Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-08 · Byla Nr. N1-135-581/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
N1-135-581/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Civilinis ieškovas
V. B.
Nukentėjusysis
V.
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Saulius Kučys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-135-581/2013Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.;1.1.11.11.;2.1.15.3.3.;2.3.6.4.6. (S)
NUOSPRE NDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B.,nukentėjusiojo V. B. atstovei pagal įstatymą V. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,vaikų teisių institucijos atstovei M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. sužalojo žmogų padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012-06-29 apie 17 val., prie Kauno g. 52 namo, Panevėžyje, sudavė kumščiu ne mažiau keturių smūgių V. B. į galvą, koja spyrė keletą smūgių į krūtinę ir keletą smūgių į krūtinės kairę pusę, dėl ko V. B. nustatytas kairio aštunto šonkaulio lūžis, kuris komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kvėpavimo nepakankamumu, tokiu būdu nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis R. G. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad dvi dienos iki įvykio iš savo senelio sužinojo, kad V. B. ir jo draugai aplinkui niokoja sodininkų sodus, o prieš pusę metų žinojo, kad jie vagia malkas. Dėl šios priežasties supyko. Per Facebook parašė V. B., tačiau V. B. neatrašė. Lyg tai V. B. parašė draugui, o draugas gavo V. B. numerį. Su V. B. susirašinėjo SMS žinutėmis. Susitarė susitikti ir pasikalbėti. Nuėjo pas R. C., susitarė susitikti su K. ir eiti žiūrėti futbolo varžybų. Eidami, Kauno gatvėje, susitiko su V. B., kurį motoroleriu atvežė draugas. K. su R. atsisėdo ant kelkraščio, abu kalbėjosi, o jis (R. G.) ėjo pakalbėti su V. B., paėjo maždaug už 50 metrų. V. B. draugas sėdėjo ant motorolerio, po to nuo motorolerio nulipo ir stovėjo šalia, maždaug 5 metrų atstumu. Pradėjo su V. B. kalbėtis dėl sodų, V. B. neigė savo kaltę, o po to drastiškai pradėjo prašyti užsirūkyti, ką dar sakė, nepamena. V. B. kalbėjo pasilenkęs prie jo (R. G.) veido, jo balso tonas ir judesiai buvo nepriimtini ir po to, kai V. B. paprašė rūkyti, jį (R. G.) įžeidė, nes yra sportuojantis ir nerūkantis. Dėl tokio V. B. elgesio supyko ir pradėjo muštis – vieną kartą trenkė kumščiu jam į smakrą, tada V. B. ar atsistūmė, ar vos netrenkė jam (R. G.), todėl vėl trenkė V. B. kumščiu į krūtinės sritį. V. B. pritūpė, tada keliu sudavė V. B. į pilvą keletą kartų. Kaltinamasis parodė, kad jis pripažįsta visus jam inkriminuotus smūgius, pasielgė nepagalvojęs apie pasekmes, nes nukentėjęs tokiam elgesiui išprovokavo. Nenorėjo taip stipriai nukentėjusiojo sužaloti, nenorėjo jam trenkti, tačiau smūgius sudavė išprovokuotas. R. G. parodė, kad po suduotų smūgių apsisuko ir nuėjo. Įvykio vietoje buvo R. C., K. S. ir V. B. draugas D. J.. Kaltinamasis parodė, kad jo draugai susitikimo su V. B. tikslo nežinojo, jokių veiksmų neatliko, laukė kol jis (R. G.) pakalbės su V. B.. Gailisi, atsiprašo už savo veiksmus ir žada ateityje taip nesielgti. Sutinka, jog savo veiksmais padarė žalą, tačiau reiškiamas civilinis ieškinys yra per didelis.

