- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1439-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12498-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, trečiasis asmuo byloje D. V. dėl įpareigojimo pateikti susipažinimui dokumentus ir informaciją,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinimui visus su Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos veikla susijusius dokumentus, priimtus/parengtus laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir leisti pasidaryti atitinkamų dokumentų kopijas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis kartu su trečiuoju asmeniu D. V., bendrosios dalinės nuosavybės teise 2016 m. rugsėjo 29 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, prisistatė Bendrijai kaip naujasis buto savininkas ir, su atsakovu apsikeitęs kontaktiniais duomenimis, paprašė sąskaitą už bendrąsias paslaugas, siųsti ieškovo nurodytu elektroninio pašto adresu - gediminas.usavicius@gmail.com. Paprašė jį (ieškovą) kartu su D. V. įrašyti į Bendrijos narius. Susipažinęs su Bendrijos įstatais ir manydamas, kad atsakovas neįvykdė minėto prašymo (neįrašė į Bendrijos narius), 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovui elektroniniu paštu buvo pateikti buto savininkų pasirašyti prašymai įstoti į Bendriją, tačiau Bendrijos pirmininkas iš esmės atsisakė įvykdyti jam pavestas funkcijas. Po to kai ieškovas atliko visus veiksmus, būtinus įgyvendinti jo teisę tapti Bendrijos nariu, vėlesni bendrijos pirmininko veiksmai dėl registracijos, nuo ieškovo valios nepriklauso. Pažymėjo, kad Bendrijos nariu gali būti ne konkretus vienas buto savininkas, o konkretaus buto savininkai kiek jų bebūtų, jei tik tie asmenys išreiškė valią įstoti į Bendriją. Pažymėjo, kad pirmo susitikimo metu bendrijos pirmininkas nesupažindino ieškovo su Įstatais, neinformavo, kad įstojimui į bendriją būtinas rašytinis prašymas įstoti į bendriją. Be to, ieškovo nuomone, atsakovo įstatai nesuderinami su Bendrijų įstatymo nuostatomis. Pradėjęs buto apdailos darbus, jų atlikimo metu ieškovas pastebėjo, kad pastato elektros instaliacija yra netvarkinga, nes tiek bute, tiek visoje laiptinėje, nuolat dingdavo elektra. Iš atsakovo, užklausto apie asmenį, atsakingą už namo elektros ūkį, sužinojo, kad tokio asmens nėra, todėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti susipažinti su dokumentais apie namo bendrosios nuosavybės objektų techninę būklę. Atsakovas atsisakė pateikti prašomus dokumentus ir nebendradarbiauja su ieškovu. Ieškovo nuomone, Bendrijos pirmininkas nevykdo jam Įstatymo bei Bendrijos įstatų pavestų pareigų, pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko, namo bendraturčio ir Bendrijos nario, teises, todėl yra pagrindas, atsakovui piktnaudžiaujant esama padėtimi, įpareigoti atsakovą vykdyti jam Įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatytas pareigas, suteikti ieškovui galimybę susipažinti su prašoma informacija, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad konfliktas su ieškovu prasidėjo kuomet jis įsigytame bute pradėjo remonto darbus apie tai neinformavęs atsakovo. Pažymėjo, jog ieškovas nėra Bendrijos narys, todėl negali susipažinti su bendrijos dokumentais. Pagal Bendrijos Įstatų 24, 25.2 punktą, Bendrijos nariu gali būti fizinis ar juridinis asmuo, pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos valdomame name, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo dienos apie tai raštu pranešęs bendrijos pirmininkui. Ieškovas tokio pranešimo nepateikė. Kadangi butą, lygiomis dalimis, įsigijo du savininkai – ieškovas ir trečiasis asmuo, jie tarpusavyje turi susitarti, kuris kurį atstovaus ir taps Bendrijos nariu (Įstatų 28 p.) Atsakovas, tik gavęs vieno bendraturčio prašymą ir kito bendraturčio įgaliojimą (patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka), tą asmenį įregistruos Bendrijos narių registravimo knygoje.
5. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.
6. Nurodė, kad minėtame name įsigijus butą ir pradėjus jame lankytis, pastebėtas nuolatinis elektros dingimas. Dėl elektros dingimo, Bendrijos pirmininkas, kaip priežastį įvardino įsigytą butą, nors jame nebuvo atliekami jokie su elektra susiję darbai. Su Bendrijos pirmininku buvo tartasi dėl kompetentingų specialistų kvietimo, kad nustatyti gedimų priežastis, tačiau bendradarbiavimo nebuvo. Valstybinė energetikos inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad namo elektros ūkis yra pakankamai apleistas. Teigia, kad Bendrijos pirmininkas, pažeidžiantis teisės aktų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimo tvarką, nuostatas ir nesudarantis sąlygų susipažinti su Bendrijos ir namo informacija, pažeidžia jos ir ieškovo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą - Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją suteikti ieškovui, G. U. informaciją tik apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, kaip tai yra įtvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovo G. U. naudai iš atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. ieškovas G. U. kartu su trečiuoju asmeniu D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. 2016 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė savo ir trečiojo asmens prašymus įstoti į Bendriją. Atsakovas į laiškus neatsakė. Pagal šiuo metu galiojančių Bendrijos įstatų (įregistruotų Juridinių asmenų registre 2006 m. lapkričio 15 d.) nuostatas, Bendrijos nariu gali tapti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas (Įstatų 21 punktas), pateikęs raštišką prašymą Bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje (Įstatų 25.1 punktas). Minėtuose Įstatuose numatyta, kad patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu, pateikęs įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą (Įstatų 28 punktas).
9. Byloje nesant duomenų, kad buto bendraturčiai (ieškovas su trečiuoju asmeniu) būtų pateikę Bendrijos pirmininkui jų tarpusavio sutarimu sudarytą įgaliojimą, kuriuo bendraturčius atstovautų vienas iš jų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas ieškovą įrašyti į savininkų bendrijos narių registravimo knygą, buvo pagrįstas.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad DNSBĮ 14 straipsnio 7 d. numatytas pirmininko pareigas įstatymas sieja ne su Bendrijos nario, bet su patalpų savininko kreipimusi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas nėra įtrauktas į Bendrijos narių sąrašą, bendrijos pirmininkui nesudaro pagrindo atsisakyti pateikti ieškovui atitinkamą informaciją, todėl laikydamas ieškovo reikalavimai abstrakčiai suformuluotu, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą vykdyti Įstatyme numatytą pareigą informuoti atsakovą apie Bendrijos organų sprendimus, Bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su Bendrijos veikla.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas G. U. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp ginčo šalių kilusį ginčą, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, dėl ko Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat yra neaiški ir nekonkreti sprendimo rezoliucinė dalis, kadangi ji iš esmės neišsprendžia kilusio ginčo, o suteikia galimybes atsakovui toliau piktnaudžiauti savo teisėmis ir padėtimi bei pažeidinėti teisėtus ieškovo interesus ir teises, todėl tokio pobūdžio rezoliucinės dalies suformulavimas laikytinas neatitinkančiu CPK 270 str. 5 d. 1 p. reikalavimų.
Šalies argumentai
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis kartu su trečiuoju asmeniu negali būti laikomi Bendrijos nariais. Pirmosios instancijos teismas prieidamas tokios išvados rėmėsi ne šiuo metu galiojančiu Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, o su Įstatymu nesuderintais įstatais. Naujos redakcijos ir su Įstatymo normomis suderintuose įstatų 14.3.1. p. yra nustatyta, jog asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančią pastate, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos pirmininkui dienos. Apelianto nuomone, taip pat nesuprantamas Teismo sprendime nurodytas teiginys, jog esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atsisakymas ieškovą įrašyti į savininkų Bendrijos narių registravimo knygą buvo pagrįstas. Atsakovas niekur nenurodė, kad jis atsisako įrašyti ieškovą į Bendrijos narių sąrašą.
14. Apelianto nuomone, iš Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis Teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą. Taip pat Teismas niekaip nepagrindė savo išvados, kad ieškovo pateiktas reikalavimas yra pakankamai abstraktus. Apeliantas pažymi, jog atsakovo atstovas visiškai nebendradarbiavo su ieškovu ir neatsakydavo į ieškovo prašymus, ieškovas neturėjo absoliučiai jokios informacijos apie Bendrijos veiklą, bendro naudojimo objektus ir su tuo susijusius dokumentus, būtent dėl to ir suformulavo tokio pobūdžio reikalavimą, kadangi kitokio reikalavimo ieškovas iš esmės neturėjo galimybės suformuluoti. Sprendžiant iš Teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio, Teismo nuomone, ieškovas net neturi teisės susipažinti su jam bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų technine būkle, bendrojo naudojimų objektų aprašais, t.y. iš esmės su savo turtu bei jo faktine būkle. Atsakovo kaip juridinio asmens paskirtis iš esmės yra ieškovui dalinės nuosavybės teisės pagrindu priklausančių objektų valdymas, naudojimas ir priežiūra. Tai, kad atsakovas yra visiškai atskaitingas ieškovui, matyti iš daugelio Įstatymo normų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu dėl atsakovo nepakankamos priežiūros ieškovui dalinės nuosavybės teisės pagrindu priklausantys daiktai sukels trečiajam asmeniui žalos, būtent ieškovas, o ne atsakovas bus atsakingas už žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims, tačiau, Teismo nuomone, ieškovas neturi teisės susipažinti su šių nuosavybės objektų būkle. Tuo atveju, kuomet atsakovas neteikia informacijos apie savo veiklą, ją (informaciją) teikia netikslią ar neišsamią, yra pažeidžiamos ieškovo kaip turto, kurį prižiūri, valdo bei tvarko atsakovas, savininko teisės, t.y. suvaržomos jo kaip savininko nuosavybės teisės, t.y. plačiausios savo turiniu daiktinės teisės.
