Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka, bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.30 val. kiek tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą, nedirbant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

2) 2019 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, bausmė subendrintina su 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) 2019 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL (3 000 EUR) bauda. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimas;

4) 2022 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda. duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;

5) 2024 m. sausio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, paskiriant įpareigojimus: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, įpareigojant pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus bei turto konfiskavimas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. (1 tomas, 117-121 b.l)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2024 m. birželio 11 d. apie 22 val. 41 min., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu mušė šeimos narį, brolį T. S., pastarajam sudavė rankomis ir kojomis į galvos sritį, tuo sukėlė T. S. fizinį skausmą. (1 tomas, 104-105 b.l.)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinime aprašytas aplinkybes neginčijo. Iš esmės paaiškino, jog, įvykio aplinkybių ne labai atsimena. Būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą ir tyčia sudavė savo broliui T. S. į įvairias kūno vietas. Dėl padarytos baudžiamojo įstatymo numatytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam L. S. visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be L. S. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis:

2024 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime aprašyta informacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-22243-24 dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 tomas, 7-12 b.l.).

2024 m. birželio 12 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Patekus į namo kiemą, dešinėje pusėje yra dviejų aukštų mūrinis namas. Žiūrint į namą, iš kiemo pusės, kairėje pusėje matome įvykiui reikšmingą vietą – terasą. Šalia terasos, ant žemės yra sudaužytas gėlių vazonas, ant kurio galimai yra matomi kraujo pėdsakai. Įvykiui reikšminga vieta yra prie įėjimo į terasą ant betoninio grindinio. Apžiūrint terasą, viduje matomas stalas, o ant šio matomi girtavimo pėdsakai (1 tomas, 14-19 b.l.).

2024 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime aprašyta informacija dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 22 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), kieme, L. S., kilusio žodinio konflikto metu, sudavė nenustatytą skaičių kartų, kojomis ir rankomis savo broliui T. S. į galvos sritį. Dėl nurodytų veiksmų T. S. jautė fizinį skausmą ir patyrė akivaizdžiai matomus sužalojimus, esančius dešinėje galvos pusėje (1 tomas, 20-23 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. S. duotais paaiškinimais, kad jis grįžo namo adresu: (duomenys neskelbtini) kuriuose gyvena jo tėvai. Tikslaus laiko pasakyti negali kada grįžo, buvo tamsu. Buvo išgėręs. Jo brolis L. S. sėdėjo terasoje. Dėl ko kilo konfliktas, jis pasakyti negali, nes nepamena. Visą laiką gerai sutardavo su broliu ir bendraudavo. Be pateisinamos priežasties L. S. jam sudavė į veido sritį iš rankų ir kojų. Kiek smūgių buvo pasakyti negali (1 tomas, 28-31 b.l.).

2024 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. S. papildomai duotais paaiškinimais, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus. Jis gyvena pas savo tėvus namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu šiuose namuose gyvena ir jo brolis L. S.. Jam grįžus į namus, namuose terasoje jau sėdėjo jo brolis L. S., kaimynas N. K. ir E. M.. L. S. ir N. K. buvo neblaivūs. Namuose, t. y. terasoje, jis dar vartojo alkoholio. Paskui L. S., nei iš šio, nei iš to užsimojo ranka ir sudavė smūgį ir pataikė jam į galvą. Jis nuo šio gauto smūgio nukrito ant grindų terasoje. Po to nelabai prisimena, bet žino, kad rankomis jis užsidengė veidą. Jautė smūgius rankomis. Smūgiai buvo į galvos sritį. Paskui kažkuriuo momentu pajuto, kad jam spaudžia galvą su koja. Žino, kad tai darė brolis L. S.. Jis negali patikslinti kiek jam buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis, nes tikrai nežino. Jautė, kad smūgiai buvo į galvos sritį. Momento kaip buvo iš terasos pertrauktas į kiemą, jis nepamena. Nuo šitų brolio veiksmų jam buvo sukeltas fizinis. Tą patį vakarą dėl buvusio girtumo jam nelabai skaudėjo, tačiau rytojaus rytą jam labai skaudėjo galvą. Kaip jis suprato, tai jo brolis L. S. pats liovėsi jį mušęs. Po šio įvykio, t. y. kai buvo sumuštas brolio, jis pas medikus dėl sumušimų nebuvo nuvykęs. Po įvykio su broliu L. S. nebendrauja. Brolis jo neatsiprašė. Kai brolis būna neblaivus, tai jis tampa sunkaus ir neprognozuojamo elgesio, tuomet ir įvyksta visi nesusipratimai (1 tomas, 33-34 b.l.).

