Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S. (A. S.), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Loretai Vaitonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 480/2008/I/VIL-323 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) vyr. specialistė 2008-04-22 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. S., UAB Galsso grupė“ direktoriui, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 172¹ 3 d. ir 173¹ 1 d., nes 2008-03-31 vykusio operatyvaus patikrinimo metu UAB „Galsso grupė“, kurios direktorius A. S., nustatyta, kad dviems įmonės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007-06-08 iki 2007-10-05 tyčia apskaičiuota ir išmokėta 26 280 Lt išmokų, neįtrauktų į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bei įstatymų nustatyta tvarka mokesčių administratoriui nepateikta pajamų deklaracija apie šias išmokas: G. K. išmokėta 2007-08-23 objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3 500 Lt, 2007-07-20 objekte Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 2 727 Lt, 2007-06-22 objekte Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 3 499 Lt, 2007-05-18 objekte „Neries kilpų gyvenvietė“ Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 1 854 Lt, iš viso jam išmokėta 11 580 Lt. A. G. išmokėta 2007-10-05 objekte (duomenys neskelbtini) – 3 541 Lt, 2007-09-25 objekte (duomenys neskelbtini) – 500 Lt, 2007-09-07 objekte (duomenys neskelbtini) – 2 889 Lt, 2007-08-23 objekte (duomenys neskelbtini) Vilniuje – 500 Lt, 2007-08-10 objekte „Neries kilpų gyvenvietė“ Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 1 299 Lt, 2007-07-23 objekte Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 500 Lt, 2007-07-05 objekte Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 2 821 Lt, 2007-06-25 objekte Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. – 500 Lt, 2007-06-08 objekte „Neries kilpų gyvenvietė“ Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., – 2 150 Lt, iš viso jam išmokėta 14 700 Lt. Pinigus šiems darbuotojams išmokėjo įmonės direktorius A. S.. Tokiais veiksmais jis pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d., LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas (b. l. 14-15).

Inspekcijos viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-05-15 priėmė nutarimą A. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹ str. 1 d., padarymą skirti 100 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto LR ATPK 172¹ str. 3 d., padarymą skirti 2 100 Lt baudą, vadovaudamasi LR ATPK 33 str. 2 d. skyrė galutinę 2 100 Lt baudą (b. l. 11-12).

A. S. teisme palaikė skundą ir paaiškino, kad G. K. atlyginimą gaudavo kaip ir kiti darbuotojai, pagal žiniaraštį, kuriame pasirašydavo. A. S. nuomone, G. K. galėdavo savarankiškai susitarti su asmenimis dėl papildomo darbo objekte, už kurį ir gaudavo atlyginimą.

Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. išmokėjo dviems įmonės darbuotojams 26 280 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas nuslėpti mokesčius nepateikė deklaracijų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR ATPK 172¹ str. 3 d. ir 173¹ str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, nes dviems įmonės darbuotojams per laikotarpį nuo 2007-06-08 iki 2007-10-05 tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 26 280 Lt išmokų, neįtrauktų į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bei įstatymų nustatyta tvarka mokesčių administratoriui nepateikė deklaracijos apie šias išmokas.

172¹ str. 3 d. numato, kad fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų, bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas, siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

LR ATPK 173¹ str. 1 d. numato, kad Buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

A. S. kaltinamas pažeidęs Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2 dalyje nurodoma, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte nurodoma, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Minėtų taisyklių 7 punkte nurodoma, kad mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Pareiga pateikti mokesčių administratoriui mokesčio deklaraciją nustatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1d. Šioje teisės normoje nurodoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Todėl administracinio teisės pažeidimo bylai yra reikšminga nustatyti darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo faktą. Ši aplinkybė yra svarbus A. S. inkriminuojamų pažeidimų objektyviosios pusės elementas. Tik nustačius šią aplinkybę, galima išvada, kad buvo pažeisti buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių reikalavimai ir reikalavimas pateikti mokesčio deklaraciją apie darbo užmokesčio išmokas. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik įrodžius, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė).

Darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimas gali būti įrodinėjamas tik tiesioginiais įrodymais. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, vieninteliai įrodymai, kad A. S. mokėjo įmonės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, yra liudytojų G. K. ir A. G. parodymai. Šie asmenys buvo apklausti liudytojais teisme 2009-08-18 (b. l. 93-96). Liudytojas G. K. parodė, kad UAB „Galsso grupė“ dirbo iki 2007-11-10. Liudytojas yra įmonės akcininkas, todėl išėjęs iš darbo nusprendė patikrinti įmonės dokumentus, pastebėjęs nusižengimus ir mokesčių slėpimą, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Mokesčių slėpimą nustatė iš išmokėjimo kvitų, atsiskaitymo aktų, „juodų“ atlyginimų. Atsiskaitymo aktuose buvo nurodomi atlikti darbai, objekto pavadinimas ir pinigų suma, paskaičiuota už atliktus darbus. Atlyginimą darbuotojai gaudavo tokį, koks buvo nurodomas akte. Viena atsiskaitymo akto kopija buvo duodama darbuotojui, o kitą pasilikdavo direktorius. Liudytojas taip pat gaudavo tokius atsiskaitymo aktus. Šie aktai būdavo informacinio pobūdžio, jame buvo nurodomi kiekvieno darbuotojo atlikti darbai ir piniginė suma. Aktų nereikėdavo pasirašyti. Žiniaraštį darbuotojai pasirašydavo vėliau. Žiniaraštyje nurodoma atlyginimo suma buvo žymiai mažesnė, negu gaunamas tikrasis atlyginimas, t. y. apie 400-600 Lt. Įmonėje oficialiai dirbo 2 ar 3 žmonės, o visi kiti dirbo neoficialiai. Darbuotojų skaičius skyrėsi įvairiais laikotarpiais. Aktus liudytojas atidavė Inspekcijai. Kartu su liudytoju dirbo A. G..

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad 2007 m. dirbo UAB „Galsso grupė“. Atlyginimus mokėjo įmonės direktorius A. S.. Liudytojui buvo mokama už padarytą darbą, o žiniaraštyje pasirašydavo, kad gauna minimalų darbo užmokestį. Direktorius A. S. parodydavo lapą, kuriame būdavo surašyta objekto pavadinimas, atlikti darbai bei pinigų suma, paskaičiuota už atliktus darbus. Tame lape niekas nepasirašydavo, jį tiesiog parodydavo darbuotojams, kad kiekvienas žinotų, kiek uždirbo. Gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo nurodytas tame lape. Iš pradžių direktorius tų lapų darbuotojams neduodavo, vėliau paprašius, duodavo kopiją, o vieną kopiją pasilikdavo sau. Kiekvieną mėnesį gaudavo tuos aktus, o po to pasirašydavo žiniaraštyje, kad gauna minimalų darbo užmokestį. Tuos aktus liudytojas išsaugojo ir atidavė Inspekcijai. Atlyginimą mokėjo du kartus. Mėnesio dešimtą dieną mokėdavo atlyginimą, o mėnesio pabaigoje gaudavo avansą. Oficialią ir neoficialią algą gaudavo kartu. Į žiniaraštį pasirašydavo vieną kartą.

Tokie liudytojų parodymai iš esmės atitinka ir jų rašytinius paaiškinimus, duotus Inspekcijai. G. K. 2008-02-26 paaiškinime nurodė, kad 2007 m. sausio mėn.- birželio mėn. jam buvo nustatytas 800 Lt atlyginimas per mėnesį, o nuo liepos mėn. iki lapkričio mėn. – 1000 Lt darbo užmokestis. Tačiau realiai jis gaudavo atlyginimą už atliktus darbus ir darbo užmokestis per mėnesį svyruodavo nuo 3000 Lt iki 5000 Lt., o žiniaraščiuose pasirašydavo, kad gauna oficialų atlyginimą. Pinigus objektuose išmokėdavo A. S.. Apie išmokų gavimą nepasirašydavo. Objekte (duomenys neskelbtini) 2007-08-23 jam išmokėjo 3500 Lt sumą, Antaviliuose, (duomenys neskelbtini) k. 2007-07-20 jam išmokėjo 2727 Lt, Antaviliuose, (duomenys neskelbtini) k. 2007-06-22 išmokėjo 3499 Lt, objekte „Neries kilpa“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. 2007-05-22 išmokėjo 1854 Lt (b. l. 18-19). A. G. 2008-02-26 paaiškinime nurodė, kad darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo 600 Lt per mėnesį nuo 2007 m. sausio mėn. iki birželio mėn., liepos-rugpjūčio mėn. – 700 Lt, rugsėjo-lapkričio mėn. – 800 Lt. Realiai darbo užmokestis buvo mokamas atsižvelgiant į atliktų darbų kiekį. Oficialus darbo užmokestis nurodytas mokėjimo žiniaraščiuose nebuvo mokamas, A. S. tik duodavo pasirašyti žiniaraščiuose. Žiniaraščiuose kartais nebūdavo nurodomos sumos, jos buvo užpildomos vėliau. Faktiškai jis gaudavo nuo 2000 Lt iki 4400 Lt per mėnesį. Objekte (duomenys neskelbtini) 2007-10-05 A. S. jam išmokėjo grynais pinigais 3541 Lt, 2007-09-25 500 Lt avanso, 2007-09-07 – 2887 Lt darbo užmokesčio, objekte (duomenys neskelbtini) 2007-08-23 sumokėjo 500 Lt avanso, 2007-08-10 išmokėjo 1299 Lt už dalį atliktų darbų Antaviliuose, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 2007-07-23 išmokėjo 500 Lt. avanso (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 2007-07-05 išmokėjo 2821 už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) k., 2007-06-25 išmokėjo 500 Lt avanso objekte „Neries kilpa“ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 2007-06-08 išmokėjo už atliktus darbus 2150 Lt objekte „Neries kilpa“ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (b. l. 31-32).

Tačiau tokiems G. K. ir A. G. parodymams patvirtinti byloje nėra objektyvių įrodymų. Byloje yra duomenų, kad G. K. gali būti suinteresuotas teikti A. S. nenaudingus parodymus. G. K. yra įmonės akcininkas (Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, b. l. 7-8), ir tarp A. S. ir G. K. yra kilę nesutarimai dėl įmonės finansinių dokumentų tvarkymo (G. K. 2007-01-15 paaiškinimas, b. l. 27). Nors teisme G. K. aiškino, kad jo ir A. S. santykiai yra tik darbiniai, tačiau parodė, kad, patikrinęs įmonės dokumentus ir pastebėjęs daug pažeidimų ir mokesčių slėpimą, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Patvirtino, kad su A. S. derėjosi dėl akcijų pardavimo, tačiau kadangi už akcijas A. S. siūlė per mažą kainą, liudytojas nesutiko jų parduoti. Apie nesutarimus tarp A. S. ir G. K. patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. S. yra padavęs policijai pareiškimą, kad G. K. pasisavino įmonės turtą, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6, 102-103). G. K. paaiškinimai dėl akcijų pirkimo patvirtina A. S. paaiškinimą, kad dėl akcijų kainos prasidėjo nesutarimai. Byloje nėra duomenų, kad A. G. galėtų būti suinteresuotas apkaltinti A. S. pažeidimo padarymu, tačiau jo parodymų, o taip pat ir G. K. parodymų neabejotinai nepatvirtina surinkta kita bylos medžiaga. Inspekcija paėmė paaiškinimą iš V. L., kuris 2008-02-29 paaiškinime nurodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. gavo 610 Lt darbo užmokestį, o kitais mėnesiais gaudavo apie 3000 Lt. Darbo užmokestį visada mokėdavo A. S. objektuose. Išmokant darbo užmokestį, pasirašydavo žiniaraštyje, kuriame mokama suma sutampa (b. l. 35). Byloje taip pat yra lentelės apie priskaičiuotą darbo užmokestį darbuotojams ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mokėjimų žiniaraščiai, kuriuose nurodomos darbo užmokesčio sumos sutampa (b. l. 41-49, 104-105) ir atitinka V. L. paaiškinimus, kad 2007 m. rugsėjo mėn. gavo 610 Lt (b. l. 47), o kitais mėnesiais apie 3000 Lt (b. l. 49). Mokėjimų žiniaraščiuose darbuotojai savo parašais patvirtino gaunamo darbo užmokesčio faktą ir teisingumą (b. l. 104-105). Kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą byloje nėra, nes Inspekcijos pareigūnai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto neužfiksavo. Liudytojas G. K. paaiškinime teismui nurodė, kad apie pinigų už darbą išmokėjimą bendrovės darbuotojams buvo žinoma ir darbų užsakovams, nes pinigai buvo mokami objektuose, todėl liudytojas mano, kad byloje buvo apklausti darbų užsakovai. Liudytojas A. G. taip pat aiškino, kad dėl apmokėjimo darbuotojams už darbą direktorius tarėsi su užsakovais objektų savininkais, o po to jau surašydavo minėtus aktus, kuriuose nurodydavo dirbtą darbą ir apmokėjimo sumą. Operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta tik pagal liudytojų paaiškinimus, todėl ji savarankiškos įrodomosios galios neturi (b. l. 23-25). Be to šioje operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu, surinkus priešpriešinę informaciją, buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų gautų pajamų bei įvykdytų sandorių faktų nenustatyta (b. l. 24), o tai reiškia, kad ne visi G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti faktai apie įmonėje daromus pažeidimus (kad įmonės apskaitoje neatvaizduoti visi objektai, kuriuose buvo atliekami darbai, G. K. 2008-01-15 paaiškinimas, b. l. 26) pasitvirtino. Tam, kad būtų neabejotinai nustatyta, kad liudytojai davė teisingus paaiškinimus ir kad A. S. aiškinimas, jog objektų savininkai galėjo mokėti liudytojams kažkokias sumas tiesiogiai, neteisingas, turėjo būti nustatyti darbų, už kuriuos A. S. neva mokėjo liudytojams, užsakovų atstovai, kurie galėjo dalyvauti atsiskaitant už darbus, galėjo žinoti sutartą atsiskaitymo tvarką ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors iš 2008 01 31 