Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo mieste, išgėrė apie 0,5 litro viskio. Apie 2.30 val. norėjo važiuoti namo, negalėjo išsikviesti taksi, todėl savo automobiliu važiavo namo ir (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai, davė papūsti ir pasakė, kad yra girtas. Gailisi, kad taip atsitiko, su viskuo sutinka. Vairavo „Mercedes-Benz” markės automobilį, kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra šios įmonės vadovas. šiuo automobiliu naudojasi ir įmonės darbuotojai. Iš pradžių melavo pareigūnams, nes buvo girtas. Gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą. Padarė išvadą, kad buvo neteisus, negalima taip daryti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Neblaivumo nustatymo aktu D. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Alkotesterio duomenimis, 2025 m. vasario 8 d. D. L. 3.28 val. nustatytas 2,22 prom. neblaivumas, 3.57 val. – 2,29 promilių neblaivumas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje su PVM – 35 730 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis D. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. vasario 8 d. apie 3.00 val. buvo mieste, (duomenys neskelbtini), su sugyventine A. N. ir A. drauge, buvo bare. Viso vakaro metu gėrė viskį, išgėrė apie 0,5 litro. Vėliau bandė išsikviesti taksi, tačiau nepavyko. Norėjo greičiau vykti į namus, todėl nesijausdamas labai apsvaigęs, nusprendė, kad gali parvairuoti automobilį iki namų. Važiavo link namų, galėjo būti, kad vairavo automobilį ne visiškai taip, kaip vairuoja blaivas žmogus. Važiuojant adresu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sakė, kad vairavo ne jis, nes tuo metu buvo neblaivus, išsigandęs, nesuprato kokia atsakomybė jam gresia. Dabar neneigia, kad tikrai jis vairavo automobilį, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, prisimena, kad pirmu pūtimu pripūtė 2,22 promilės, kiek pripūtė antru pūtimu dabar nepamena. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo poelgio. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, niekada to anksčiau nėra daręs.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. parodė, kad buvo mieste, išgėrė apie 0,5 litro viskio. Apie 2.30 val. norėjo važiuoti namo, negalėjo išsikviesti taksi, todėl savo automobiliu važiavo namo ir (duomenys neskelbtini) sustabdė pareigūnai, davė papūsti ir pasakė, kad yra girtas. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 87-88).

Be to, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. L. 2025 m. vasario 8 d. apie 3.04 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau neteistas, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, baudos bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. girtumo laipsnis artimas sunkiam girtumui, be to, po stipraus alkoholio – viskio – vartojimo vairavo ilgą atstumą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad kaltinamajam siekiant atgrasyti nuo analogiško nusikalstamo elgesio skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė galėjo žinoti ar neabejotinai žinojo, jog jai priklausančiu automobiliu naudosis neblaivus D. L. Kita vertus, teismas taip pat įvertina, kad tiek iš viešai prieinamų duomenų, tiek byloje surinktų duomenų matyti, kad minėtoje įmonė vadovas yra būtent D. L., tačiau įmonėje yra ir daugiau darbuotojų.

Teismas nustatė, jog VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad vidutinė „Mercedes-Benz“, vertė yra 35 730 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. L. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir (duomenys neskelbtini) asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime, automobilis, kurį jis vairavo neblaivus, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats kaltinamasis, veikloje, dėl ko šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo, sąžiningumo principus, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 10 000 Eur, išieškojimas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš D. L. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.