, o iš 1971-12-08 nuomos sutarties negalima daryti išvados, kad J. K. būtų buvusios suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos: ji yra įvardinta gyvenamosios patalpos Valstybinės žinybos name nuomos sutartimi, joje nėra nurodyta, jog gyvenamoji patalpa suteikiama tarnybos laikotarpiui, be to, numatyta nuomininko teisė subnuomoti patalpą, keisti į kitą, taip pat teisė reikalauti perduoti jam naudotis atsilaisvinusį neizoliuotą nuo jo gyvenamosios patalpos kambarį ir kt.. Teismas darė išvadą, kad su atsakovu buvo sudaryta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis žinybiniame name, kuriame gyvenamasis plotas buvo suteikiamas tokiu pat principu, kaip ir vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų namuose (1964 m. CK 319 str.). Teismas nurodė, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo 1971-12-08 ginčo patalpų nuomos sutartį laikyti tarnybinės gyvenamosios patalpos, ar kaip nurodoma ieškinyje - tarnybinės patalpos nuomos sutartimi. Nurodė, kad pagrindo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pasibaigus nuomininko darbo santykiams, nenumatė nei gyvenamosios patalpos suteikimo metu galiojęs 1964 m. CK, nei galiojantis 2000 m. CK. Teismas nenustatė ir kitų pagrindų, leidžiančių teigti, jog atsakovas J. K. bei jo šeimos nariai teisę į nuomojamą ginčo patalpą prarado. Ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad nuo atleidimo iš darbo dienos J. K. ginčo patalpose negyvena, teismas laikė neįrodyta bei konstatavo, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su nuomininku turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Teismas darė išvadą, jog negalima iškeldinti atsakovų R. K. ir R. K. su jų nepilnamečiais vaikais ir patikslintame ieškinyje ieškovo nurodytomis CK 6.609 ar 6.610 normomis, kadangi CK 6.609 str. reglamentuoja ne nuomotojo, bet nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį, įspėjus nustatyta tvarka nuomotoją. Teismas nurodė, kad įvertinus ir tą aplinkybę, jog atsakovui buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, 1995-11-20 atsakovui sulaukus pensijinio amžiaus ir pagal tuo metu galiojusį CK 363 str. 3 p. jis negalėjo būti iškeldintas, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad nėra teisimo pagrindo nutraukti 1971-12-08 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su J. K.. Nurodo, jog gyvenamųjų patalpų nuomos, sudarytos su atsakovu, paskirtis buvo ne aprūpinti J. K. gyvenamuoju būstu ar pagerinti jam būsto sąlygas, o tam, kad jis tinkamai galėtų atlikti savo darbą dėl šio darbo specifiškumo, nepaisant to, kad ginčo patalpoms nebuvo suteiktas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas. Nurodo, jog atsakovas J. K. šiuo metu nesusijęs jokiais santykiais su Biržų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, jis iš darbo atleistas suėjus nustatytam amžiui bet ne išėjus į senatvės pensiją, todėl CK 363 str.3 p. įtvirtinta garantija jam negali būti taikoma ir jis negali toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima iškeldinti atsakovų R. K. ir R. K. su jų nepilnamečiais vaikais iš ginčo patalpų remiantis CK 6.609 str. ar CK 6.610 str. dėl to, kad CK 6.609 str. reglamentuoja nuomininko, o ne nuomotojo teisę nutraukti sutartį. Pagal CK 6.609 str. 3 dalį „nuomininkui <...> išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas J. K. gyvena ginčo patalpose vadovaudamasis antstolio 2008-09-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovų parodymais, nes žvejybos įrankių, batų, kitų daiktų buvimas ginčo patalpose nėra pakankami įrodymai konstatuoti, kad asmuo ten gyvena. Teismas teisingai pažymėjo, kad CK 6.609 str. reglamentuoja nuomininko teisę nutraukti sutartį, tačiau šiame straipsnyje nėra nuorodos į CK 6.610 str. kaip šios nuomininko teisės įgyvendinimo tvarką, todėl CK 6.610 str. laikytinas atskiru savarankišku pagrindu nuomos sutarčiai nutraukti ir asmenims iškeldinti. Dėl šių priežasčių ir CK 6.609 straipsnio 3 dalies bei CK 6.610 straipsnio pagrindu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovas J. K. iškeldintas. Kadangi pagal CK 6.609 str. 3 d. „gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, atsakovai R. K. ir R. K. ir jų nepilnamečiai vaikai taip pat turi būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Tas faktas, kad atsakovas R. K. gyvenamosiose patalpose gyvena nuo gimimo, ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nėra teisėtas pagrindas atsirasti nuosavybės teisei į gyvenamąsias patalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad 1971-12-08 su ieškovu sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jam ir jo šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, susidedanti iš 2 kambarių ir virtuvės 29,12 kv.m., o 1977-03-10 atlikus priešgaisrinės dalies pastato rekonstrukciją, jo užimamos gyvenamosios tarnybines patalpos buvo padidintos iki 61,03 kv.m. Teigia, jog šiose patalpose su šeimos nariais gyvena iki šiol, moka visus mokesčius, sutarties sąlygų nepažeidinėja, ginčo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, šiame bute yra jam priklausantys baldai, daiktai, drabužiai, iš šio buto niekada nėra išvykęs gyventi kitur. Nurodo, kad kitų patalpų, tinkamų gyventi, neturi. Kartu su juo gyvenantys šeimos nariai sūnus R. K., jo žmona R. K. ir jų du nepilnamečiai vaikai Nemunas ir Vesta taip pat neturi kitų gyvenamųjų patalpų. Atsakovas nurodo, kad 1993-05-17 nutraukus tarnybinius santykius su ieškovu, liko gyventi tarnybinėse patalpose, jokio ginčo su ieškovu dėl atsakovo ir jo šeimos narių užimtų tarnybinių gyvenamųjų patalpų nebuvo. Mano, kad konkliudentiniais atsakovo ir ieškovo veiksmais ginčo patalpų nuomos sutartis tęsėsi iki 2007-01-16. Atsakovas nurodo, kad pagal gyvenamosios patalpos (tarnybinės) nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio CK 358, 363 str. nuostatas, atsirado pareiga iškeldinant iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikti kitą gyvenamąją patalpą senatvės pensininkui, kokiu jis tapo 1995 m. Be to, mano, kad reikalavimui iškeldinti nuomininką turi būti taikomas CK 84 str. nustatytas 3 metų ieškininio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 1993-05-17, kai nutrūko jo tarnybiniai santykiai su ieškovu. Nurodo, jog ieškovas teismui pateikė raštišką patvirtinimą, kad atsakovo išnuomotos tarnybinės gyvenamosios patalpos bus pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, todėl pagal CK 6.616 str. nuostatas iškeldinant iš juridinių asmenų išnuomotų gyvenamųjų patalpų, fiziniams asmenims turi būti suteikta kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa.
Atsakovai R. K. ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovui J. K. pagal 1971-12-08 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškovu gyvenamosios patalpos suteiktos teisėtai ir jis bei jo šeimos nariai jose gyvena teisėtai. CK 358 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad nesuteikiant gyvenamojo ploto negali būti iškeldinami senatvės pensininkai. Nurodo, jog atsakovai sutinka išsikelti iš ginčo buto, jeigu jiems bus suteikta kita tinkama gyvenamoji patalpa.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovui J. K. ir jo šeimai gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1971-12-08. Tuo metu atsiradę nuomos civiliniai teisiniai santykiai buvo reglamentuojami galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso. Tam, kad atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas - patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys - darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka - rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduotą specialų orderį. Reikalavimo sudaryti rašytinę tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį kaip atskirą dokumentą, įstatymas nenumatė (1964m. CK 320 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismui ieškovas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nepateikė neginčijamų duomenų, kad ginčo patalpos, kurios buvo suteiktos atsakovui J. K., jo darbo pas ieškovą laikotarpiu, buvo registruotos tarnybinėmis patalpomis. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog patalpos, J.Janonio g.1 Biržų m., kaip tarnybinės patalpos buvo įregistruotos rajono (miesto) vykdomojo komiteto (VK) sprendimu ir suteiktos atsakovui pagal šio komiteto išduodamą specialų orderį (1t., b.l. 75, 91, 2t., b.l.76, 107, 129). Be to, pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1968-05-22 nutarimu nustatytą sąrašą pareigybių ir darbų, į kuriuos priimti darbuotojai turėjo teisę naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, atsakovo pareigybė, kurias tuo metu vykdė J. K., nebuvo priskirta prie pareigybių, kuriose dirbant jis turėjo teisę būti apgyvendintas tarnybinėse patalpose (1t., b.l.25-27). Civilinio kodekso CK 319 str. (1964 m. įstatymo redakcija) numatė, kad DŽDT namuose aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis galėjo vykdomasis komitetas, o valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų namuose – šių organizacijų administracijos, bendru su profsąjungos komitetu sprendimu, patvirtintu DŽDT VK. Gyvenamasis plotas, esantis įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, galėjo būti suteiktas tik šių organizacijų darbuotojams. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad su atsakovu 1971-12-08 buvo sudaryta 2 kambarių ir virtuvės 29,12 kvm gyvenamojo ploto J.Janonio g.1, Biržų m. nuomos sutartis, dalinai atitinkanti minėtus reikalavimus, tačiau nesant duomenų, kad ginčo patalpos J.Janonio g.1, Biržų m. buvo registruotos tarnybinėmis patalpomis, teigti jog atsakovui buvo suteiktos tarnybinės patalpos, jo darbo pas ieškovą laikotarpiui, nėra pakankamo pagrindo. Tai, jog patalpos nėra priskirtos tarnybinėms patalpos, pripažįsta ir apeliantas, todėl konstatuotina, kad taikyti teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį režimą, šioje byloje nėra pagrindo. Be to, aukščiau paminėta nuomos sutartis leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpose atsakovas ir jo šeimos nariai apsigyveno teisėtai (1t., b.l.43-45, 2t., b.l. 132). Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad, 1977 m. ieškovo patikėjimo teise valdomas pastatas buvo rekonstruotas. Iš Biržų rajono architekto leidimo Nr.4 matyti, kad rekonstrukcijos metu padidėjo gyvenamojo ploto dalis, tačiau duomenų, kad šis plotas būtų paskirtas naudotis atsakovui ir jo šeimos nariams, byloje nėra, todėl nesant įrodymų apie didesnio ploto gyvenamųjų patalpų suteikimą, atsakovai neturi pagrindo naudotis didesniu gyvenamuoju plotu nei numatyta 1971-12-08 sutartimi (1t., b.l. 122-126). Ieškovas nenurodė, kokiomis konkrečiai patalpomis nepagrįstai naudojasi atsakovai, todėl konstatuoti kokios patalpos yra užimtos neteisėtai, negalima.
Ieškovas prašė teismą iškeldinti atsakovą ir jo šeimos narius iš gyvenamųjų patalpų vadovaujantis CK 6.609 str. 6.610 str. pagrindu ir nurodė, kad atsakovas J. K. gyvenamosiose patalpose negyvena, jo šeimos narių darbo santykiai su ieškovu nesieja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įspėjimas nuomininkui apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas 2007-01-16, nuomos sutarties nutraukimą reglamentuoja 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso normos (2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 4 dalis). Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Aukščiau paminėta nuomos sutartimi atsakovui J. K. ir jo šeimos nariams gyvenamosios patalpos buvo suteiktos neterminuotai. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas J. K. ginčo patalpose negyvena, tačiau neginčijamų įrodymų apie tai, jog atsakovas išvyko gyventi kitur, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog J. K. gyvena ginčo patalpose, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas J. K. yra įsigijęs gyvenamąjį namą, keletą žemės sklypų nepatvirtina, jog ginčo patalpose jis negyvena, nes byloje esanti Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pažyma patvirtina, kad atsakovo įsigytos gyvenamosios patalpos yra avarinės būklės. Be to, aplinkybės, kad atsakovas J. K. lankosi bute, nepaneigė ir liudyt. V. B., K. Ž. (1t., b.l. 114-119, 129, 2t., b.l.137-150). Įvertintina ir ta aplinkybė, kad J. K. gyvenamoji vieta yra deklaruota ginčo patalpose, o byloje esanti Atsiskaitymo už gyventojams patiektą šaltą vandenį ir pašalintas bei išvalytas nuotekas sutartis, atsakovo J. K. sudaryta 2008-10-28 su UAB “Biržų vandenys”taip pat iš dalies leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gyvena ginčo bute ir naudojasi jam teikiamomis paslaugomis (1t., b.l. 96, 2t., b.l. 69-70, 94). Kadangi ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, jog atsakovas J. K. išvyko gyventi kitur, tenkinti ieškovo reikalavimus teismui nebuvo pagrindo (CPK 178 str.). Nepaneigus minėtos aplinkybės, nutraukti nuomos sutartį su atsakovu bei iškeldinti iš buto jo šeimos narius nėra pakankamo pagrindo. Be to, CK 6.604 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ginčas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių teismo tvarka gali būti sprendžiamas tik dėl sutarties pakeitimo.
Atsakovo J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog dėl ieškovo reikalavimų byloje taikytina senatis yra atmestinas, nes reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, nes naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio.
Dėl paminėto, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo nuomos sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.