Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 18 d., apie 22.17 val., Kauno raj., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 8-jame kilometre, M. D. vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 540, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 7; 16; 14; 8 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. kaltę dėl pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad jis gyvena ir dirba užsienyje ir ten yra įsigijęs automobilį, su kuriuo 2016 m. sausio 18d. važiavo. Jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Pamatęs, kad jį stabdo policijos pareigūnai, labai išsigando ir pradėjo nuo jų bėgti. Kokiu greičiu tuo metu važiavo, nežino, nes į spidometrą nežiūrėjo. Mano, kad važiavo mažesniu nei 190 km/h greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl nestojusios transporto priemonės, iš kurio matyti, kad patikrinimui buvo nutarta sustabdyti automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus stabdyti minėtą automobilį su įjungtais švyturėliais, šis sustojo primoje eismo juostoje. Per garsiakalbį pasakius, kad automobilis sustotų kelkraštyje, jis pavažiavo dešiniau ir sustojo. Policijos pareigūnui L. V. išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link sustabdyto automobilio, šis staigiai pradėjo važiuoti ir didindamas greitį pradėjo tolti nuo policijos pareigūnų. Automobilį policijos pareigūnai pradėjo persekioti su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliai, bet stabdomas automobilis tik tolo, nors policijos pareigūnai persekiojo didesniu nei 200 km/h greičiu. Apie 14 km, ties Mastaičių viaduku, automobilis nusuko į dešinę ir buvo pamestas iš akiračio (b. l. 2), foto nuotrauka (b. l. 4), M. D. paaiškinimas (b. l. 8), nutarimas pradėti paiešką (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19-21), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 24), iš elektroninio susirašinėjimo (b. l. 27) matyti, kad greičio viršijimo faktas prietaisu nenustatytas, protokolas surašytas pagal 2016-01-18 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareigūnai persekiojo 200 km/h greičiu.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. M. D. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta 2015 m. balandžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu iki 2016 m. balandžio 15 d., šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant ar M. D. nepakluso reikalavimui sustoti pažymėtina, kad tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens susiklostę teisiniai santykiai reglamentuojami specialių teisės normų, t. y. Kelių eismo taisyklių. KET 78 punkte numatyta, kad: vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti; signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje; norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku; gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Iš esmės analogiški reikalavimai stabdymui numatyti ir Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio pastaboje.

Aukščiau išdėstyti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina bei pats M. D. pripažino, jog jis 2016 m. sausio 18 d., apie 22.17 val., Kauno raj., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 8-jame kilometre vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 540, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam įjungus specialiuosius tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, nesustojo ir, padidinęs greitį, nuvažiavo, todėl tokie jo veiksmai teisingai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė dėl pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2016 m. sausio 18 d., apie 22.17 val., Kauno raj., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 8-jame kilometre, M. D. vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 540, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir bėgdamas nuo policijos viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas 190 km/h greičiu, t.y. leistiną greitį viršijo 100 km/h ir tuo pažeidė KET 131. 1p. Tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. vairuojamo automobilio greičio viršijimo faktas jokiu prietaisu užfiksuotas bei nustatytas nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį surašytas tik pagal 2016-01-18 vyriausiojo patrulio L. V. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareigūnai automobilį BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persekiojo didesniu nei 200 km/h greičiu, tačiau persekiojamas automobilis nuo jų tolo. Iš esmės būtų galima daryti prielaidą, kad M. D. viršijo leistiną greitį, tačiau tiksliai nenustačius kokiu greičiu jis važiavo, visi neaiškumai ir abejonės, kurie negali būti pašalinami, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, daroma išvada, kad M. D. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas. Byloje likusios abejonės, ar M. D. vairuojamas automobilis važiavo būtent 190 km/h greičiu, nebegali būti pašalintos, todėl byla jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį nutrauktina. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas)

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. D. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padaryti tos pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuose asmeniui jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – pažeidimai pavojingi ir ypatingai grubūs, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, viršijo nustatytą leistiną greitį - tai rodo ypatingą pažeidėjo įžūlumą, akivaizdų teisės normų nepaisymą ir ignoravimą. M. D. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už itin grubius KET pažeidimus. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidimai grubūs, pavojingi visuomenei ir eismo saugumui. Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuojama, jog M. D. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos maksimalaus dydžio sankcijose numatytos nuobaudos- baudos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. vairuotas automobilis BMW 540, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. D. padarė itin grubius KET pažeidimus, teisės pažeidimus daro sistemingai, todėl sprendžia, kad automobilio konfiskavimas yra pilnai suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, todėl šiuo atveju skirtina alternatyvi papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 29 straipsniu, 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu teismas

nutaria:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, skirti 724 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės BMW 540I AUTO, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės BMW 540I AUTO, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, teiseną M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.