Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – Z. S. S., kuriai išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 272 straipsnyje, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

Z.S.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, našlės, pensininkės, 8 klasių išsilavinimo, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. S. 2011 m. liepos 13 d. apie 9.50 val., pro savo buto langą, adresu (duomenys neskelbtini), apipylė vandeniu lauke, tai yra kieme stovėjusį V. U., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta LR ATPK 174 straipsnyje.

2011-10-11 pasirengimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu Z. S. S. pareiškimą dėl įvykio aplinkybių (b.l. 41).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama Z. S. S., teigė, jog atsimenanti įvykį, kai pas ją į namus buvo atėjusi kaimynė J. K. ir su ja gėrė žolelių arbatą. Matė, jog tuo metu parvažiavo kaimynas U., kuris gyvena virš jos ketvirtame aukšte, matė, kaip kaimynas automobilį pasistatė prie namo galo. Tada išgėrusios arbatą su kaimyne, o ji pro langą išmetė (išpylė) likusius arbatos lapelius. Jos manymu ji tikrai negalėjo apipilti kaimyno su arbatžolėmis, kadangi skysčių nebuvo, o ir kaimynas buvo už kokių 7-10 metrų nuo tos vietos, kur ji išmetė likusius arbatos lapelius.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad jis kokią tiksliai dieną negali pasakyti, ėjo pas savo sūnų, kuris gyvena Gamyklos gatvėje pirmoje laiptinėje, namo numeris gali būti ir 19, ir matė, kaip iš pirmos laiptinės kažkurio tai aukšto vandeniu buvo apipiltas su vandeniu, kaip jis suprato, to paties namo gyventojas, kuris jaunas apie 30 metų stambus vyriškis, kuris tuo metu prie laiptinės krovėsi iš balto autobusiuko statybines medžiagas. Kas apipylė vyriškį jis nematė, bet kad vyriškis buvo apipiltas su vandeniu, kurio galėjo būti apie 1 litras, jis matė bei patvirtina.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tai galėjo būti liepos pabaigoje, po 20 dienos, ar 21 diena, tiksliai pasakyti negali, ji atėjo pas kaimynę Z.S. S. pastarajai suleisti vaistų, jos atsigėrė žolelių arbatos, o kaimynė Z.S. S. pro langą išmetė išgertos arbatos likusius lapelius. Tuo metu jai kaimynė sakė, kad parvažiavo kaimynas U., kuris autobusiuką pasistatė prie namo galo. Ji, po to, kai atsistojo uždaryti lango matė, kad kaimynas U. nešėsi rankose statybines medžiagas. Daugiau įvykių, kad Z.S. S. būtų pylusi vandenį per langą ji nežino.

Kad Z. S. S. padarė šį teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2011-08-02 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3-4), V. U. protokolo- pareiškimo (b.l. 5), išaiškinimo (b.l. 7), pranešimo Mažeikių r. PK apie įvykį (b.l. 8-9), pažymos apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Paminėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Nagrinėjamu atveju Z. S. S. neigia apipylusi vandeniu kaimyną U., tačiau iš teismo posėdžio metu duotų liudytojo A. J. parodymų bei byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, jog Z. S. S. pro savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą apipylė vandeniu kaimyną iš ketvirto aukšto V. U.. Tą patvirtina minėtas liudytojas A. J., kuris tuo metu, ėjo pas savo sūnų ir matė, kaip buvo vandeniu apipiltas žmogus. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog kaimynai V. U. ir Z.S. S. tarpusavyje konfliktuoja, o administracinėn atsakomybėn traukiamos Z.S. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu ir pareiškimo nagrinėjimo metu yra nesutampantys ir nenuoseklūs, todėl teismas turi pagrindo manyti, jog Z.S. S. siekdama išvengti atsakomybės neigia padariusi pažeidimą, tai yra vandeniu apipylusi kaimyną V. U.. Paminėtina, jog liudytojo A. J. ir nukentėjusiojo V. U. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, neprieštarauja, tačiau atitinka byloje surinktas ir nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą A. J. parodymais, netikėti juolab, kad jis patvirtino vandens pylimo faktą, o pats nei administracinėn atsakomybėn traukiamos, nei nukentėjusiojo, nepažįsta. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. K. parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamos Z.S. S. draugė bei kaimynė, jų santykiai yra draugiški ir ji taip siekia padėti Z.S. S., be to, pastarosios duoti parodymai neliudija įvykio vykusio 2011-07-13 apie 9.50 val., o liudija aplinkybes vykusias 2011 m. liepos mėn. po 20 dienos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Z. S. S. kaltė dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinius teisės pažeidimus skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Z. S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant Z. S. S. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 100,00 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Z. S. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų ) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 55561. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė