Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-751-424/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
2-751-424/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00347-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
VšĮ Trakų rajono kultūros rūmams
Trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-751-424/2011Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00347-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 11.9.10.4.
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 7 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovei adv. R. K.

atsakovo atstovui D. N.,

trečiojo asmens atstovui L. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui VšĮ Trakų rajono kultūros rūmams, trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į atleidimą pagal DK 129 str. bei perkelti atleidimo dieną į 2011-06-11d.; priteisti iš atsakovo 8946,64 Lt , t.y keturių mėnesių vidutinį darbo užmokestį dėl atleidimo iš pareigų datos perkėlimo į 2011-06-11; 778,83 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-11; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo- po 119,82 Lt už kiekvieną darbo dieną.

Ieškovė nurodė, kad 2011-01-27 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-24 ji buvo atleista iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų direktorės pareigų pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. DK 124 str. 1 p. 140 str. 2 d., 141 str., 177 str., kaip praradusią pasitikėjimą. Atleidžiant ieškovei buvo sumokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. DK 124 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, numatanti darbo sutarties pasibaigimą DK ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar tokių faktų visuma, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai specialieji teisės aktai nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik Darbo kodekse nustatytais pagrindais. Viešųjų įstaigų įstatymas, nenustato specialių viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, todėl ieškovė turėjo būti atleista iš darbo bendraisiais DK nustatytais pagrindais. Kadangi įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo yra grindžiamas ir DK 140 str. 2 d., o ieškovei išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl ieškovė daro išvadą, kad atsakovas ją atleido nesant jos kaltės, t.y pagal DK 129 str. Pagal DK 129 str. darbdavys gali atleisti darbuotoją tik dėl svarbių priežasčių apie tai įspėjęs darbuotoją DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti iš darbo darbuotoją galima, jei jo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Kadangi ieškovė augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus, jai turėjo būti taikomas keturių mėnesių įspėjimo terminas, dėl ko jos atleidimo iš darbo diena turi būti perkelta iki to laiko, kai turėjo baigtis įspėjimo terminas, t.y iki 2011-06-11 (DK 130 str. 5 d.). bei už šį laiką sumokėtas darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už šį laikotarpį. Kadangi darbdavys atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo ieškovei priklausančių išmokų už 4 mėnesių įspėjimo laikotarpį, iš jo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011-02-11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Savivaldybės taryba yra VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų steigėja savininkė, kurios sprendimai prilygsta viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimams. Valstybės ar savivaldybės institucija, perdavusi viešajai įstaigai turtą panaudos pagrindais, visuotiniame susirinkime turi sprendžiamojo balso teisę. Viešosios įstaigos vadovas, kokiu buvo ieškovė, yra vienasmenis įstaigos valdymo organas, kuris vadovauja įstaigai ir siekia jai iškeltų tikslų bei uždavinių. Nuo įstaigos vadovo kompetencijos priklauso visos įstaigos veiklos efektyvumas. Dėl tokios pareigybės reikšmės, būtinas vadovą skiriančio steigėjo pasitikėjimas juo. Trakų rajono kultūros rūmų direktorė M. B. pasižymėjo nekompetencija kultūros ir meno srityje, vadybos žinių stoka, specialistų pasiūlymų ignoravimu, kultūrinės veiklos stabdymu, pastoviu darbuotojų psichologiniu spaudimu, kas sukeldavo įtampą bei konfliktines situacijas kolektyve.

Tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba, kaip Trakų rajono kultūros rūmų savininkas naudodamasis nevaržoma ir absoliučia teise atleisti viešosios įstaigos vadovą, ieškovę atleido kaip praradusią pasitikėjimą, nes buvo gaunami darbuotojų skundai dėl jos darbo stiliaus ir vadovavimo metodų bei nekompetencijos kultūros ir meno srityje.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Trakų rajono kultūros rūmai yra viešoji įstaiga, įsteigta 2005-08-31 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-324 (b.l.82). Ieškovė 2009-02-26 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-79 paskirta VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų direktore ( b.l. 7). 2009-03-02 su ja sudaryta darbo sutartis Nr. K9-797 (b.l.8-10). 2011-01-27 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-24 ji buvo atleista iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų direktorės pareigų kaip praradusi pasitikėjimą nuo 2011-02-11(b.l.10,11). Šiame sprendime nurodyta, kad jos priimtas vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4p., Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 1 p., DK 124 str. 1 p. 140 str. 2 d., 141 str. 1 ir 2 dalimis, 177 str. 1 ir 2 dalimis. Kaip matyti iš sprendime nurodytų jo teisinių pagrindų, su ieškovės atleidimo pagrindu sietina tik DK 124 str. 1 p., numatantis darbo sutarties pasibaigimą Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri pati savaime nėra pakankamas pagrindas darbo sutarčiai pasibaigti, jeigu nenurodomas konkretus įstatyme numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Kadangi darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta ją atleidžiant iš darbo, tai darbdavys turėjo nurodyti konkretų įstatyme numatytą atleidimo iš darbo pagrindą. Toks pagrindas skundžiamame sprendime nenurodytas. Jo nenurodė ir atsakovo bei trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje. Kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2011-01-27 posėdžio, kuriame buvo svarstomas atsakovės atleidimo iš darbo klausimas, vaizdo įrašo, atsakovė buvo atleista iš pareigų konstatavus, kad viešosios įstaigos vadovas vykdo savo funkcijas pagal pavedimo sutartį civilinių teisinių santykių pagrindu; išvedus paraleles tarp viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės bei tarp viešosios įstaigos vadovo ir mero pavaduotojo, kuriam gali būti reiškiamas nepasitikėjimas. O reikšdamas nepasitikėjimą „...viešosios įstaigos steigėjas turi nevaržomą absoliučią teisę įstaigos direktorių atleisti ir ši jo teisė nėra saistoma jokių aplinkybių, jeigu įstaigos vadovas praranda pasitikėjimą steigėjo ar savininko“ (citata iš pranešimo Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje). Tačiau Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato pasitikėjimo praradimo, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo, o viešosios įstaigos savininko teisių ir jų apimties neskirsto priklausomai nuo įstaigos savininko teisinio statuso. Viešosios įstaigos savininko, turinčio visuotinio dalininkų susirinkimo teises, „nevaržomą ir absoliučią teisę“ atleisti viešosios įstaigos vadovą riboja įstatymai, kurie vienodai galioja visiems VšĮ savininkams, nepriklausomai nuo to kas jie būtų, – fiziniai, juridiniai asmenys ar Trakų rajono savivaldybės taryba. DK 9 str. 3 d. draudžia taikyti pagal analogiją specialias teisės normas, nustatančias išimtis iš bendrųjų taisyklių. Todėl Viešųjų įstaigų įstatyme nesant specialių viešosios įstaigos vadovo atleidimo pagrindų, atleidžiant viešosios įstaigos vadovą turėjo būti taikomos bendrosios DK normos, o ne teisės aktų, nustatančių specialius kitokį teisinį statusą turinčių juridinių asmenų vadovų atleidimo iš darbo pagrindus.