Nukentėjęs V. B. parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju įvyko dėl sodų. Kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) kaltino. Prieš susitikimą kalbėjosi telefonu ir kaltinamasis prašė susitikti. Nukentėjęs parodė, kad jis pasiūlė susitikti netoli nukentėjusiojo namų. Buvo „Nevėžio“ mokyklos stadione, kai paskambino kaltinamasis. Paprašė draugo D. J. į susitikimą pavežti motoroleriu. Privažiavę prie kaltinamojo, nulipo nuo motorolerio, draugui D. J. pasakė palaukti prie motorolerio, o jis bendravo su R. G.. R. G. draugai stovėjo apie 10 metrų atstumu. Kaip viskas prasidėjo, gerai neprisimena. Pamena, jog R. G. reikalavo jo (V. B.) atsiprašymo, reikalavo atpirkti malkas ir pan. Nukentėjęs parodė, kad jis kaltinamajam pasakė nueiti nuo namų. Abu paėjo gal 2-3 metrus. Kaltinamojo rūkyti neprašė, nes tuo metu nerūkė, žinojo, kad kaltinamasis yra sportuojantis. Nukentėjęs parodė, kad su kaltinamuoju kalbėjo pakėlęs balsą, nes buvo nepagrįstai kaltinamas dėl vagystės. Tiksliai neprisimena, bet nukentėjęs sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, į veido sritį. Po to bandė kaltinamąjį, atstumti, gintis. Tada kaltinamasis dar kartą trenkė į krūtinės sritį, kaltinamojo ranka lyg nuslydo. Pasitraukė, pasilenkė, tada kaltinamasis spyrė keliu į krūtinę. Po šio spyrio pargriuvo ar atsitūpė, nes pradėjo skaudėti, ėmė dūsti. Kaltinamasis pasakė: „tai atpirksi malkas, ar ne?“ Kaltinamajam atsakė, kad ne. Tada kaltinamasis pradėjo juoktis ir pasakė: „ai, dar nori“ ir jam pasilenkusiam dar trenkė kumščiu kelis kartus. Atrodo, kad buvo suduoti daugiau nei keturi smūgiai. Kai buvo suduoti smūgiai, matė kaltinamojo draugai ir D. J.. Nukentėjęs parodė, kad kaltinamasis nuėjo prie savo draugų, o jis gulėjo. Priėjo draugas D., padėjo atsisėsti ant motorolerio, nuvažiavo į „Nevėžio“ mokyklos stadioną, kur ant žemės atsigulė ir galvojo, kad skausmas praeis, bet pradėjo dar labiau dūsti. Paprašė draugų nuvežti pas seserį. Sesers namuose nebuvo. Paskambino seseriai ir prašė grįžti, nes blogai jautėsi. Sesuo paskambino kitos sesers vyrui, kuris kartu su tėčiu nuvežė mane į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad reikia guldyti į ligoninę, nes trūkęs plautis ir lūžęs šonkaulis, o jeigu į ligoninę neguls uždus. Susinervavo, labai išsigando, kad gali uždusti ir tą pačią dieną bandė bėgti iš ligoninės, nes bijojo, į ligoninę gultis nenorėjo, nors skaudėjo, vos galėjo kvėpuoti. Į ligoninę buvo paguldytas ir ligoninėje pragulėjo gal 10 dienų. Grįžęs iš ligoninės gydėsi namuose, tačiau kiek laiko gydėsi namuose, neprisimena, buvo paskirtas mokymas namuose. Po išleidimo iš ligoninės iki mėnesio laiko jautė skausmą. Dėl patirtos traumos lankėsi pas šeimos gydytoją, buvo paskirta didesnė dozė vaistų nuo nervų – iki įvykio gėrė po pusę tabletės, o po įvykio mama duodavo po vieną tabletę; turėjo saugotis, nesimaudyti, negalėjo pakelti sunkesnius daiktus. Pirmą kartą taip buvo sužalotas. Po įvykio labiau ėmė saugoti sveikatą, bijojo važiuoti motoroleriu, bijojo dėl savo gyvybės. Gydymo išlaidas dengė motina. Sutinka taikytis su nukentėjusiuoju, linkęs jam atleisti, kaltinamasis jo atsiprašė. Dėl civilinio ieškinio dydžio paaiškino, kad jį tenkina ir pusę sumos, t.y. tenkintų 10 000 litų suma.

Nukentėjusiojo V. B. atstovė pagal įstatymą V. B. paaiškino, kad sūnus buvo stipriai sužalotas 2012-06-29 apie 18 val. Ji buvo darbe, kai paskambino dukra, ir pasakė, kad kažkas atsitiko su V.. Dukros vyras nuvažiavo į dukters butą, ten atrado sūnų, kuris gulėjo sukniubęs, vaitojo, šalia stovėjo draugas. Sūnų nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Buvo pranešta policijai, nes padarytas sunkus kūno sužalojimas. Sūnui buvo padaryta rentgeno nuotrauka. Sūnus pradėjo dūsti ir sūnų paguldė į intensyvios priežiūros skyrių. Gydytoja pasakė, kad sūnui sulaužytas aštuntas šonkaulis, kuris rėmėsi į plėvę, pradūrė plėvę, plautis subliūškęs. Sūnus buvo operuotas. Jai reikėjo pasirašyti dokumentus dėl vaiko gyvybės. Draugai pasakė, kad sūnui gulint stadione, sūnus mėlo. Verkė, skambino dukroms, prašė ateiti atsisveikinti su sūnum. Po operacijos, sūnui įvedė Bobrovo aparatą. Vėliau sūnus klausė, kas jį sužalojo, tačiau sūnus nieko nesakė. Pareigūnai atvažiavę nebuvo, kreipėsi į nepilnamečių skyriaus inspektorę, kuri atvyko tik po trijų dienų. Tyrėja matė, kaip atrodė sūnus po operacijos. Sūnus 7 paras gulėjo reanimacijoje. Po to buvo perkeltas į skyrių, sūnus ligoninėje būtų gulėjęs dar 10 dienų, bet išvyko gydytis į namus, kadangi sūnų nepagrįstai apkaltino, t.y. atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad sūnus padarė nusikaltimą. Šis nepagrįstas kaltinimas prisidėjo prie sūnaus būklės pablogėjimo. Skambino kaltinamojo motina, kurios paklausė, kodėl neatėjo į reanimaciją. Kaltinamojo motina atsiprašė, tačiau kaltinamasis neatsiprašė. Nukentėjusiojo atstovė paaiškino, kad ji nesutinka taikytis su kaltinamuoju. Prašo priteisti civilinį ieškinį sūnui todėl, kad kaltinamasis neatsiprašė sūnaus, paliko sumuštą, sūnui padarytas sunkus kūno sužalojimas, sūnus dėl sumušimo labai kentėjo, patyrė stresą, išgyveno. Be to, visa šeima patyrė didelį stresą, išgyvenimus, visi gėrė raminamuosius vaistus, dukra buvo po gimdymo. Rugsėjį sūnus buvo pradėjęs eiti į mokyklą, dėl traumos negalėjo mokytis, jam buvo skirtas namų mokymas. Sūnus negali pakelti sunkesnių daiktų. Sūnus paskutiniu metu lankė sunkiąją atletiką, o po įvykio nebegalėjo sportuoti. Po traumos sūnus labai pasikeitė, tapo uždaresnis, pergyvena savyje; sutriko miegas. 2 000 litų turtinę žalą sudaro vaistai, vitaminai, geresnis maistas, rūbai. Sūnaus dėvimi rūbai buvo išpurvinti, kelnių kelias prakirstas. Pirko sūnui naujas kelnes 200 litų vertės, marškinėlius 100 litų vertės, vitaminai kainavo 69 litus, vaistų nuo nervų 5 pakuotes po 16 litų už pakuotę, viso 80 litų, pirko papildus nuo kaulų lūžių už 70 litų. Sūnui po gydymo buvo skirta 10 dienų reabilitacija, procedūros kainavo 100 litų, taip pat pirko sauskelnes, kurių viena pakuotė kainavo 68,83 Lt, vienkartines servetėles. Pirkimo kvitų neišsaugojo, nes tuo metu rūpėjo tik sūnaus sveikata.

Liudytojas R. C. parodė, kad R. G. yra draugas, o nukentėjusįjį žino iš matymo. Atėjo kaltinamasis ir jie turėjo eiti žiūrėti futbolo rungtynių. Einant pakeliui kaltinamasis pasakė, kad turi su kažkuo susitikti, susitikimo priežasties neklausė. Kaltinamasis susitiko su nukentėjusiuoju. Įvykio metu jis (R. C.) buvo kartu su K., tarpusavyje kalbėjosi, nieko nežiūrėjo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo apie 10 metrų atstumu nuo jų. Kai atsisuko, kaltinamasis jau grįžinėjo, o nukentėjęs buvo atsitūpęs, priklupęs, šalia nukentėjusiojo buvo nukentėjusiojo draugas. Kas atsitiko, nematė, kaip buvo suduoti smūgiai, nematė, suprato, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, tačiau koks sužalojimas, nežinojo. Liudytojas parodė, kad jis neklausinėjo kaltinamojo, kas nutiko, ir jis (R. C.), Klaidas bei kaltinamasis nuėjo. V. B. jokių žodžių jiems nueinantiems nepasakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistas R. Ž. tvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad apžiūrėti patį nukentėjusįjį nebuvo būtina, vadovavosi įrašais ligos istorijoje. Ligos istorijoje be šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam kitų sužalojimų konstatuota nebuvo. Išvados pateikimui kitų specialistų dalyvavimas nebuvo reikalingas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl šonkaulio lūžimo, o ne dėl komplikacijų. Tam, kad patvirtinti kvėpavimo nepakankamumą, kuris pavojingas gyvybei, turi būti duomenys apie kraujo įsotinimą deguonimi, apie tai, kad žmogus intubuotas, pajungtas dirbtinis plaučių ventiliavimas. Šiuo atveju to nebuvo. Pagal įrašus grėsmės gyvybei nebuvo. Šiuo atveju nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę, jam buvo suteiktas gydymas. Jei nukentėjusysis nebūtų kreipęsis į gydymo įstaigą, jo gyvybei pavojus iškiltų. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktas numato, jog sužalojimas turi būti patvirtintas operacijos metu. Šiuo atveju operacija nebuvo atlikta, o dreno įvedimas yra vienas iš gydymo metodų, jis yra nediagnostinis, nors dreno įvedimo metu buvo naudojami įrankiai, prietaisai ir tai galima vadinti operacija, tačiau tai neatitina 6.6.11 punkte nurodytų sąlygų. Taip pat nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas neatitinka ir minėtų taisyklių 6.6.15 punkto. Surašydamas specialisto išvadą, vadovavosi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, taisyklių komentaru. Lūžęs šonkaulis ir pleuros perdūrimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo sunkumui, neatitinka minėtų taisyklių punktų, kad būtų įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš specialisto išvados Nr. G1117/12(05) matyti, jog V. B. nustatytas kairio 8-to šonkaulio lūžis, kuris komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir kvėpavimo nepakankamumu, padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę; pagal sužalojimo lokalizaciją, atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs, negalima; sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 16, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs visus įrodymus šioje baudžiamojoje byloje, juos sugretinęs tarpusavyje konstatuoja:

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš minėtos teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų dėl kurių nėra perduoti teismui. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos 256 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Iš šių teisės normų matyti kaltinimo pakeitimo ribos, t.y. leidžiama nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir tokią teisę turi prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis. Šio proceso metu nukentėjusiojo atstovas baigiamojoje kalboje nesutiko su pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija, tačiau nei nukentėjusiojo atstovas, nei prokurorė nesinaudojo jiems įstatymo suteikta teise, numatyta BPK 256 straipsnyje.

Bylos įrodymai patvirtina, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas. Kaltinamasis nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl asmeninio konflikto, t.y. buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis ir jo draugai aplinkui niokoja sodininkų, tarp jų ir jo senelio, sodus, o prieš pusę metų žinojo, kad jie vagia malkas. Kaltinamojo parodymus, kad kaltinamasis ėjo į susitikimą su nukentėjusiuoju patvirtino liudytojas R. C.. Taip pat pats nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis prašė susitikti, o jis (nukentėjęs) pasiūlė susitikti netoli nukentėjusiojo namų. Nukentėjęs V. B. parodydamas, kad kaltinamasis R. G. reikalavo jo (V. B.) atsiprašymo patvirtino asmeninį konfliktą. Bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo R. G. tyčia smurtauti buvo nukreipta į nukentėjusįjį, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. veikos motyvus, tikslus jo paskatos pripažintos asmeninėmis. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009, 2K-347/2012).

Nukentėjusiojo atstovai teigė, jog nukentėjusysis V. B. buvo sužalotas sunkiai, nes dėl sumušimo buvo nustatyti plaučių sužalojimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs teismo medicinos specialistas paaiškino, jog nukentėjusiajam buvo konstatuotas šonkaulio lūžimas, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, todėl buvo būtina drenuoti pleuros ertmę, tačiau ši procedūra negali būti įvardijama ir vertinama operacija pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punkto prasmę, nes drenažas nėra priskiriamas operacijoms; uždari krūtinės sužalojimai kvalifikuojami sunkiais tik nustačius juos operacijų metu. Teismas remiasi specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais šioje baudžiamojoje byloje, nes apklausus teismo medicinos specialistą, nustatyta, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sunkių sužalojimų kategorijai. Anksčiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta kaltinamojo R. G. prisipažinimu, nukentėjusiojo V. B., liudytojo R. C. parodymais, rašytiniais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad kaltinamasis R. G. padarė veiką numatytą, Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo V. B. atstovė baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 2000 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 30-31, 1 tomas). Turtinės žalos civilinį ieškinį grindė tuo, kad turėjo pirkti vaistus, vitaminus, geresnį maistą, rūbus, kadangi įvykio metu senieji buvo sugadinti. Taip pat teigė, kad sūnui po gydymo buvo skirta 10 dienų reabilitacija, procedūros, turėjo pirkti sauskelnes (b.l. 25, 2 tomas), žodžiu nurodydama patirtų išlaidų dydį. Rašytinių dokumentų – mokėjimų kvitų ar pan. - pagrindžiančių nurodomą turtinės žalos 2000 Lt sumą nukentėjusiojo atstovė teismui nepateikė. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. nukentėjusiojo atstovei atlygino dalį žalos, t.y. 1000 Lt, ir nukentėjusioji patvirtino, jog atlyginta dalis turtinės žalos. Įvertinęs nukentėjusiojo atstovės žodžiu nurodytas patirtas turtines išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu, reabilitacija bei aplinkybę, jog 1000 Lt nukentėjusiojo atstovei atlyginta, teismas daro išvadą, jog likusioje dalyje turtinės žalos civilinis ieškinys turi būti atmestas ir procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, nes turtinės žalos civilinis ieškinys atlygintas pilnai.

Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis V. B. motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimą, kentė didelį fizinį skausmą, labai išsigando, kad gali uždusti, skaudėjo, vos galėjo kvėpuoti. Į ligoninę buvo paguldytas ir ligoninėje pragulėjo gal 10 dienų. Grįžęs iš ligoninės gydėsi namuose, tačiau kiek laiko gydėsi namuose, neprisimena, buvo paskirtas mokymas namuose. Po išleidimo iš ligoninės iki mėnesio laiko jautė skausmą. Dėl patirtos traumos lankėsi pas šeimos gydytoją, buvo paskirta didesnė dozė vaistų nuo nervų – iki įvykio gėrė po pusę tabletės, o po įvykio mama duodavo po vieną tabletę; turėjo saugotis, nesimaudyti, negalėjo pakelti sunkesnius daiktus. Pirmą kartą taip buvo sužalotas. Po įvykio labiau ėmė saugoti sveikatą, bijojo važiuoti motoroleriu, bijojo dėl savo gyvybės.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė baimę numirti, didelį fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, rūpestį kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko gydytis tiek ligoninėje, tiek namuose, kas V. B. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. V. B. patyrė išgyvenimus susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, negalėjo lankyti sporto treniruočių, negali kelti sunkesnių daiktų, bijojo važiuoti motoroleriu, daugiau nei mėnesį po išleidimo iš ligoninės jautė skausmą. Nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 16, 2 tomas) ir atstovės pagal įstatymą paaiškinimai, jog V. B. nuo 2012-06-29 iki 2012-07-04 gydytas Vaikų intensyvios terapijos skyriuje (b.l. 17, 42, 1 tomas), vėliau buvo perkeltas į Vaikų skyrių ir gydytas iki 2012-07-06 (b.l. 42, 1 tomas), gydėsi ambulatoriškai, pakankamai ilgai jautė skausmą, jam buvo draudžiama sportuoti, nurodyta vengti fizinio krūvio (b.l. 16). Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo V. B. išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, t.y. sveikatos sužalojimo – yra dideli, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs nevedę, išlaikomi tėvų, nukentėjęs yra neįgalus (b.l. 17, 2 tomas), į nusikaltimo pasekmes, į turtinės žalos civilinio ieškinio dydį, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas 10 000 litų sumai ir iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajam V. B. priteistina 10 000 Lt, nes toks atlygintinas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo leista dalyvauti procese nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo naudai, todėl civilinis ieškinys priteistinas nukentėjusiajam V. B.. Mažindamas nukentėjusiojo V. B. neturtinės žalos civilinio ieškinio dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog nukentėjusiojo atstovė V. B., motyvuodama padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė ir visos šeimos išgyvenimus, visos šeimos narių patirtą stresą. Pats nukentėjusysis V. B. nurodė, jog pakankama neturtinės žalos civilinio ieškinio suma būtų 10 000 Lt (b.l. 22, 2 tomas). Be to, tiek iš paties nukentėjusiojo V. B., tiek iš nukentėjusiojo atstovės V. B. paaiškinimų bei iš pateiktų rašytinių dokumentų – išrašų iš medicininių dokumentų, neįgalumo pažymos – matyti, jog nukentėjusysis sveikatos problemų turėjo ir iki nagrinėjamo įvykio, o būtent: nukentėjęs nurodė, kad iki įvykio gėrė vaistus nuo nervų, vaistų dozės padininimas yra susijęs taip pat ir su įvykiais dėl jo (V. B.) įvykdytų nusikalstamų veikų, mokymosi problemos yra senos; bendravimo su draugais problemų nekilo (b.l. 22,2 tomas), neįgalumas, kuris nustatytas nukentėjusiajam susijęs su kitais susirgimais (b.l. 17, 2 tomas).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – pareiškė 3591,13 Lt civilinį ieškinį (b.l. 38-42, 1 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. G. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu. Dėl patirto sužalojimo V. B. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir iš Valstybinės ligonių kasos pateiktų dokumentų matyti, kad V. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra 3591,13 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2012-12-31 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 10-398, iš kurios matyti, kad tuo metu nepilnamečio kaltinamojo R. G. atstovė pagal įstatymą I. B. ir Valstybinė ligonių kasa atstovaujama T. Š. pasirašė minėtą sutartį dėl 3591,13 Lt atlyginimo ir sutarties sudarymo momentu buvo atlyginta 250 Lt, įsipareigota žalą atlyginti per 12 mėneių nuo 2012-12-31 įmokant į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą kas mėnesį po 278 Lt (b.l. 146). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, bei CPK 296 straipsnio 1 dalis 12 punktu, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3591,13 litų turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir tai, jog jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnamečiu, įstatymą pažeidė pirmą kartą - neteistas (b.l. 83, 1 tomas). Kaltinamasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, jo vaidmenį nusikaltimo padarymo metu – jis buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, sudavė smūgius už save fiziškai silpnesniam nukentėjusiajam. Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis mokosi, mokykloje charakterizuojamas gerai (b.l. 75, 1 tomas), nebuvo įrašytas į policiją dominančių vaikų kartoteką, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl elgesio negauta (b.l. 81, 1 tomas), pas psichiatrus ar priklausomybės ligų specialistus nesilankė (b.l. 71, 73, 1 tomas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 82, 1 tomas). Kaltinamasis yra Lietuvos triatlono nacionalinės rinktinės narys, daugkartinis Lietuvos triatlono čempionas savo amžiaus grupėje, įvairių tarptautinių varžybų nugalėtojas, charakterizuojamas kaip motyvuotas, pareigingas (b.l. 145, 147-182, 2 tomas). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. G. amžių – nusikalto, būdamas septyniolikos metų amžiaus, šiuo metu jau pilnametis, į tai, kad mokosi, kritiškai vertina savo elgesį, padarytą žalą iš dalies atlygino, susitarė dėl padarytos žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo ir atlygino dalį turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikaltimo motyvus, pasekmes, į tai, jog po padaryto nusikaltimo duomenų, kad būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų nėra, anksčiau kaltinamajam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, gyvena su motina, yra išlaikomas tėvų ir daro išvadą, jog R. G. antivisuomeninės nuostatos pilnai susiformavusios dar nebuvo, be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo (b.l. 26, 2 tomas), atlygino padarytą turtinę žalą, nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu pažadėjo įstatymų nepažeisti ir nedaryti naujų nusikaltimų, todėl siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą bei esant pagrindui manyti, kad ateityje R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam R. G. yra skirtinos Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo ir požiūrį į padarytą nusikaltimą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, kaltinamajam R. G. tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą, nes šių auklėjamojo poveikio priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsniu, 297 - 303 straipsniais, BK 93 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nutraukti ir R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, 2 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, R. G. paskirti šias auklėjamojo poveikio priemones:

1) 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

2) elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant R. G. tęsti mokslą ir uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. B. atstovės pagal įstatymą V. B. 20 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti iš Ryčio G. V. B. 10 000 Lt.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. B. 2000 Lt turtinės žalos civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybinės ligonių kasos 3591,13 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš R. G. 1500 Lt nukentėjusiojo V. B. atstovei V. B. jos turėtas proceso išlaidas.

Išieškoti iš R. G. 20 Lt proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė