Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-537/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2-537/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01568-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Dalia Vasarienė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Edramus“
Ieškovas
K. B.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-537/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01568-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Edramus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-5926-232/2012 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Edramus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Edramus“. Nurodė, jog atsakovas neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių už komandiruotes, skola ieškovui sudaro 5 125,24 Lt. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri nurodė, jog atlikus patikrinimą UAB „Edramus“, ieškovo teiginiai apie neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius pasitvirtino. Atsakovui siųstas įspėjimas dėl skolos padengimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovui priskaičiuota už visą jo darbo laikotarpį 2 435,74 Lt darbo užmokesčio ir 5 348,50 Lt dienpinigių už komandiruotes, viso 7 775,24 Lt. Atsakovas nurodė bei pateikė mokėjimo pavedimo kopijas, jog ieškovui viso buvo pervesta 10 000 Lt suma, todėl, atsakovo teigimu, jis ieškovui nėra skolingas. Pažymėjo, jog įmonė gali sėkmingai vykdyti savo veiklą, mokėti mokesčius valstybei, darbuotojams atlyginimus ir nėra pagrindo jam kelti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Edramus“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškovu yra atsiskaityta, nors būtent atsakovui tenka pareiga tai įrodyti. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus rašte dėl atlikto patikrinimo nurodyta, jog ieškovo teiginiai apie neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius pasitvirtino.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas įmonės finansinių dokumentų nepateikė, VĮ Registrų centrui pateiktas tik 2009 metų balansas, kurio duomenimis įmonės turtą sudarė 649 938 Lt, ilgalaikis (materialus turtas) – 343 278 Lt, trumpalaikis turtas 306 660 Lt. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto duomenimis įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, VĮ Regitra duomenimis atsakovas lizingo sutarčių pagrindu naudojasi 8 transporto priemonėmis, tačiau nėra šių transporto priemonių savininkas, todėl teismas padarė išvadą, jog reali įmonės turto vertė yra mažesnė nei apskaityta 2009 m. balanse. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktas tik 2009 m. balansas, sprendė, jog 2009 m. balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie sudaro 989 524 Lt, yra pradelsti. Pažymėjo, kad pagal VSDFV Vilniaus skyriaus raštą atsakovo skola 2011 m. birželio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 21 426,63 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad UAB „Edramus“ yra nemoki, nes pagal pateiktą įmonės balansą ir kitus dokumentus matyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovas neturi pakankamai turto įsiskolinimams padengti, nėra jokių duomenų apie galimą tokios atsakovo turtinės padėties pasikeitimą ir jos pagerėjimo perspektyvas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Edramus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad su ieškovu yra atsiskaityta. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. atsakovas bankiniais pavedimais išmokėjo ieškovui 10 000 Lt, nors ieškovui priskaičiuoto atlyginimo suma sudarė tik 1 569,39 Lt, o visa ieškovo reikalavimų suma atsakovui sudarė tik 7 997,98 Lt.Teismas pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies reikalavimus, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu informavo įmonę. Byloje esantis 2011 m. balandžio 6 d. reikalavimas dėl debitorinio įsiskolinimo apmokėjimo, nors iš pasirašytas ieškovo, bet neįrodo šio reikalavimo įteikimo atsakovui. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad pateikė atsakovui pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus. Šių imperatyvių reikalavimų nesilaikymas yra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir bylą nutraukti.Teismas vadovavosi tik 2009 metų balansu, nors turėjo procesinę pareigą įmonės nemokumą nustatyti pagal nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dieną esančius duomenis. Nors atsakovas tokių duomenų nepateikė, teismas nesiėmė priemonių įpareigoti atsakovo vadovą tokius duomenis pateikti, o jų nepateikus, skirti baudą ir nustatyti papildomą terminą tokiems duomenims pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 str. 5 d. numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Edramus“ bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki. Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia tuo, kad su ieškovu jis yra visiškai atsiskaitęs. Be to, apelianto teigimu, teismas pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies reikalavimus bei vadovavosi 2009 metų įmonės balansu ir nesiėmė priemonių įpareigoti atsakovą pateikti naujesnius finansinius dokumentus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka

ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, kaip minėta, ginčija ieškovo reikalavimą, nurodydamas, kad su ieškovu yra atsiskaityta, ir tai, apelianto nuomone, patvirtina rašytiniai įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. liepos 17 d. atsakovas bankiniais pavedimais pervedė ieškovui 10 000 Lt, nors ieškovas iš atsakovo reikalavo tik 7 997,98 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neneigė, kad į jo sąskaitą atsakovas pervedė minėtą pinigų sumą, tačiau nurodė, kad minėti pinigai buvo naudojami įmonės tikslams (mokama už dyzelinį kurą, kelių mokesčius), o darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes liko nesumokėti. Pažymėtina, kad byloje esančiame Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. rašte dėl patikrinimo konstatuota, jog atlikus patikrinimą UAB „Edramus“ ieškovo teiginiai apie neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius pasitvirtino (4 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad preliminariai ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą ir gali būti laikomas potencialiu kreditoriumi, galinčiu inicijuoti bankroto bylą atsakovui.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2011 m. birželio 13 d. sudarė 21 426,63 Lt (30 b. l.). Iš VĮ Registrų centrui pateikto 2009 metų balanso matyti, jog įmonės turtas sudarė 649 938 Lt (materialus turtas 343 278 Lt, trumpalaikis turtas – 306 660 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 989 524 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 198 820 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 790 704 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi pateiktas tik 2009 metų balansas, o vėlesnio balanso, nepaisant visapusiškų teismo pastangų, apeliantas nepateikė, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad minėtame balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti, todėl pagrįstai sprendė, jog yra atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 p.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nors ne kartą buvo įpareigotas tai padaryti (21, 62-63 b. l.), nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo teismo įpareigojimo. Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino apelianto prašymą ir pratęsė terminą įmonės finansiniams dokumentams pateikti, tačiau minėtų dokumentų apeliantas teismui vėl nepateikė. Be to, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas net neteigia ir neįrodinėja, kad jis yra mokus. Nurodydamas, kad teismas turėjo skirti baudą atsakovo vadovui už dokumentų nepateikimą, apeliantas pats sau prieštarauja. Apeliantas ir neskyrus baudos turėjo galimybę tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti savo mokumą patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas turėjo visas galimybes pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, tačiau jų nepateikė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apie apelianto mokumą pagrįstai sprendė iš turimų dokumentų, kurie patvirtina apelianto nemokumą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik 2009 metų balansu ir nesiėmė priemonių įpareigoti atsakovo vadovą pateikti įmonės finansinius dokumentus.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies reikalavimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešė įmonei raštu (10 b. l.) bei išsiuntė atsakovui juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus (14 b. l.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rimvydas NorkusGintaras PečiulisDalia Vasarienė