Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Admi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Admi“ ieškinio atsakovui J. K. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo ir ieškovo prievolės grąžinti atsakovui skolą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Admi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-818 bei pripažinti, kad ieškovas neturi pareigos grąžinti atsakovui Y. K. 58,61 Eur sumą, atsakovo sumokėtą ieškovui už fizinės apsaugos paslaugą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-23 nutartimi atsisakė priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Admi“ ieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienu iš reikalavimų prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimą „Dėl Jurijaus klimo (Y. K.) prašymo“ Nr. 10-818, kuriuo buvo patenkintas vartotojo J. K. reikalavimas nutraukti fizinės paslaugos sutartį ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas uždarajai akcinei bendrovei „Admi“ už fizinės apsaugos paslaugas. Pastarajame nutarime buvo nurodyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas įsigalioja, jei nei viena ginčo šalis per 30 dienų nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės ginčo dalyku laikyti vartojimo ginčus nagrinėjančios komisijos sprendimą, ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimo „Dėl J. K. (Y. K.) prašymo“ Nr. 10-818 panaikinimo atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodė, kad likusią ieškinio dalį atsisako priimti kaip neteismingą, kadangi atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jo gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje.Ieškovas UAB „Admi“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27725-987/2018. Nurodo, kad vien gyvenamosios vietos adreso nurodymas ieškinyje nėra pakankamas pagrindas spręsti ar Atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ar jos neturi. Ieškovas Atsakovo adresą nurodė remdamasis 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašytu įgaliojimu V. S., tačiau Ieškovas, be kita ko, nurodė ir Atsakovo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini), Lietuva. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą - Butą, kuriuo naudojasi, minėtam butui gauna komunalines ir kitas paslaugas, taip pat naudojasi jam teisės aktais suteikiamomis teisėmis ginti pažeistas teises Lietuvos Respublikoje, ginant savo teises surašytuose raštuose deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad galimai nuolatinė Atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje, konstatuotina, kad Atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl ginčas, remiantis Dvišale sutartimi, nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose. Nurodo, kad ginčo pobūdis išimtinai susijęs su daiktinėmis teisėmis. Ginčas kilo dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkams priėmus sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, gaunant bendrojo naudojimo objektų fizinės apsaugos paslaugas, o vienam iš savininkų (Atsakovui) nepageidaujant, kad bendrojo naudojimo objektui būtų teikiama fizinė apsauga ir reikalaujant nutraukti fizinės apsaugos sutartį ir grąžinti pinigus. Taigi ginčas kilo iš daiktinių teisių – bendrojo naudojimo objektams teikiamų paslaugų, sprendimus dėl kurių priima bendrasavininkai bendru sutarimu. Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.Nurodo, kad vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), viršydama savo kompetenciją, ginčą išnagrinėjo ir priėmė neteisėtą sprendimą. Nors pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą toks nutarimas nėra apskundžiamas, tačiau kito kelio, siekiant, kad Tarnybos sprendimas neįsigaliotų ir neįgytų vykdomojo dokumento galios, nėra, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Pats teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ginčo dalykas yra ne vartojimo ginčą išnagrinėjusios institucijos sprendimas, o konkretus reikalavimas, kurį išnagrinėjo vartojimo ginčą nagrinėjusi institucija, tačiau jos priimtas sprendimas ginčo šalies/šalių netenkino. Iš to seka, kad ginčo inicijavimas teisme po Tarnybos sprendimo priėmimo turi procesinį tęstinumą – tam, kad Tarnybos nutarimas neįsigaliotų ir Ieškovui nesukeltų neigiamų teisinių pasekmių, Ieškovas yra priverstas inicijuoti ginčą teisme dėl konkretaus reikalavimo, kurį jau išnagrinėjo Tarnyba. Taigi, nors ginčo inicijavimas teisme ir nelaikomas Tarnybos sprendimo apskundimu, tačiau ginčo inicijavimas teisme yra tiesiogiai kilęs iš Tarnyboje inicijuoto ir išnagrinėto ginčo ir tolimesnis teisminis ginčo nagrinėjimas yra iššauktas būtent Tarnybos išnagrinėto reikalavimo ir priimto sprendimo, ginčas nagrinėtinas Tarnybos jau išnagrinėto reikalavimo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą - Butą, kuriuo naudojasi, minėtam butui gauna komunalines ir kitas paslaugas, taip pat naudojasi jam teisės aktais suteikiamomis teisėmis ginti pažeistas teises Lietuvos Respublikoje, ginant savo teises surašytuose raštuose deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad galimai nuolatinė Atsakovo gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 782 straipsnis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir, jei po bylos iškėlimo teismas konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-818 panaikinimo, bei prašymo pripažinti, kad ieškovas neturi pareigos grąžinti atsakovui Y. K. 58,61 Eur sumą, atsakovo sumokėtą ieškovui už fizinės apsaugos paslaugą. Tokio pobūdžio bylų teismingumas yra nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei kitos medžiagos atsakovo J. K. gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini). CPK 30 str. 2 d. bei 783 str. numato, kad ieškinys atsakovui, Lietuvos Respublikoje neturinčiam gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal CPK 780 str. CPK VII dalyje nustatytos tarptautinio civilinio proceso nuostatos taikomos, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nesudaro pagrindo teigti, jog ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikai. Atsakovas yra Baltarusijos pilietis, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, todėl bylos teismingumas nustatomas pagal teismingumo taisykles, įtvirtintas 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (CPK 780 straipsnis). Pastarosios sutarties 20 straipsnio „Teismų kompetencija“ 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Aplinkybė, kad atsakovas įgyvendino savo teisę turėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje niekaip nepagrindžia atsakovo gyvenamosios vietos sutapimo su jo turimu nekilnojamuoju turtu Lietuvos Respublikoje. Kaip pažymėjo ir pats apeliantas atskirajame skunde, V. S. veikia jam išduoto įgaliojimo pagrindu, apmoka buto išlaikymo išlaidas, t.y. veikia kaip faktinis valdytojas ir/ar vartotojas. Ši aplinkybė tik patvirtina teismo įsitikinimą, dėl atsakovo gyvenamosios vietos nebūvimo šiame bute, t.y. (duomenys neskelbtini).Apeliantas taip pat nurodo, kad tik reikšdamas šį ieškinį jis gali apginti savo teises, nes pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą toks nutarimas nėra apskundžiamas, tačiau kito kelio, siekiant, kad Tarnybos sprendimas neįsigaliotų ir neįgytų vykdomojo dokumento galios, nėra, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Pažymėtina, kad pareikštu ieškiniu pirmu reikalavimu apeliantas prašė panaikinti 2018 m. birželio 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10-818. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, įstatymo leidėjas nenumato galimybės ginčo dalyku laikyti vartojimo ginčus nagrinėjančios komisijos sprendimą, todėl ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimo „Dėl J. K. (Y. K.) prašymo“ Nr. 10-818 panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Atsižvelgiant tai, kad atsakovas yra Baltarusijos respublikos pilietis neturintis Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, o vartojimo ginčus nagrinėjančios komisijos sprendimas nelaikytinas ginčo objektu, darytina išvada, jog apelianto skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-23 nutarties panaikinimo nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su bylos teismingumo institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.