15. Apeliantas pažymi, kad atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių argumentų dėl ieškovui teiktinos informacijos apimties, nėra jokių duomenų, kad kokia nors informacija, kuri susijusi su atsakovo veikla, yra konfidenciali, gali pažeisti kieno nors teises ar pan. Teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis Įstatymo 21 str. 4 d. norma, aiškintis, ar atsakovas disponuoja informacija, su kuria susipažinus ieškovui, bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės.
16. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra dviprasmiška, neaiški ir iš esmės ne išsprendžianti susidariusį ginčą, o paliekanti atsakovui galimybę toliau realiai nevykdyti jam Įstatymo tenkančios pareigos teikti ieškovui informaciją apie savo veiklą, bendrojo naudojimo objektų būklę ir pan. Vadovaujantis tokio pobūdžio rezoliucine dalimi, atsakovas informaciją apie savo veiklą iš esmės galėtų pateikti ne per konkretų laiko tarpą, o kada nori ir toks jo elgesys nebūtų laikomas sprendimo nevykdymu. Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą ieškovo prašomą informaciją pateikti per 10 darbo dienų nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau Teismas be jokių motyvų ir argumentų šios reikalavimo dalies netenkino, iš esmės neišspręsdamas ginčo. Teismas nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė, koks konkretus laikotarpis, apie kurį informaciją atsakovas privalo pateikti ieškovui, patenka į įpareigojimo turinį. Esant tokiai Teismo sprendimo rezoliucinei daliai, Teismo sprendimo įvykdymas iš esmės priklausytų nuo atsakovo subjektyvaus noro jį įvykdyti visiškai, ar dalinai.
17. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, Teismas pripažino, kad atsakovas patyrė 150 € bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas Teismas laikė pagrįstomis, nors neturėjo tam teisinio pagrindo. Ieškovas baigiamųjų kalbų metų atkreipė Teismo dėmesį, jog atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos negali būti laikomos pagrįstos visoje apimtyje, kadangi sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo sudaryta jau po atsakovo procesinių dokumentų pateikimo, t.y. 2017-06-01.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
19. Apeliantas savo pareikštą reikalavimą argumentuoja tuo, kad būdamas minėto namo vieno iš butų bendrasavininku ir pateikęs atsakovui prašymą įstoti į Bendriją, jis turi teisę reikalauti susipažinti su visais prašomais dokumentais. Bendrija, nesutikimą su apelianto G. U. reikalavimu argumentuoja tuo, kad ieškovas nėra Bendrijos narys, nes elektroniniu paštu pateiktas prašymas, nėra tinkamas. Be to, esant keliems buto savininkams, jie turi įgalioti vieną iš jų atstovauti juos Bendrijoje. Įstatymas numato ieškovo teisę įstoti į Bendriją (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 2 punktas), laikydamasis Bendrijos įstatuose nustatytos įstojimo tvarkos ir sąlygų (DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Vadinasi Bendrija tokią teisę turi. Pagal Bendrijos įstatų (įregistruotų Juridinių asmenų registre 2006 m. lapkričio 15 d.) nuostatas, Bendrijos nariu gali tapti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas (Įstatų 21 punktas), pateikęs raštišką prašymą Bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje (įstatų 25,1 punktas). Minėtuose Įstatuose numatyta, kad patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu, pateikęs įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą (Įstatų 28 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad buto bendraturčiai (apeliantas G. U. su trečiuoju asmeniu) būtų pateikę Bendrijos pirmininkui jų tarpusavio sutarimu sudarytą įgaliojimą, kuriuo bendraturčius atstovautų vienas iš jų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atsisakymas ieškovą įrašyti į savininkų bendrijos narių registravimo knygą, buvo pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
21. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovo kaip daugiabučio namo savininko teisės susipažinti su visais su Daugiabučio namo bendrijos veikla susijusiais dokumentais.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, jog atsakovo atsisakymas ieškovą įrašyti į savininkų bendrijos narių registravimo knygą, buvo pagrįstas, tačiau aplinkybė, jog ieškovas nėra Bendrijos narys, bendrijos pirmininkui nesudaro pagrindo atsisakyti pateikti ieškovui atitinkamą informaciją, numatytą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje.
23. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nėra bendrijos narys, niekaip nepagrindė dėl kokių priežasčių ieškovo pareikštą ieškinį tenkina iš dalies, taip pažeisdamas ieškovo kaip turto, kurį prižiūri atsakovas, savininko teises. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra dviprasmiška, neaiški ir iš esmės neišsprendžia šalių tarpusavio ginčo.
24. Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrija veikia vadovaudamasi Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais. Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje (11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bendrijos narių bei patalpų savininkų teises ir pareigas reglamentuoja ne tik bendrijos įstatai, bet ir DNSBĮ (1 straipsnio 1 dalis), o remiantis DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalimi, bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.
25. Vertinant ieškovo pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, bei apeliacinio skundo turinį yra pagrindas spręsti, jog ieškovas iš esmės siekia apginti savo kaip patalpos savininko teises susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog remiantis DNSBĮ 21 str. 1 d., 2 d. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, numatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą pateikti susipažinimui visus dokumentus susijusius su bendrijos veikla, t.y. byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo pripažinimo bendrijos nariu. Taigi, esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui bei įvertinus pareikšto ieškinio reikalavimų apimtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju klausimas ar ieškovas laikytinas bendrijos nariu neturi esminės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija byloje, jog ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti susipažinti visus su Bendrijos veikla susijusius dokumentus, priimtus nuo 2006 m. lapkričio 15 d., laikytinas abstrakčiu ir neapibrėžtu, tokio reikalavimo tenkinimas pilna apimtimi neatitiktų teismo sprendimo rezoliucinei daliai keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai. Kai sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, rezoliucinė jo dalis suformuluojama taip, kad būtų aišku, kaip turės būti įvykdytas sprendimas. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas negali įgyti daugiau teisių, nei tai numato DNSBĮ bei Bendrijos įstatai. Tačiau kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamo teismo sprendimo rezoliucine dalimi bei ieškovo teisėmis gauti informaciją, susijusią su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, sprendžia, jog yra pagrindas papildyti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus motyvus.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog DNSBĮ užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teisę gauti ne tik įstatymo 14 str. 7 d. nurodytą informaciją, tačiau taip pat teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis (DNSBĮ 21 str. 4 d. 4, 8 p.).
29. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku, turi teisę gauti informaciją susijusią su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį papildyti, nurodant, jog atsakovas įpareigotinas suteikti ieškovui informaciją nurodytą ne tik DNSBĮ 14 str. 7 d., bet ir 21 str. 4 d. 4, 8 p.
30. Kolegija taip pat sutinka su apelianto teigimu, jog pirmosios instancijos teismui nenurodžius per kokį terminą ir per kokį laikotarpį priimtais dokumentais atsakovas įpareigotinas supažindinti ieškovą, sprendimo rezoliucinė dalis laikytina netikslia, neaiškia. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis papildytina, nurodant, kad atsakovas įpareigotinas per 10 darbo dienų suteikti ieškovui informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla bei informacija apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis, kaip tai yra įtvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje, 21 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktuose, kuri apima laikotarpį nuo bendrijos įsteigimo (2006-11-15).
31. Dėl ieškovo reikalavimo leisti pasidaryti atitinkamas dokumentų kopijas, kolegija pažymi, jog sprendimas įpareigoti atsakovą suteikti atitinkamą informaciją atsakovui apima teisę daryti jos kopijas, vadovaujantis bendrijos įstatuose ar kituose bendrijos dokumentuose nustatyta kopijų darymo tvarka.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, kuriuose atsakovą atstovavo advokato padėjėjas E. N., kuris pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios iš esmės atitinka rekomenduojamus dydžius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, paskirstė atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalys iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą - Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, į.k. (duomenys neskelbtini), per 10 darbo dienų suteikti ieškovui, G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) informaciją, kuri apima laikotarpį nuo bendrijos įsteigimo (2006-11-15) apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla bei informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas, bendrijos narių sąrašą (įgaliotinių sąrašu) ir bendrijos organų narių kontaktinius duomenis, kaip tai yra įtvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje, 21 straipsnio 4 dalies 4, 8 punktuose.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovo G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, į.k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų“.