Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia: 2018 m. sausio 31 d. Bausmės pabaiga: 2028 m. sausio 31 d. ½ paskirtos bausmės atliko 2023 m. sausio 31 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 19 d. – 3 metai 11 mėnesių 24 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 22 d. gautas nuteistojo M. L. skundas, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, jog po ankstesnio svarstymo, nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai yra įvykdęs – buvo perkeltas į lengvąją grupę, sistemingai bendravo su reabilitacijos skyriaus specialistu individualių pokalbių metu, bendravo su resocializacijos skyriaus socialiniais darbuotojais, toliau tęsė darbinę veiklą, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo išvykęs į trumpalaikę išvyką už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta, aktyviai dalyvavo ir pasiūlė organizuoti projektą Vilniaus kalėjime (duomenys neskelbtini), dalyvavo programoje (duomenys neskelbtini), teisinio ugdymo mokymuose tema (duomenys neskelbtini), teisinio ugdymo mokymuose tema (duomenys neskelbtini), dalyvavo psichologinėje (duomenys neskelbtini) programoje, lankė grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus. Anot nuteistojo, ankstesnės Komisijos rekomendacijos buvo pilnai įvykdytos, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistojo teigimu, jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vyro nuomone, jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų. Taip pat nuteistasis nurodė, kad Komisija pateikė jam rekomendaciją, tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, vykdymą, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis pats nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Nuteistojo įsitikinimu, Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame Nutarime nėra pateikta. Vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Vyras pažymėjo, jog bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir vyko į namus trumpalaikei išvykai. Išvykos metu pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Atkreipė dėmesį, jog turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir ypač su sužadėtine – artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. L. 2024 m. vasario 7 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. M. L. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo M. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta M. L. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. spalio 20 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. bei 2024 m. sausio 30 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis sistemiškai nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar M. L. gali būti paleistas lygtinai.

Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Skundžiamame Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarime nurodyta, kad M. L. vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: buvo perkeltas į lengvąją grupę, sistemingai bendravo su reabilitacijos skyriaus specialistu individualių pokalbių metu, bendravo su resocializacijos skyriaus socialiniais darbuotojais, toliau tęsė darbinę veiklą, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo išvykęs į trumpalaikę išvyką už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta, aktyviai dalyvavo ir pasiūlė organizuoti projektą (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau buvo pasyvus, reiškė pasiteisinimus dėl nedalyvavimo projektinėje veikloje, dalyvavo programoje (duomenys neskelbtini), teisinio ugdymo mokymuose tema (duomenys neskelbtini), teisinio ugdymo mokymuose tema (duomenys neskelbtini), dalyvavo psichologinėje (duomenys neskelbtini) programoje, lankė grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus. Teismas išdėstytas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jau galėtų laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nuteistasis du kartus buvo pažeidęs drausmės ir režimo reikalavimus, kartą skatintas, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistajam nors ir atlikusiam dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos dinaminiai veiksniai – lėšų paskirstymo stoka, darbinės patirties stoka, nusikalstamo elgesio, susijusio su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais vertinimo stygius, socialinio atsakingumo bei kryptingumo stoka, orientavimasis į trumpalaikių tikslų siekimą, nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, kriminalinį elgesį palaikantis elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Atkreiptinas dėmesys, jog M. L. anksčiau teistas du kartus, nusikaltimai sunkėjo. Paskutinį kartą teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris įvykdytas bendrininkų grupėje. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. L. buvo skirtas laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, tačiau nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė ir po laisvės apribojimo padarė naują nusikalstamą veiką. Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoja teismo nuomonę, įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, jog teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra glaudus ryšys su artimais giminaičiais, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai neužkirto kelio jų padarymui. Todėl šios aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo pasiektą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Akcentuotina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius – nepateikia jokių naujų, visuomeninę veiklą, visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę patvirtinančių duomenų, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog asmuo gali atlikti likusią dalį bausmės nenusikalstant, jo neizoliuojant nuo visuomenės. Taip pat, nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcijos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog M. L. gali gyventi socialinėje visuomenėje nenusikalsdamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos privalo dėti pastangas pakeisti nuteistojo asmenybę bei elgesį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių.

Nors nuteistasis deklaruoja, jog vykdo individualią veiklą pagal pažymą – teikia (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė teismui jokių jo tokią darbinę veiklą patvirtinančių įrodymų – (duomenys neskelbtini), atlygį patvirtinančių sąskaitų-faktūrų ir t. t. Pastebėtina, kad nuteistieji dirbdami gali prisidėti ne tik prie savęs išlaikymo, bet ir prie žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, netgi lėšų paaukojimo labdaringoms organizacijoms.

Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš kalėjimo yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas vienbalsiai. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu pritaikius nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo institutą, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. L. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.