Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-05-31 · Administracinė byla Nr. A-143-504-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-31
Bylos Nr.
A-143-504-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius
Atsakovas
Lietuvos
Suinteresuotas asmuo
Klaipedos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A11 – 504/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegu˛es 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (pranešejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkeviciaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos I. D. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos I. D. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitines departamento, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos teritorinei muitinei del ˛alos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

Pareiškeja I. D. su patikslintu skundu (b. l. 35 – 37) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybes 13 993,68 Lt turtines ˛alos atlyginimo.

Pareiškeja nurode, kad Klaipedos teritorineje muitineje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. bir˛elio 30 d. taikant darbo u˛mokescio indeksavimo koeficienta buvo neišmoketa darbo u˛mokescio dalis. Konstituciniam Teismui 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu pripa˛inus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegu˛es 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Del darbo u˛mokescio skaiciavimo valstybes tarnautojams 2002 metu II pusmeti“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegu˛es 20 d. nutarimas Nr. 686) bei juo patvirtintos Valstybes tarnautojo darbo u˛mokescio skaiciavimo 2002 metu II pusmeti taisykles (2002 m. taisykles) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 ,,Del valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio skaiciavimo taisykliu“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) bei juo patvirtintos Valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio skaiciavimo taisykles (Taisykles) prieštarauja Konstitucijai, padaryta ˛ala turi buti atlyginta vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Muitines departamentas atsiliepime i pareiškejos I. D. patikslinta skunda (b. l. 44 – 45) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Muitines departamentas nurode, kad Klaipedos teritorines muitines viršininkas muitines pareigunu darbo u˛mokesti indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymu (Istatymo igyvendinimo istatymas), Taisyklemis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas isigaliojo 2004 m. gruod˛io 18 d., todel iki jo paskelbimo šie teises aktai buvo taikomi teisetai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimu (b. l. 56 – 60) bylos dali pagal pareiškejos I. D. prašyma del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo nutrauke, o pareiškejos prašyma del ˛alos atlyginimo priteisimo atmete kaip nepagrista.

Teismas, vadovaudamasis muitines pareigunu tarnybinio atlyginimo mokejimo santykius ginco laikotarpiu reglamentavusiais Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymu (2002 m. baland˛io 23 d. Nr. IX-855) (Istatymas) (23, 24 str.), Istatymo igyvendinimo istatymu (2002 m. baland˛io 23 d. Nr. IX-856), Taisyklemis, ivertines irodymus, konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines viršininkas, vykdydamas šiuos teises aktus, isakymais nustate darbo u˛mokescio indeksavimo koeficienta, kuris keitesi, ir neišmokejo pareiškejai 13 993,68 Lt darbo u˛mokescio. Pa˛ymejo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimu pamineti teises aktai pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui. Teismas nustate, jog paskelbus ši Konstitucinio Teismo nutarima prieštaraujantis Konstitucijai teisinis reguliavimas skaiciuojant darbo u˛mokesti nebetaikomas. Argumentas, kad pagal Konstitucijos 7 straipsni negalioja joks istatymas ar kitas teises aktas, priešingas Konstitucijai, pagristas. Taciau ši nuostata turi buti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Teismas pa˛ymejo, kad istatymai turi buti vykdomi tol, kol jie nera pakeisti ar panaikinti arba nera Konstitucinio Teismo istatymo nustatyta tvarka pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo sprendimu galia del teises aktu atitikties Konstitucijai yra nukreipiama i ateiti (Konstitucijos 102 str. 1 d., 107 str. 2 d., Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 1, 4 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegu˛es 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškeja grind˛ia savo reikalavima, isigaliojo 2004 m. gruod˛io 18 d., o sprendimai nemoketi pareiškejai viso priskaiciuoto atlyginimo ivykdyti 2004 m. liepos 1 d., todel vadovaujantis nurodytu teises aktu nuostatomis nera pagrindo pareiškejos ivardyta turtine ˛ala pripa˛inti pagrista. Vadovaudamasis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas konstatavo, kad Klaipedos teritorines muitines viršininkas, remdamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, prieme isakymus del darbo u˛mokescio indeksavimo koeficientu, todel Klaipedos teritorines muitines pareigunu veiksmai laikytini teisetais. Nekonstatavus vald˛ios institucijos darbuotoju veiksmu neteisetumo civiline atsakomybe neatsiranda. Nenustacius visu ˛alos atsiradimo pagrindu, neatsiranda ir teise i reikalaujama ˛alos atlyginima. Teismas pa˛ymejo, jog istatymo negaliojimo atveju sandoriu negaliojima reglamentuojancios teises normos netaikytinos, nes civilinis sandoris pagal savo prigimti iš esmes skiriasi nuo istatymo (CK 1.63 str.). Be to, CK aiškiai atriboja civiliniu teisiu ir pareigu atsiradima iš sandoriu nuo tokiu teisiu ir pareigu atsiradimo del ˛alos padarymo (CK 1.136 str.). Teismas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. bir˛elio 27 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A5-264/2003 (Administraciniu bylu teisenos istatymo (ABTI) 13 str. 1 d.). Atkreipe demesi, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarime nurode, jog nepalankiu padariniu, kilusiu del teises akto pripa˛inimo prieštaraujanciu Konstitucijai, pasekmiu likvidavimas yra istatymu leidejo konstitucine priederme. Pa˛ymejo, kad pareiškejai atsisakius reikalavimo del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ši bylos dalis nutraukiama ABTI 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškeja I. D. apeliaciniame skunde (b. l. 62 – 64) prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti skunda.

Pareiškeja nurodo, kad teismo veikla sprend˛iant bet koki ginca yra teises taikymo veikla. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendima, jog atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, veliau teismas, spresdamas konkrecia byla, neturi teises taikyti prieštaraujancio Konstitucijai teises akto. Teismas taike prieštaraujanti Konstitucijai teises akta, t. y. pa˛eide imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturetu buti aiškinama izoliuotai (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Pa˛ymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskund˛iamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo normos prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybe, viršydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenu konstitucines teises. Teigia, jog byloje yra pakankamai irodymu, kad neteiseti veiksmai sukele turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dali, asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pa˛eistos, turi teise kreiptis i teisma. Nors nuosavybes teises pa˛eistos, taciau nera mechanizmo apginti, atkurti pa˛eistas ˛mogaus teises. Teismas privalejo ivykdyti teisinguma (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teismas neivertino Lietuvos Respublikos Vyriausybes veiksmu priimant antikonstitucini teises akta (CK 6.271 str.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Muitines departamentas atsiliepime i pareiškejos I. D. apeliacini skunda (b. l. 68 – 69) prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.

Muitines departamentas nurodo, kad sprendimai nemoketi pareiškejai viso priskaityto atlyginimo yra ivykdyti, todel reikalavimas priteisti negauta darbo u˛mokescio dali remiantis paminetu Konstitucinio Teismo nutarimu yra nepagristas (Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 d.). Valstybes tarnautoju veiksmai taikant indeksavimo koeficienta apskaiciuojant ir išmokant pareiškejai darbo u˛mokesti yra teiseti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teises aktais. Nesant vald˛ios instituciju darbuotoju neteisetu veiksmu, negali atsirasti ir valstybes civiline atsakomybe pagal CK 6.271 straipsni.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Nagrinejamas gincas iš esmes kilo del pareiškejos (jos manymu, neteisetai) neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo. Skundo reikalavimas priteisti šia darbo u˛mokescio dali ABTI taikymo po˛iuriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todel, nepaisant to, kad pareiškeja nurode skirtingus teisinius savo reikalavimu pagrindus (prad˛ioje kaip kylantis iš darbo santykiu, veliau –iš civilines deliktines atsakomybes santykiu) pagal faktines pareiškejos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinejant ši ginca taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti, o ne civiline atsakomybe reglamentuojancios teises normos.

Pirmosios instancijos teismas priimta sprendima (sprendimo dali del pareiškejos pareikšto reikalavimo Lietuvos valstybei) grinde deliktine atsakomybe reglamentuojanciomis CK normomis, todel konstatuotina, kad teismas neteisingai taike materialines teises normas. Toks materialines teises normu pa˛eidimas pagal ABTI 143 straipsni butu pagrindas panaikinti teismo priimta sprendima (šiuo atveju mineta sprendimo dali). Taciau, atsi˛velgdama i tai (kaip nurodyta aukšciau), kad šioje byloje taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios teises normos, o ne CK normos, kolegija konstatuoja, jog aptariamoji teismo sprendimo dalis (pakeiciant jos motyvus) iš esmes yra pagrista, todel paliktina galioti.

Kaip nurodyta aukšciau, nagrinejant šia byla taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios teises normos. Todel tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas pareiškejos darbdavys (institucija, kuri privalejo moketi pareiškejai istatymo nustatyto dyd˛io darbo u˛mokesti) - Klaipedos teritorine muitine, kuri dalyvavo byloje treciojo suinteresuoto asmens teisemis. Kolegija pa˛ymi, kad atsakovo tinkamumas tiesiogiai siejamas su pareikšto skundo reikalavimo pagrindu ir dalyku. Iš bylos matyti, kad pareiškejos 2005 m. kovo 14 d. paduotame skunde ir veliau (2005-04-19) jos patikslintame skunde reikalavimai priteisti indeksavimo budu neišmoketas darbo u˛mokescio dalis (atitinkama pinigu suma) yra tie patys. Taciau juose (pirmiau paduotuose ir patikslintuose skunduose) nurodyti skirtingi skundo reikalavima grind˛iantys teisiniai pagrindai. Iš bylos matyti, kad pareiškeja buvo padavusi pirmosios instancijos teismui atsisakyma nuo pirmiau (2005-03-14) paduoto skundu, prašydama byla nagrineti pagal mineta jos patikslinta skunda (b. l. 50). Nurodyta teisine situacija, kolegijos manymu, leid˛ia daryti išvada, kad tokiu budu pareikštas (formaliai ivardintas) atsisakymas nuo skundo iš esmes reiškia skundo pagrindo pakeitima, o skirtingas atsakovu nurodymas yra (ir turi buti) traktuojamas kaip skundo pagrindo pakeitimo pasekme, o ne skundo dalyko pakeitimas. Todel šiai situacijai teismas turejo taikyti ABTI 52 straipsnio nuostatas del skundo pagrindo pakeitimo, o ne del atsisakymo nuo skundo. Atsi˛velgdama i nurodytus argumentus bei faktines bylos aplinkybes, kolegija daro išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del mineto atsisakymo priemimo ir bylos dalies nutraukimo yra nepagrista del neteisingo procesines teises normu taikymo. Toks procesines teises normu pa˛eidimas kolegijos vertinamas kaip esminis, t. y. salygojantis neteisinga bylos išsprendima, todel yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dali del atsisakymo nuo skundu priemimo ir bylos dalies nutraukimo.

Kolegija konstatuoja, kad nurodytas procesines teises pa˛eidimas salygojo byloje esancio atsakovo (Lietuvos valstybes) netinkamuma. Kolegija taip pat konstatuoja, kad atsi˛velgiant i atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens iš esmes skirtinga procesine padeti ir skirtingus procesinius lukescius viso bylos nagrinejimo eigoje, minetas procesines teises pa˛eidimas negali buti pašalintas ir byla išnagrineta iš esmes apeliacine bylos nagrinejimo tvarka. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del bylos nutraukimo naikintina ir ši bylos dalis gra˛intina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 88 straipsnio 2 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 12 d. sprendimo dali, kuria buvo atmestas pareiškejos I. D. skundas, palikti nepakeista.

Sprendimo dali, kuria teismas nutrauke byla del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo, panaikinti ir šia bylos dali gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Anatolijus BaranovasArturas DrigotasEdvardas Sinkevicius