- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-31
- Bylos Nr.
- A-143-504-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipedos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo (praneejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkeviciaus,
raytinio proceso tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejos I. D. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos I. D. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitines departamento, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del ˛alos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Šalies argumentai
Pareikeja I. D. su patikslintu skundu (b. l. 35 – 37) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma praydama priteisti i atsakovo Lietuvos valstybes 13 993,68 Lt turtines ˛alos atlyginimo.
Pareikeja nurode, kad Klaipedos teritorineje muitineje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. bir˛elio 30 d. taikant darbo u˛mokescio indeksavimo koeficienta buvo neimoketa darbo u˛mokescio dalis. Konstituciniam Teismui 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu pripa˛inus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegu˛es 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Del darbo u˛mokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu II pusmeti“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegu˛es 20 d. nutarimas Nr. 686) bei juo patvirtintos Valstybes tarnautojo darbo u˛mokescio skaiciavimo 2002 metu II pusmeti taisykles (2002 m. taisykles) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 ,,Del valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio skaiciavimo taisykliu“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) bei juo patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio skaiciavimo taisykles (Taisykles) prietarauja Konstitucijai, padaryta ˛ala turi buti atlyginta vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Muitines departamentas atsiliepime i pareikejos I. D. patikslinta skunda (b. l. 44 – 45) prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Muitines departamentas nurode, kad Klaipedos teritorines muitines virininkas muitines pareigunu darbo u˛mokesti indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymu (Istatymo igyvendinimo istatymas), Taisyklemis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruod˛io 18 d., todel iki jo paskelbimo ie teises aktai buvo taikomi teisetai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimu (b. l. 56 – 60) bylos dali pagal pareikejos I. D. prayma del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo nutrauke, o pareikejos prayma del ˛alos atlyginimo priteisimo atmete kaip nepagrista.
Teismas, vadovaudamasis muitines pareigunu tarnybinio atlyginimo mokejimo santykius ginco laikotarpiu reglamentavusiais Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymu (2002 m. baland˛io 23 d. Nr. IX-855) (Istatymas) (23, 24 str.), Istatymo igyvendinimo istatymu (2002 m. baland˛io 23 d. Nr. IX-856), Taisyklemis, ivertines irodymus, konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines virininkas, vykdydamas iuos teises aktus, isakymais nustate darbo u˛mokescio indeksavimo koeficienta, kuris keitesi, ir neimokejo pareikejai 13 993,68 Lt darbo u˛mokescio. Pa˛ymejo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu pamineti teises aktai pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui. Teismas nustate, jog paskelbus i Konstitucinio Teismo nutarima prietaraujantis Konstitucijai teisinis reguliavimas skaiciuojant darbo u˛mokesti nebetaikomas. Argumentas, kad pagal Konstitucijos 7 straipsni negalioja joks istatymas ar kitas teises aktas, prieingas Konstitucijai, pagristas. Taciau i nuostata turi buti aikinama ir taikoma sistemikai su kitomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Teismas pa˛ymejo, kad istatymai turi buti vykdomi tol, kol jie nera pakeisti ar panaikinti arba nera Konstitucinio Teismo istatymo nustatyta tvarka pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti (Konstitucijos 102 str. 1 d., 107 str. 2 d., Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 1, 4 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegu˛es 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareikeja grind˛ia savo reikalavima, isigaliojo 2004 m. gruod˛io 18 d., o sprendimai nemoketi pareikejai viso priskaiciuoto atlyginimo ivykdyti 2004 m. liepos 1 d., todel vadovaujantis nurodytu teises aktu nuostatomis nera pagrindo pareikejos ivardyta turtine ˛ala pripa˛inti pagrista. Vadovaudamasis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines virininkas, remdamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, prieme isakymus del darbo u˛mokescio indeksavimo koeficientu, todel Klaipedos teritorines muitines pareigunu veiksmai laikytini teisetais. Nekonstatavus vald˛ios institucijos darbuotoju veiksmu neteisetumo civiline atsakomybe neatsiranda. Nenustacius visu ˛alos atsiradimo pagrindu, neatsiranda ir teise i reikalaujama ˛alos atlyginima. Teismas pa˛ymejo, jog istatymo negaliojimo atveju sandoriu negaliojima reglamentuojancios teises normos netaikytinos, nes civilinis sandoris pagal savo prigimti i esmes skiriasi nuo istatymo (CK 1.63 str.). Be to, CK aikiai atriboja civiliniu teisiu ir pareigu atsiradima i sandoriu nuo tokiu teisiu ir pareigu atsiradimo del ˛alos padarymo (CK 1.136 str.). Teismas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. bir˛elio 27 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A5-264/2003 (Administraciniu bylu teisenos istatymo (ABTI) 13 str. 1 d.). Atkreipe demesi, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarime nurode, jog nepalankiu padariniu, kilusiu del teises akto pripa˛inimo prietaraujanciu Konstitucijai, pasekmiu likvidavimas yra istatymu leidejo konstitucine priederme. Pa˛ymejo, kad pareikejai atsisakius reikalavimo del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo i bylos dalis nutraukiama ABTI 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareikeja I. D. apeliaciniame skunde (b. l. 62 – 64) prao panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti skunda.
Pareikeja nurodo, kad teismo veikla sprend˛iant bet koki ginca yra teises taikymo veikla. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendima, jog atitinkamas aktas prietarauja Konstitucijai, veliau teismas, spresdamas konkrecia byla, neturi teises taikyti prietaraujancio Konstitucijai teises akto. Teismas taike prietaraujanti Konstitucijai teises akta, t. y. pa˛eide imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturetu buti aikinama izoliuotai (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Pa˛ymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskund˛iamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo normos prietarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybe, virydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenu konstitucines teises. Teigia, jog byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dali, asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pa˛eistos, turi teise kreiptis i teisma. Nors nuosavybes teises pa˛eistos, taciau nera mechanizmo apginti, atkurti pa˛eistas ˛mogaus teises. Teismas privalejo ivykdyti teisinguma (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teismas neivertino Lietuvos Respublikos Vyriausybes veiksmu priimant antikonstitucini teises akta (CK 6.271 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Muitines departamentas atsiliepime i pareikejos I. D. apeliacini skunda (b. l. 68 – 69) prao Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.
Muitines departamentas nurodo, kad sprendimai nemoketi pareikejai viso priskaityto atlyginimo yra ivykdyti, todel reikalavimas priteisti negauta darbo u˛mokescio dali remiantis paminetu Konstitucinio Teismo nutarimu yra nepagristas (Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d.). Valstybes tarnautoju veiksmai taikant indeksavimo koeficienta apskaiciuojant ir imokant pareikejai darbo u˛mokesti yra teiseti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teises aktais. Nesant vald˛ios instituciju darbuotoju neteisetu veiksmu, negali atsirasti ir valstybes civiline atsakomybe pagal CK 6.271 straipsni.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
Nagrinejamas gincas i esmes kilo del pareikejos (jos manymu, neteisetai) neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo. Skundo reikalavimas priteisti ia darbo u˛mokescio dali ABTI taikymo po˛iuriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todel, nepaisant to, kad pareikeja nurode skirtingus teisinius savo reikalavimu pagrindus (prad˛ioje kaip kylantis i darbo santykiu, veliau –i civilines deliktines atsakomybes santykiu) pagal faktines pareikejos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinejant i ginca taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti, o ne civiline atsakomybe reglamentuojancios teises normos.
Pirmosios instancijos teismas priimta sprendima (sprendimo dali del pareikejos pareikto reikalavimo Lietuvos valstybei) grinde deliktine atsakomybe reglamentuojanciomis CK normomis, todel konstatuotina, kad teismas neteisingai taike materialines teises normas. Toks materialines teises normu pa˛eidimas pagal ABTI 143 straipsni butu pagrindas panaikinti teismo priimta sprendima (iuo atveju mineta sprendimo dali). Taciau, atsi˛velgdama i tai (kaip nurodyta aukciau), kad ioje byloje taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios teises normos, o ne CK normos, kolegija konstatuoja, jog aptariamoji teismo sprendimo dalis (pakeiciant jos motyvus) i esmes yra pagrista, todel paliktina galioti.
Kaip nurodyta aukciau, nagrinejant ia byla taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios teises normos. Todel tinkamu atsakovu ioje byloje laikytinas pareikejos darbdavys (institucija, kuri privalejo moketi pareikejai istatymo nustatyto dyd˛io darbo u˛mokesti) - Klaipedos teritorine muitine, kuri dalyvavo byloje treciojo suinteresuoto asmens teisemis. Kolegija pa˛ymi, kad atsakovo tinkamumas tiesiogiai siejamas su pareikto skundo reikalavimo pagrindu ir dalyku. I bylos matyti, kad pareikejos 2005 m. kovo 14 d. paduotame skunde ir veliau (2005-04-19) jos patikslintame skunde reikalavimai priteisti indeksavimo budu neimoketas darbo u˛mokescio dalis (atitinkama pinigu suma) yra tie patys. Taciau juose (pirmiau paduotuose ir patikslintuose skunduose) nurodyti skirtingi skundo reikalavima grind˛iantys teisiniai pagrindai. I bylos matyti, kad pareikeja buvo padavusi pirmosios instancijos teismui atsisakyma nuo pirmiau (2005-03-14) paduoto skundu, praydama byla nagrineti pagal mineta jos patikslinta skunda (b. l. 50). Nurodyta teisine situacija, kolegijos manymu, leid˛ia daryti ivada, kad tokiu budu pareiktas (formaliai ivardintas) atsisakymas nuo skundo i esmes reikia skundo pagrindo pakeitima, o skirtingas atsakovu nurodymas yra (ir turi buti) traktuojamas kaip skundo pagrindo pakeitimo pasekme, o ne skundo dalyko pakeitimas. Todel iai situacijai teismas turejo taikyti ABTI 52 straipsnio nuostatas del skundo pagrindo pakeitimo, o ne del atsisakymo nuo skundo. Atsi˛velgdama i nurodytus argumentus bei faktines bylos aplinkybes, kolegija daro ivada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del mineto atsisakymo priemimo ir bylos dalies nutraukimo yra nepagrista del neteisingo procesines teises normu taikymo. Toks procesines teises normu pa˛eidimas kolegijos vertinamas kaip esminis, t. y. salygojantis neteisinga bylos isprendima, todel yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dali del atsisakymo nuo skundu priemimo ir bylos dalies nutraukimo.
Kolegija konstatuoja, kad nurodytas procesines teises pa˛eidimas salygojo byloje esancio atsakovo (Lietuvos valstybes) netinkamuma. Kolegija taip pat konstatuoja, kad atsi˛velgiant i atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens i esmes skirtinga procesine padeti ir skirtingus procesinius lukescius viso bylos nagrinejimo eigoje, minetas procesines teises pa˛eidimas negali buti paalintas ir byla inagrineta i esmes apeliacine bylos nagrinejimo tvarka. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del bylos nutraukimo naikintina ir i bylos dalis gra˛intina pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 88 straipsnio 2 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimo dali, kuria buvo atmestas pareikejos I. D. skundas, palikti nepakeista.
Sprendimo dali, kuria teismas nutrauke byla del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo, panaikinti ir ia bylos dali gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Nutartis neskund˛iama.