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 185-103 (b.l. 20-22) matyti, kad užsakovai buvo nustatyti, tačiau konkretūs juridinių asmenų atstovai nebuvo nustatinėjami, o fiziniai asmenys nebuvo apklausti apie atsiskaitymo už darbą aplinkybes. Liudytojai paaiškinimuose nurodė objektus, kuriuose jiems buvo mokėtos papildomos atlyginimų sumos. G. K. ir A. G. teisme parodė, kad iš A. S. gaudavo atsiskaitymo aktus, kuriuose buvo nurodomas objekto pavadinimas, atlikti darbai ir atlyginimas darbuotojui, kurį iš tikrųjų ir gaudavo darbuotojas. Šiuos atsiskaitymo aktus liudytojai jų teigimu pateikė Inspekcijai. Dėl tokių liudytojų parodymų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, o Inspekcijos atstovė buvo įpareigota pateikti teismui liudytojų nurodytus atsiskaitymo aktus ir kitą turimą su ginču susijusią medžiagą (b. l. 96), tačiau Inspekcija raštu atsakė, kad visa medžiaga pateikta teismui ir daugiau įrodymų neturi (Inspekcijos 2009-08-21 raštas Nr. (17.2)-46-25754, b. l. 98). Todėl liudytojų parodymai dėl aktų perdavimo inspekcijai bei dėl tokių aktų buvimo kelia abejones, o tuo pačiu kelia abejones parodymai, kad sumos buvo mokėtos. Liudytojai abu, nepriklausomai vienas nuo kito, patvirtino, kad neapskaitytas darbo užmokestis jiems buvo mokamas pagal specialiai tam sudarytus aktus, kad aktus jie perdavė mokesčių inspekcijai. Šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, kad liudytojai teigė, jog aktai nebuvo pasirašyti. Tačiau abejones kelia tai, kad 2008 metais liudytojai taip detaliai galėjo atsiminti pinigų mokėjimo datas, sumas, objektus, kuriuose dirbo 2007 metais. Tai galėtų paaiškinti tik jų nurodytų aktų buvimas, tačiau tokie aktai teismui nepateikti, jais nesivadovavo ir institucija, surašius protokolą ir priėmusi nutarimą. Abejones liudytojų parodymais kelia ir tai, kad mokėjimų žiniaraščiuose už oficialiai gautą darbo užmokestį G. K. pasirašinėjo be jokių pastabų ir tuo metu jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 104 – 105). Šiuo atveju negalima teigti, kad G. K. galėjo bijoti darbdavio, nes bendrovės direktorius ir jis turėjo vienodą skaičių akcijų ir dėl to vienodą įtaką bendrovėje. Todėl neaišku, kodėl G. K., iš karto tik gavęs neapskaitytą darbo užmokestį, nesikreipė į darbdavį ar į atitinkamas institucijas. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, liudytojų G. K. ir A. G. parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais.

Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad A. S. G. K. ir A. G. mokėjo įmonės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį. Esančios abejonės dėl A. S. kaltės nėra pašalintos ir nėra protingos galimybės jas pašalinti, renkant naujus įrodymus. Liudytoju į teismą buvo kviečiamas V. L. teismui žinomu adresu, tačiau šaukimai grįžo neįteikti (b. l. 90, 100-101), dėl kitų įmonės darbuotojų teismui nepateikta jokių jų identifikavimo ir kontaktinių duomenų. Įmonės 2007 m. buhalterinius dokumentus įvertino pati Inspekcija (b. l. 20-25) ir 2008-03-31 Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatavo, kad buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų gautų pajamų bei įvykdytų sandorių faktų nenustatyta, o išvadą, kad A. S. G. K. ir A. G. mokėjo buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, padarė remdamasi tik pastarųjų paaiškinimais.

Neįrodžius faktinės aplinkybės, kad A. S. mokėjo įmonės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, jis negali būti pripažintas padaręs LR ATPK 172¹ str. 3 d. ir 173¹ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, byla A. S. atžvilgiu nutraukiama LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu – nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., 129 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-15 priimtą nutarimą Nr. 480/2008/I/VIL-323 panaikinti ir bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.