Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovė V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 88-91), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu V. C. 2003-02-27 Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure sudarytą testamentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-02-27 notarų biure buvo surašytas V. C. testamentas, kuriuo jis visą savo turtą jo mirties dieną paliko L. S., o jos mirties atveju – D. J. Ieškovė ginčija šį vienašalį V. C. sandorį, remdamasi tuo, kad testamentas yra sudarytas neveiksnaus fizinio asmens (CK 1.84 str.). Nurodė, kad 2003-02-27 testamento sudarymo bei jo pasirašymo metu V. C. buvo sunkiai sergantis I grupės invalidas, t.y. po sunkios galvos smegenų traumos jam buvo konstatuota kairės akies katarakta, stenokardija arterinė hipertenzija, abiejų akių glaukoma, stuburo osteochondrozė, kitos ligos. Todėl V. C. tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Be to, notarė nepaaiškino testamento turinio, neįsitikino V. C. veiksnumu, V. C. tuo metu jau buvo aklas, testamentas buvo surašytas tik lietuvių kalba. Taip pat nurodė, jog jai yra žinoma, kad L. S. ir D. J. atsisakė palikimo priėmimo pagal V. C. sudarytą testamentą. Tačiau kol V. C. testamentas nėra panaikintas teismine tvarka, tretieji asmenys gali imtis veiksmų panaikinti atsisakymus nuo palikimo priėmimo. Tai, kad V. C. nėra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, nesuponuoja išvados dėl faktinės V. C. neveiksnumo būsenos. Byloje pateiktų įrodymų visuma liudija V. C. neveiksnumą.

Ieškovė V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-07 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - pareikštą ieškinį tenkinti. Išreikalauti ir prie nagrinėjamos bylos prijungti: iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros baudžiamąją bylą Nr. 10-2-015-03; iš Valstybinio psichikos sveikatos centro - V. C. medicininę kortele. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog nėra teismo sprendimo dėl V. C. pripažinimo neveiksniu, dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl adekvačios jo psichinės būklės testamento sudarymo metu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. C. psichinė būklė buvo esmingai apribojanti jo gebėjimą tinkamai formuoti ir išreikšti savo valią bei valdyti savo veiksmus. Tai patvirtina 2004-02-11 pažyma Nr. 2-381 dėl V. C. priverstinio gydymo Valstybiniame psichikos sveikatos centre bei 2003-08-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-015-03, kuriame konstatuota, kad V. C. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas neįvertino fakto, kad asmuo, kuris, padaręs nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tokiu pagrindu, labai tikėtinai negali būti laikomas galinčiu adekvačiai vertinti savo atliekamų veiksmų prasmę ir esant civiliniams teisiniams santykiams. Tai patvirtina ir byloje pateikta 2004-02-11 pažyma Nr. 2-381 dėl V. C. priverstinio gydymo Valstybiniame psichikos sveikatos centre. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo visiškai nepagrįsta. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą testamento sudarymo metu testatoriaus V. C. psichinę būseną buvus tokią, kuri esmingai ribojo jo gebėjimą adekvačiai reikšti savo valią, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Patikslintu ieškininiu pareiškimu V. C. sudarytas testamentas buvo ginčijamas dviem pagrindais: dėl neveiksnumo (CK 1.84 str.) ir dėl V. C. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog testamentas buvo ginčijamas tik pagal CK 1.84 str., nors ieškininio pareiškimo tekste aiškiai įvardintas ir antrasis testamento negaliojimo pagrindas. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokiais gi pagrindais yra ginčijamas V. C. testamentas. CK 1.89 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jei jis nebuvo CPK nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, taikytina ne CK 1.84 str. 2 d., o CK 1.89 str. 2 d., nepriklausomai nuo to, ar tokį ieškinį pareiškė pats, negalėjęs suprasti savo veiksmu reikšmės asmuo, ar jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises ir pareigas. CK 1.89 str. 1 d. nuostata, kad sandoris, sudarytas tokio fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį, nedraudžia minėto asmens įpėdiniams taip pat pareikšti ieškinį remiantis CK 1.89 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/1999). Tokiu būdu teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas faktines aplinkybes tik pačios ieškovės nurodytos teisės normos kontekste, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą dėl V. C. sudaryto testamento galiojimo, dėl ko sprendimas už akių naikintinas. Sudarant 2003-02-27 testamentą, padaryta ir procedūrinių testamento sudarymo pažeidimų. Turint galvoje testamento, kaip sandorio, reikšmę civiliniams teisiniams santykiams, bei jo teisines pasekmes, šie procedūriniai pažeidimai savaime laikytini pakankamais pripažinti šį testamentą negaliojančiu. Byloje esančių, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintų, įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad V. C. testamentas - vienašalis sandoris - turi būti pripažintas negaliojančiu dėl valios bei formos trūkumų.