2024 m. birželio 12 d. atlikta T. S. asmens apžiūra, kurios metu nustatyta, kad veido srityje, dešinėje pusėje matomas patinimas. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų neužfiksuota (1 tomas, 35-36 b.l; 37-39 b.l.).

2024 m. birželio 11 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje yra nurodyta, kad apžiūrėjus T. S., jo dešinėje galvos pusėje virš ausies ir viršutinio skruosto srities stebimas sumušimas ir patinimas. Iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Preliminarioje diagnozėje parašyta: „Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas“ (1 tomas, 58 b.l.).

2024 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. G 273/2024(09), kurioje yra nurodyta, kad T. S. teismo medicininiai apžiūrai atvykęs nebuvo, o klinikiniais duomenimis kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Nurodoma, kad jei T. S. 2024 m. birželio 11 d. įvykusio įvykio metu buvo suduota į galvą, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 tomas, 59-61 b.l; 62-63 b.l; 64 b.l.).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale yra pažymėta, kad T. S. nustatytas 3,20 promilių girtumas (1 tomas, 65-67 b.l.).

2024 m. birželio 12 d. liudytojo N. K. paaiškinimais, jog paskambino kaimynui T. S., paklausti ar turi parūkyti. Jis teigė, kad jo nėra namuose ir pasakė, kad tuoj grįžta. Jis nuėjo pas kaimynus, terasoje sėdėjo L. S. su drauge E. M.. Jam jie pasiūlė dar išgerti, kol T. S. dar nebuvo grįžęs. Jis su jais išgėrė ir į tą laiką iš sugrįžo T. S.. T. S. su L. S. kažką kalbėjo ir L. S. atsistojęs, nieko nesakęs pradėjo daužyti T. S.. Dėl ko jį mušė, jis nežino. T. S. mušė ir rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali (1 tomas, 73-74 b.l.).

2024 m. birželio 20 d. liudytojos E. M. paaiškinimais, kad ji 2024 m. birželio 11 d. vakare, apie 20 val. 30 min. nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini). Ji laiką leido su L. S. prie gyvenamojo namo esančioje terasoje. Vėliau į terasą atėjo netoli gyvenantis kaimynas, kurio vardas N., bei vėliau į namus sugrįžo T. S.. Visi susirinkę terasoje sėdėjo, kalbėjo, rūkė. Jiems besėdint terasoje, galėjo būti apie 22 val. 20 min. tarp L. S. ir T. S. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Pats žodinis ginčas truko ganėtinai ilgai. Vienu metu L. S. metė savo telefoną link T. S., kaip suprato gal norėjo tuo telefonu pataikyti broliui, tačiau telefonas į T. S. nepataikė. Tuoj po to L. S. pradėjo sudavė smūgius T. S.. Kiek smūgių buvo suduota rankomis ji nežino, nes nežiūrėjo. Buvo keli kartai, kai ji pasisukdavo, tai kažkuriuo metu pamatė, kad T. S. guli terasoje ant grindų ir tuo metu L. S. koja spiria į jį. Kiek užtruko pats mušimo faktas negali pasakyti. Žino, kad T. S. iš terasos atsirado lauke, tačiau paties momento, kaip tai nutiko, ji neužfiksavo (1 tomas, 76-77 b.l.).

2024 m. birželio 12 d. L. S. asmens apžiūra, kurio metu nustatyta, kad L. S. dešinė ranka yra apibintuota, o kairės rankos plaštaka sutinusi. Paprašius L. S. patikslinti jis nurodė, kad dešinę ranką susižalojo į stiklus, bet tai su tyrimu nesusiję, o kairę ranką greičiausiai susižalojo suduodamas smūgius broliui (1 tomas, 87-88 b.l; 89-91 b.l.).

Nenustatyta aplinkybių, jog minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat, nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti. Nenustatyta, jog šie duomenys vieni kitiems prieštarauja, ar prieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems L. S. paaiškinimams. Anksčiau aprašyti duomenys patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas L. S. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl minėti duomenys yra L. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodymai.

Kaltinamajam L. S. visiškai pripažinus savo kaltę ir pagal anksčiau aprašytus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. S. kaltė visiškai, patikimai ir neginčytai įrodyta. Įrodyta, jog kaltinamasis L. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – broliui T. S.. Kaltinamojo L. S. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai rodo, jog jis atlikdamas šiuos veiksmus suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies požymius.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai, dėl to gailėjosi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: L. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; L. S. padarytas nusikaltimas yra baigtas, padaryti dėl neatsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo, pykčių protrūkio, nepagarbos savo šeimos nario – brolio, sveikatai ir gyvybei; sunkesnių pasekmių L. S. nusikalstami veiksmai nesukėlė; L. S. yra nevedęs, dirbantis, septynis kartus vienerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, teistas penkis kartus. (1 tomas, 113-121 b.l.)

L. S. yra teistas, įskaitant ir dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas padarė pakarotinai, nepabaigęs vykdyti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, kuri atidėta 10 mėnesių laikotarpiui. Tai rodo, kad net ir paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas ir jam paskirti įpareigojimai, nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamajam neskirtinos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir arešto bausmės, kadangi anksčiau paskirtos paminėtos bausmės jokios įtakos jam nepadarė, nes kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad sunkesnių pasekmių nusikaltimais nebuvo sukelta, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos gailėjosi, yra dirbantis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei įstatyme numatytas vidurkis.

Esant šioms aplinkybėms, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje L. S. skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padaryto nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir L. S. skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paprastai skiriamas tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai priskiriamą nusikaltimą. Savo veiksmais sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo kaltė įvykdžius nesunkų nusikaltimą įrodyta ir jo paties duotų nuoširdžių parodymų dėka, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, todėl yra pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad L. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos taikytinos, skiriant jam atitinkamus įpareigojimus ir draudimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, 2024 m. birželio 11 d. 02 val. 00 min. L. S. buvo laikinai sulaikytas. 2024 m. birželio 12 d. 12 val. 24 val. paleistas iš laikiną sulaikymą vykdžiusios įstaigos. L. S. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis (1 tomas, 92-96 b.l.; 108-109 b. l.).

Kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis paliktina galioti, o panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, 110-112 b.l.).

Optinę duomenų laikmeną, kurioje yra vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų nešiojamų kamerų, turėjusią reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuri kaip daiktinis įrodymas, saugoma prie baudžiamosios bylos nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (1 tomas, 86 b. l.).

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 15 d. pažyma Nr. ATP-2024-29103 dėl 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam L. S., išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam L. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Kaltinamajam buvo išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismo posėdžio metu kaltinamajam išaiškinta, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį gali iš jo išieškoti išlaidas susijęs su būtinu gynėjo dalyvavimu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo pozicijos dėl procesinių išlaidų nepriteisimo ar priteisimo neišreiškė. Nustatyta, kad kaltinamasis verčiasi individualia veikla, turi pastovias pajamas. Duomenų, kurie leistų teigti, kad jis dėl savo materialinės padėties negalės atlyginti patirtų išlaidų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. yra jauno amžiaus, darbingas, kas reiškia, kad artimoje ateityje jis gebės įvykdyti finansines prievoles, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai paskirti 9 (devynių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir atidedant bausmės vykdymą, įpareigoji jį, per visą bausmės atlikimo laiką: tęsti darbą, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. birželio 12 d. 02 val. 00 min. iki 2024 m. birželio 12 d. 12 val. 24 min., tai yra 1 (vieną) dieną.

Kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, šiam įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti – optinę duomenų laikmeną, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti visiškai. Priteisti iš L. S. valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti L. S., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą akcinės bendrovės „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.