Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-07 · Byla Nr. Ik-208-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
Ik-208-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02158-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-0208-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-02158-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės,

dalyvaujant pareiškėjui J. J.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus atstovei Danutei Ribinskienei (atstovaujanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus interesus),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, pensijos nepriemokos bei palūkanų priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), patikslintu skundu (b. l. 7-8) bei pareiškimu (b. l. 108), kuriais prašė:

1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-05-25 sprendimą Nr. 11-17-9449 (b. l. 23);

2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-08-02 raštą Nr. (11.5.1)3-48180 (b. l. 9-10);

3) Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 9199,92 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 108);

4) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. priteisti palūkanas nuo skundo padavimo dienos (2010-07-15) iki sprendimo įvykdymo dienos.

Skundų argumentais pareiškėjas nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2010-01-01, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 2, 6, 7, 8 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui, kaip dirbančiam senatvės pensininkui, mokėjo sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Pažymėjo, kad nors nuo 2010-01-01 pareiškėjui ir yra paskirta 1088,71 Lt dydžio pensija, tačiau neteisingai taikant minėtas Laikinojo įstatymo nuostatas buvo mokama sumažinta – 626,40 Lt pensija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunduose išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad sutinka su atsakovo teismo posėdžio metu pateiktoje 2013-01-21 pažymoje Nr. (10.1)3-6738 nurodyta neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžio suma (5 stulpelis).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepimo (b. l. 17-19) argumentais bei teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį - 650 Lt (3 str. 1 d.), taip pat mokėti jas, atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Todėl, kadangi pareiškėjas nuo 2010-01-01 turėjo draudžiamų pajamų, tuo pagrindu pastarojo pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu. Pabrėžė, kad VSDF Vilniaus skyriaus pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat atkreipė dėmesį dėl pareiškėjo skaičiuojamo senatvės pensijos skirtumo matematinio netikslumo.

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimo (b. l. 33-34) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2010-01-01 yra draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, kaip savarankiškai dirbantis asmuo (kaip advokatas), todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nuostatomis, jam pagrįstai mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis ir priedas už stažo metus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reikšdamas reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-05-25 sprendimo Nr. 11-17-9449 panaikinimo, nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. 1 d. nustatyta tokio pobūdžio sprendimo apskundimo tvarka (sprendimas per 3 mėnesius skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui išmokėti valstybinės senatvės pensijos nepriemoką pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV 1-ojo pensijų skyriaus 2009-03-03 sprendimu Nr. 11-17-4833 (b. l. 20) buvo paskirta 1075,69 Lt dydžio senatvės pensija nuo 2009-01-01 iki gyvos galvos. Pareiškėjo senatvės pensija 2010-05-25 sprendimu Nr. 11-17-9449 (b. l. 23) nuo 2010-01-01 buvo paskirta iš naujo nustatant 1088,71 Lt, kaip įgijusiam vienų metų papildomą stažą. Pareiškėjo senatvės pensijos paskaičiavimo lentelė už laikotarpį 2010-01-01 – 2011-12-31, patvirtina, kad Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. pagrindu pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta, ir už minėtą laikotarpį pareiškėjui nebuvo išmokėta 8470,23 Lt. Pareiškėjas su 2010-07-26 prašymu (b. l. 60), kreipėsi į atsakovą dėl nutarimo kopijos išdavimo, kurio pagrindu pareiškėjui nuo 2010-01-01 buvo sumažinta pensija. Atsakovas 2010-08-02 raštu Nr. (11.5.1)3-48180 (b. l. 9-10), išdėstydamas ginčo santykius reguliuojantį teisinį reglamentavimą nurodė, kad pareiškėjui paskirta pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066, toliau – ir Nuostatai). 2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo nuo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. šio įstatymo 8 str. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. (2010-10-26 redakcijoje) buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 str., ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 8 str. 2012-07-13 neteko galios.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui remiantis šio įstatymo 8 str. nuostatomis buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija, atsižvelgiant į gautas draudžiamąsias pajamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Šis teisinis reguliavimas nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, Be to Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. įstatymų leidėjas pasiūlęs Vyriausybei parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą ir taip įsipareigojęs įstatyme nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo esminius elementus, numatė dėl senatvės pensijų sumažinimo atsiradusių praradimų kompensavimą, todėl Konstitucinis teismas konstatavo, kad, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisimu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes Įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 str. 1 d., kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas įsigaliojo ir leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemokos nuo 2010-01-01 taikant Laikinojo įstatymo 6 str. bei 8 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad nors tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos dalies pensijos priteisimą. Remiantis paminėtomis Konstitucinio teismo nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. buvo ribojama neteisėtai, todėl tuo pagrindu, ši pareiškėjo pažeista teisė turėtų būti ginama. Kaip matyti iš byloje pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos, pareiškėjui apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sudaro 8470,23 Lt (b. 1.109-110), išsakytais argumentais, ši neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį, šiuo atveju, turėtų išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Pareiškėjas skundo argumentais reiškia nesutikimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-05-25 sprendimo Nr. 11-17-9449 panaikinimo. Minėtas sprendimas per 3 metus nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie priimtą sprendimą galėtų būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir tik nesutikus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu, galėtų būti duodamas skundas teismui. Pažymėtina, kad šiuo atveju skundžiamo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, prieš kreipiantis į teismą, pirmiausia turėjo būti išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. prieš tai skundą paduodant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir tik nesutikus su jos sprendimu, kreiptis į teismą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22-24, 32-33 straipsniai. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs tokio pobūdžio ginčams spręsti privaloma ikiteismine tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-05-25 sprendimą Nr. 11-17-9449 paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 103 str. 1 p. pagrindu (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu).

Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą ir su VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-08-02 raštu Nr. (11.5.1)3-48180. Minėtame rašte atsakovas tik išdėstė ginčo santykius reguliuojantį teisinį reguliavimą, nurodydamas, kad apskaičiuodamas pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai buvo paskelbtas 2012-09-21, o ginčo sprendimas buvo priimtas atitinkamai 2010-08-02, kai Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas dar nebuvo priimtas ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo tuomet dar nebuvo. Tuo pagrindu atmestinas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-08-02 rašto Nr. (11.5.1)3-48180 panaikinimo.

Nagrinėjamo ginčo atveju dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies priteisimo taikytinos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios ginčą dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo, nenumato procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų dėl pensijų neišmokėjimo, todėl jos negali būti priteisiamos. Minėto pobūdžio sankcijų ginčą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.), šiuo atveju, taip pat negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 punktais, 103 str. 1 p., 104 str. 1 d., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. J. skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti J. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 8470,23 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt litų ir 23 ct).

Bylą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-05-25 sprendimo Nr. 11-17-9449 panaikinimo palikti nenagrinėtą.

Atskirai išaiškinti, kad ši teismo sprendimo dalis neužkerta pareiškėjui teisės vėl kreiptis į teismą tinkamai pasinaudojus minėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Kitoje dalyje pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaHenrikas SadauskasJūra Marija Strumskienė