Atsakovas kaltindamas ieškovę netinkamu darbo funkcijų vykdymu, nekompetencija, netinkamų darbo metodų naudojimu, jai išmokėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, numatytą DK 140 str. 2 d., t.y. kaip darbuotojui atleistam iš darbo, kai nėra jo kaltės. Šios išmokos esmės ir pagrindo atsakovo ir trečiojo asmens atstovai paaiškinti negalėjo.

Kadangi išnagrinėjus bylą taip ir netapo aišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo, o iš faktinių aplinkybių negalima spręsti apie galimą atleidimo pagrindą, toks atleidimas negali būti laikomas teisėtu.

Nors ieškovė neprašo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau iš esmės ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą prašydama pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę.

Atleidimo iš darbo formuluotė teismo sprendimu gali būti keičiama, kai darbdavio nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas neatitinka faktinių atleidimo aplinkybių, o atleidimo iš darbo pagrindas keičiamas ne pagal ieškovo pageidavimą, o tik nustačius aplinkybes, duodančias pagrindą konstatuoti kitą įstatyme numatytą atleidimo pagrindą. Išnagrinėjus šią bylą, jokių svarbių priežasčių atleisti atsakovui ieškovę iš darbo DK 129 str. pagrindu nebuvo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Teismas, nustatęs, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, ir nesant galimybės iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuoti kitą ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, šioje byloje išeina už ieškinio reikalavimo ribų priimdamas sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikštu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesiekia grįžti į ankstesnį darbą, atleidimą pripažinus neteisėtu, į darbą ji negrąžintina, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu (DK 297 str. 4 d.), o ne DK 129 str. pagrindu, kaip prašo ieškovė. Dėl to netenkinami ir ieškovės piniginiai reikalavimai sietini su šiuo atleidimo pagrindu, tačiau priimamas sprendimas dėl piniginių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su darbo sutarties nutraukimu teismo sprendimu.

Ieškovė pas atsakovą dirbo 26 mėnesius. Pripažinus darbo sutarties su ieškove nutraukimą neteisėtu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d.2 p.) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo t.y. nuo 2011-02-11 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Šalys pripažino, kad atleidus ieškovė iš darbo jai buvo sumokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka, tai patvirtina ir pažyma apie dėl M. B. darbo užmokesčio (b.l. 31), todėl ši išmoka ieškovei nepriteisiama. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 119,82 Lt (b.l.31). Nuo ieškovės atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (nuo 2011-02-12 iki 2011-06-07 imtinai) buvo 81 darbo diena, todėl iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas ieškovei turi sumokėti 9705,42 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir po 119,82 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atleisdamas ieškovę iš darbo atsakovas sumokėjo jai priklausančias išmokas. Duomenų, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę, nesilaikė DK 141 str. 1 d. reikalavimo su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti atleidimo dieną, byloje nėra. Todėl priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį jos darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal DK 141 str. 3 d. nėra pagrindo.

Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovui.

CPK 282 str. 2 d. 2 p. nustato privalomą skubų teismo sprendimo vykdymą dėl darbo užmokesčio priteisimo dalyje iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovės mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2236,66 Lt (b.l.31), todėl šioje dalyje teismo sprendimas vykdomas skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str. 1 d.), o ieškovei – 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.106-111). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 14,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 282 str., 417 str.

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies:

pripažinti M. B. atleidimą iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų direktorės pareigų neteisėtu;

laikyti, kad darbo sutartis su M. B. nutraukta teismo sprendimu pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

priteisti M. B. iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-02-12 iki 2011-06-07, iš viso 9705,42 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsigaliojimo dienos po 119,82 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio dienos darbo užmokesčio,

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti M. B. iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš VšĮ Trakų rajono kultūros rūmų 440,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (2236,66 Lt) priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė