- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-995-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Trečiasis asmuo
- Leonui Gudeikai, UADB „BTA Draudimas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Sergel“
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant atsakovui antstoliui Valdui Zubinui, trečiajam asmeniui Leonui Gudeikai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovams R. A., antstoliui Valdui Zubinui, tretiesiems asmenims UADB „BTA Draudimas“, UAB DK „PZU Lietuva“, Leonui Gudeikai, UAB „Sergel“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (3 t. b. l. 4-6) prašė pripažinti antstolio Leono Gudeikos 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.6/05/2748 negaliojančiu, taikyti restituciją: grąžinti ieškovei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. A. iš antstolio Valdo Zubino 12766 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad 2006-07-14 antstolis Leonas Gudeika iš varžytynių už 12766 Lt pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007-10-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-104 visos neužbaigtos vykdyti antstolio L. Gudeikos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai buvo perduoti antstoliui V. Zubinui, todėl vykdomasis procesas šioje vykdomoje byloje nenutrūksta ir visos pareigos perėjo antstoliui V. Zubinui. Ieškovės nuomone, parduodant turtą buvo pažeistos jos teisės, nes pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, kurią nustatė antstolis, neatitiko parduodamo šio turto tos vietos rinkos vertės, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Turtą įgijęs atsakovas R. A. buvo nesąžiningas, nes ginčo turtą įgijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o perpardavimui, todėl jis turėjo pakankamai žinių ir patirties įvertinti aplinkybę, jog ginčo sandoriu už nerealiai mažą kainą įgijo vertingą turtą. Pripažinus pirkėją nesąžiningu, yra pagrindas taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), grąžinti turtą savininkui – T. K. ir priteisti iš antstolio Leono Gudeikos teisių perėmėjo Valdo Zubino atsakovui R. A. 12766 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. K. 2073 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. A. bei 166,72 Lt už procesinių dokumentų siuntimą valstybei. Taip pat teismas nurodė sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą garažui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini), registruotam R. A. vardu, taikytas 2006-10-03 bei 2006-12-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis. Teismas nurodė, kad antstolis Leonas Gudeika vykdė Vilniaus m. 33-iojo notarų biuro 2002-11-18 vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5972 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės T. K. išieškotojo UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ naudai“ (šiuo metu UAB „Sergel“) (vykdomoji byla Nr.6/05/2748, 2005 m.). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, 2005-11-29 išieškotojo pateiktame vykdomajame įraše nurodytu adresu ieškovei buvo išsiųstas raginimas gera valia sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (vykd. bylos b. l. 4). Kadangi skola nebuvo padengta buvo imtasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų – užklausta atitinkamos įstaigos dėl ieškovės turtinės padėties nustatymo ir neesant lėšų areštuotas ieškovės turtas – ginčo garažas, kuris įvertintas 15 198 Lt suma. Antstolis, vertinant garažą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta garažo verte (1 t.b.l.31). Teismas darė išvadą, kad antstolis nustatydamas garažo rinkos bei pardavimo iš varžytynių kainą laikėsi visų Civilinio proceso kodekso nustatytų reikalavimų, šią aplinkybę teismas laikė įrodyta remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta ginčo garažo vertė buvo beveik tokia pati kaip ir antstolio nustatyta rinkos kaina, ja nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo (Ekspertizės aktas Nr. 802082, akto lapai 14, 16). Teismas nesivadovavo UAB „Verslavita“ nustatyta ginčo garažo kaina, kadangi vertinimas buvo atliktas ieškovės vienašališku užsakymu, jau ruošiantis kreiptis į teismą, ir garažo rinkos kaina nurodyta ne turto arešto akto surašymo dienai o žymiai vėlesniam laikotarpiui. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad ieškovė jokių veiksmų nesiėmė, nors kaip matyti iš prierašo turto arešto akte savo teises prieštarauti dėl turto kainos žinojo. Antstoliui nustačius teisingą ginčo garažo kainą ieškovė neprieštaravo dėl turto kainos nurodytos turto arešto akte, todėl antstolis ir toliau tęsė vykdymo procesą ir 2006-05-24 paskelbė pirmąsias varžytynes ginčo garažui parduoti, jo kainą nurodant 12159 Lt, šį garažą nupirko atsakovas R. A. už 12766 Lt ir šį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (1tb.l.6,31, 32). Teismas konstatavo, kad tai, kad vėliau galėjo keistis turto kaina, neįpareigoja antstolio kas mėnesį ar kitą laikotarpį šio turto vertinti iš naujo, o jei ieškovė kainos pokyčius laikė esminiais, turėjo domėtis pati ieškovė ir kreiptis į antstolį dėl turto perkainojimo, pasinaudodama savo procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 643, 681 str. Teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovas turėjo verslo liudijimą ir vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, niekaip nepatvirtina kad antstolis ginčo garažą buvo įkainojęs per maža kaina, tikėtina, kad nemažai asmenų besiverčiančių šia veikla domisi turto pardavimu iš varžytynių, kadangi varžytynių metu kaina mažinama 20-čia procentų jos rinkos vertės ir tokie asmenys stebėdami rinkos bei kainų pokyčius savo rizika šį turtą perka-parduoda, tai yra viena iš verslo sričių kuri įteisinta atitinkamomis teisės normomis. Esant ekonomikos pakilimui galima turtą parduoti kažkiek brangiau, o esant nuosmukiui atvirkščiai – turėti nuostolius, tačiau tai niekaip neįtakoja antstolio Leono Gudeikos atlikto ginčo garažo įvertinimo. Teismas pažymėjo, kad esant šiandieninei situacijai šalyje ir visuotinai žinomam faktui, kad nekilnojamasis turtas pinga, abejotina ar pavyktų šį ginčo garažą parduoti be dar didesnių nuostolių tiek išieškotojos (ieškovės) tiek skolininko (UAB „Sergel“) turtui.
Šalies argumentai
Ieškovė T. K. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 135-142) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino antstolio pareigos imtis veiksmų, kad būtų nustatyta tikroji parduodamo turto rinkos kaina jo pardavimo iš varžytynių metu. Turtas parduotas 2006 m. liepos 14 d., t.y. praėjus pusei metų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Atsižvelgiant į tuo metu buvusį nekilnojamojo turto kainos augimą, antstolis nesiėmė pakankamų veiksmų, kad nustatytų tikrąją turto rinkos kainą jo pardavimo iš varžytynių metu, todėl pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnį. Vien aplinkybė, jog turto savininkas neskundžia areštuojant turtą nustatytos jo vertės, neatleidžia antstolio nuo pareigos turtą įvertinti teisingai.
2. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo turto pardavimo varžytynėse kaina neatitiko šio turto realios rinkos vertės. Taip pat teismas neatsižvelgė į visus ginčo turto vertę patvirtinančius įrodymus, todėl neteisingai įvertino įrodymų visumą (CPK 185 str.). Ekspertizės aktu nustatyta, jog turto pardavimo dienai, t.y. 2006 m. liepos 14 d., turto rinkos vertė yra 20600 Lt. Parduodant turtą iš varžytynių antstolis pardavimo kainą nustatė pagal turto arešto akte nurodytą kainą -15198 Lt, tai yra 5300 Lt mažesne kaina, nei nustatyta rinkos kaina. Toks kainų skirtumas (apie 40 procentų pardavimo kainos) yra reikšmingas, sprendžiant turto pardavimo iš varžytynių klausimą. Ekspertizės akte šalia turto rinkos kainos nurodoma ir „priverstinio pardavimo vertė“. Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima. Todėl sprendžiant apie turto kainą reikia vadovautis tik ta eksperto akto dalimi, kuria nustatyta turto rinkos kaina pardavimo dienai, t.y 20600 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 158-164) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno m. apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
Šalies argumentai
1. Apeliantė skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Tačiau ši civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės T. K. 2006 m. spalio 2 d. ieškinį, kuriame atsakovu be R. A. yra nurodytas antstolis L. Gudeika. 2009-05-04 ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame yra nurodytas jau kitas atsakovas antstolis V. Zubinas. Būtent antstolis V. Zubinas kaip atsakovas nurodytas ir skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime, tačiau jokių reikalavimų susijusių su 2009-05-04 patikslintu ieškiniu, ieškovė T. K. savo apeliaciniame skunde nekelia, todėl vien dėl šios aplinkybės skundas turėtų būti atmestas.
2. Ieškovė, nesutikdama su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, turėjo teisę iki 2006-04-10 pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės. Ant 2005-12-01 Turto arešto akto yra ieškovės ranka padarytas prierašas, jog ji prašo leisti penkių dienų bėgyje nuo turto arešto akto gavimo dienos patikslinti areštuoto turto kainą. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolis L. Gudeika areštuodamas ieškovei priklausantį garažą išsamiai ir aiškiai išaiškino jos teisę teikti prieštaravimus dėl areštuoto garažo rinkos vertės. Tačiau ieškovė iki šio momento teismui taip ir nepateikė jokio rašytinio įrodymo apie ginčo garažo rinkos vertę jo arešto metu, kuris patvirtintų, jog ginčo arešto metu antstolio L. Gudeikos nustatyta jo rinkos kaina neatitiko realios rinkos kainos.
3. Nei LR CPK 681str., nei jokia kita procesinės teisės norma nenumato antstoliui pareigos areštuojamo turto įkainavimui kviestis ekspertus, jeigu nėra LR CPK 681 str. 1 d. numatytų sąlygų. Kadangi šiuo atveju paminėtų sąlygų nebuvo, antstolis L. Gudeika įkainavo nurodytą nekilnojamąjį turtą rinkos kaina, nes pagal jo turimą informaciją apie analogiško nekilnojamojo turto rinkos kainas jam nekilo jokių abejonių dėl areštuojamo turto rinkos vertės.
4. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog ekspertizės aktu nustatyta, jog ginčo garažo rinkos kaina jo pardavimo dienai (2006-07-14) buvo 20600 litų, o antstolis L. Gudeika nustatė 5300 litų mažesnę kainą, nei nurodyta rinkos kaina, kas ieškovės nuomone sudaro apie 40 % kainų skirtumo tarp garažo rinkos kainos jo pardavimo metu ir jo kainos turto arešto momentu. Tačiau skirtumas tarp ieškovės nurodytos garažo rinkos kainos jo pardavimo dienai ir garažo rinkos kainos, jo arešto momentui yra tik 26 %. CPK 718 str. numato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė turto kaina sudaro 80 % CPK 681 str. nustatytos kainos. Vadovaudamasis šia procesinės teisės norma antstolis L. Gudeika tinkamai nustatė ginčo garažo pradinę pardavimo kainą 12159 Lt. Patikrinus ginčo garažo rinkos kainą varžytynėse taipogi akivaizdu, jog jo rinkos kaina arešto metu (15198 Lt) buvo nustatyta teisingai, nes ginčo turtas varžytynėse nupirktas už 12766 Lt, kadangi nei vienas varžytynių dalyvis nepasiūlė didesnės kainos, kas būtų neįmanoma ir nelogiška, jei varžytynėse būtų parduodamas nekilnojamasis turtas, kurio pardavimo kaina būtų ženkliai mažesnė už tokio turto rinkos kainą.
5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita Nr. KN-06-126, kadangi ginčo garažas joje įvertintas ne kaip turtinis vienetas, o kaip turtinis kompleksas kartu su trijų kambarių butu su rūsiu, o be to nurodyto nekilnojamojo turto rinkos kaina nustatyta ne jo arešto dienai, bet daug vėliau, tai yra 2006 m. rugpjūčio mėnesį.
6. Dalis pinigų, gautų pardavus varžytynėse ieškovei priklausantį garažą, išmokėta kreditoriui, tai yra UAB „Sergel", o kita dalis išmokėta varžytynes vykdžiusiam antstoliui L. Gudeikai, kaip vykdymo išlaidos. Vadovaujantis nurodyta LAT suformuota vienoda teisės taikymo ir aiškinimo praktika, teismui nusprendus pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir nusprendus taikyti restituciją, atsakovui iš T. K. ir antstolio L. Gudeikos turėtų būti priteista sumokėta pinigų suma, tai yra 12766 litai, bet tokia situacija šioje byloje nebeįmanoma. Ieškovei T. K. 2009-05-04 pakeitus atsakovus, antstolis L. Gudeika procese dalyvauja tik kaip tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, dėl ko į jį nėra nukreiptas joks ieškovės ieškininis reikalavimas, o galimybės taikyti restituciją trečiųjų asmenų atžvilgiu įstatymas nenumato.
8. Ginčo garažo atsakovas neketino niekam parduoti ir niekam jo nepardavinėjo, todėl ieškovės nurodyti argumentai, kuriais ji bando įrodyti, kad įsigydamas ginčo garažą atsakovas elgėsi nesąžiningai, akivaizdžiai nepagrįsti. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos galiojimo laikas 30 (trisdešimt) dienų ir pasibaigė 2006 m. spalio 3 d., tai yra iki Kauno m. apylinkės teismui areštuojant nurodytą garažą (Turto areštas įregistruotas 2006-10-04). Atsakovas turėdamas tikslą nurodytą turtą parduoti galėjo tai nesunkiai padaryti, nes jokių teisinių kliūčių tam nebuvo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 149-151) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimas taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei garažą, o iš antstolio Valdo Zubino priteisti 12766 Lt atsakovo R. A. naudai, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis ne tik įstatymams, bet ir teismų praktikai (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis c. b. Nr.3K-7-90/2009). Antstolis nėra garažo pirkimo-pardavimo šalis, o tik tarpininkas tarp pirkėjo ir skolininko. Antstolis, pervedęs pinigus į išieškotojo sąskaitą, nebegali būti atsakingas paskirstytų lėšų apimtyje. Antstolis Valdas Zubinas net negavo jokių vykdymo išlaidų, nes vykdomąją bylą jau po lėšų paskirstymo perėmė iš buvusio antstolio Leono Gudeikos. UAB „BTA Draudimas“ su Valdu Zubinu neturėjo draudiminių santykių ginčo žalos atsiradimo metu, t.y. 2006-07-14, kai turtas buvo parduotas varžytinėse, todėl tretysis asmuo - UAB „BTA Draudimas“ šioje byloje neturi jokių prievolių ir interesų.
Tretysis asmuo Leonas Gudeika atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 155-157) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, neįrodyti, pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bet kokiu būdu siekiant išsaugoti varžytinėse parduotą nekilnojamąjį turtą. Būdamas antstoliu, 2005-2006 metais pagal Vilniaus miesto 33-jo notarų biuro tris vykdomuosius įrašus L. Gudeika vykdė skolų išieškojimą iš T. K. UAB „Sergel“ naudai. Bendra skola sudarė 19207,85 litus. T. K. skolos piktybiškai nemokėjo, į antstolio raginimą nereagavo, todėl buvo imtasi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Buvo areštuotas T. K. priklausantis 15,07 kv.m. bendro ploto garažas, esantis(duomenys neskelbtini) už 15198 litus. Vertinant garažą, buvo remiamasi VĮ Registrų centro duomenų baze bei laikraštyje „Noriu“ esančiais parduodamo analogiško turto skelbimais ,kurie atspindi realią rinkos vertę. Areštuojant turtą, dalyvavo pati ieškovė, kuri buvo supažindinta su jos teisėmis bei pareigomis. Ant arešto akto ieškovė savo ranka padarė įrašą, kuriuo prašė leisti patikslinti areštuoto turto kainą penkių dienų laikotarpy]e. Neteisi T. K. teigdama, kad šis jos prierašas reiškia prieštaravimą, tačiau tai nebuvo prieštaravimas, tai buvo prašymas leisti patikslinti kainą, kuris neginčijamai patvirtina, jog ieškovei buvo išaiškinta jos teisė, numatyta CPK 681 str.3 d. Apie tai, kad nesutiko su arešto kaina, T. K. jokių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad T. K. tuo metu su turto įvertinimu sutiko, jokių pastabų nei per nurodytą penkių dienų terminą, nei vėliau, nepateikė ir skirti ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti neprašė. Kad ginčo garažas buvo tinkamai įvertintas, įrodo ir Teismo paskirtos ekspertizės įvertinimas bei Nekilnojamojo turto registro nustatytos 2007 m. kovo 5 d. stoviui vertės, kurios buvo tokios: atkuriamoji vertė -13215 Lt, vidutinė rinkos vertė -8782 Lt. Tą faktą, jog areštuoto turto kaina buvo nustatyta tinkamai ir atitiko realią rinkos kainą, patvirtina ir varžytinių eiga, kada neatsirado nei vieno pirkėjo, kuris būtų pasiūlęs didesnę kainą.
Tretysis asmuo DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 168-173) prašo Kauno m. apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas žemiau išdėstytais argumentais ir motyvais:
1. Antstolis Leonas Gudeika, nustatydamas ginčo turto vertę, tinkamai laikėsi ir nepažeidė CPK 681 str. nustatytos tvarkos, o pati skolininkė/ieškovė T. K. nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis bei per įstatymu nustatytus apskundimo terminus (LR CPK 681 str. 3 d.), neginčijo antstolio nustatytos turto rinkos vertės, tokiu būdu sutikdama su 2005-12-01 turto arešto akte nurodytu turto įvertinimu. Ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 6/05/2748 2006-08-16 buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija.
2. Ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, todėl negali būti patenkintas, nes bylų perdavimas, kitaip tariant pareigų ir teisių pagal perduotas nebaigtas vykdyti bylas, perėjimas antstoliui V. Zubinui, visiškai nereiškia, jog antstoliui V. Zubinui perėjo ir atsakomybė už antstolio L. Gudeikos perduotose vykdomosiose bylose atliktus veiksmus bei dėl to atsiradusią žalą tretiesiems asmenims (LR Antstolių įstatymo 16 str. 1 d.).
3. T. K. neįrodė/nepagrindė savo patikslintame ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl atsakovo R. A. nesąžiningumo bei turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje taikyti restituciją.
4. UAB DK „PZU Lietuva“ ir antstolio V. Zubino draudimo teisiniai santykiai laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėn. bei nuo 2007 m. spalio mėn. (t.y. tuomet, kai antstoliui V. Zubinui, pagal 2007-10-02 Teisingumo ministro įsakymą Nr. 7P-104 buvo perduotos antstolio L. Gudeikos nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos) nesiejo, todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto aiškinimo ir taikymo, formuoja praktiką (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009), kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais; turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pagal CPK 602 straipsnio 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. Jeigu teismas, nagrinėdamas ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nustato CPK 602 straipsnio 6 punkto taikymo sąlygas ir ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažįsta negaliojančiu, tai turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto, o ne CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovei priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo jo pardavimo iš varžytinių metu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Leonas Gudeika vykdė Vilniaus m. 33-iojo notarų biuro 2002-11-18 vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5972 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojo UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ naudai“ (šiuo metu UAB „Sergel“). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, pagal minėtą vykdomąjį dokumentą, 2005-11-29 išieškotojo pateiktame vykdomajame įraše nurodytu adresu ieškovei buvo išsiųstas raginimas gera valia sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (vykdomoji byla Nr. 6/05/2748/2005). Kadangi skola nebuvo padengta, antstolis ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Ginčo garažas buvo areštuotas 2005-12-01. Garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina, nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio domenų banko išraše - 15198 Lt (1 t. b. l. 31). Ant Turto arešto akto ieškovė padarė prierašą, jog prašo leisti penkių dienų bėgyje nuo šio akto gavimo dienos patikslinti areštuoto turto kainą (vykdomoji byla Nr. 6/05/2748/2005, 1 t. b. l. 9-12). Iš teismo paskirtos ekspertizės ginčo turto – garažo vertei nustatyti pardavimo dienai VĮ „Registrų centras“ Ekspertizės akto Nr. 802082 išvados matyti, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2005-12-01 buvo 15 700 Lt, o 2006-07-14 - 20 600 Lt (Ekspertizės akto lapai 14, 16). Garažas parduotas 2006-07-14 varžytinėse už 12766 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis garažo kainą jo arešto momentu, remdamasis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta garažo verte, nustatė teisingai. Kad ginčo garažo rinkos kaina areštuojant turtą buvo nustatyta teisingai, patvirtino VĮ „Registrų centras“ eksperto V. Makarevičiaus vykdant teismo nutartį atlikta ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta nustatyta ginčo garažo rinkos vertė jo arešto dienai buvo beveik tokia pati, kaip ir nurodyta 2005-12-01 Turto arešto akte, tai yra 15 700 Lt. CPK 681 str. 3 d. numato, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Ant 2005-12-01 Turto arešto akto ieškovės padarytas prierašas, kuriuo ji prašo leisti penkių dienų bėgyje patikslinti areštuoto turto kainą, neginčijamai patvirtina, jog antstolis L. Gudeika areštuodamas ieškovei priklausantį garažą, išaiškino ieškovės teisę teikti prieštaravimus dėl areštuoto garažo rinkos vertės, jeigu ji mano, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai. Tačiau ieškovė T. K. prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė tokiu būdu sutiko su 2005-12-01 Turto arešto akte nurodytu ginčo garažo įvertinimu. Taip pat ieškovė nepasinaudojo turto perkainojimo institutu (CPK 681 str. 2 d.), neskundė antstolio veiksmų, susijusių su ginčo garažo areštu ar jo vertės nustatymu, todėl laikytina, kad tiek su antstolio veiksmais, tiek su nustatyta areštuojamo turto verte ji sutiko.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus ginčo turto vertę patvirtinančius įrodymus, todėl neteisingai įvertino įrodymų visumą, nes ekspertizės aktu nustatyta, jog turto pardavimo dienai, t.y. 2006 m. liepos 14 d., turto rinkos vertė yra 20600 Lt. Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos areštuoto turto kainos (CPK 681 str.). Iš vykd. byloje esančio 2006-07-03 varžytinių protokolo matyti, kad varžytinėse pradinė kaina nustatyta 12129 Lt, kuri artima Ekspertizės aktu nustatytos rinkos vertės arešto metu 15 700 Lt pradinei varžytinių kainai ( 12560 Lt), turtas parduotas pirmose varžytinėse už 12766 Lt padidinus pradinę kainą 5 proc., kaina nustatyta tinkamai, todėl nėra ginčijamo akto CPK 602 str. 6 p. negaliojimo pagrindo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita Nr. KN-06-126, nes turto vertinimas buvo atliktas ieškovės vienašališku užsakymu, jau ruošiantis kreiptis į teismą, ir garažo rinkos kaina nurodyta ne turto arešto akto surašymo dienai, o žymiai vėlesniam laikotarpiui, tai yra 2006 m. rugpjūčio mėn.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantė ilgą laiką neatsiskaitė su kreditoriais, antstoliui areštavus turtą, nesiėmė jokių priemonių skolai padengti, vykdymo procese nevykdė CPK 644 str. skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga, nepasinaudojo teise ginčyti turto įkainojimą (CPK 643 str.), todėl tokiu savo neveikimu turėjo numatyti, jog parduodant areštuotą turtą priverstine tvarka, ji patirs tam tikrų neigiamų pasekmių.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas nekeistinas, o ieškovės T. K. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui R. A. iš apeliantės T. K. priteistinos 605 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą apeliacinės instancijos teismui pagal kvitą Nr. 535964 ( 3 t. b. l. 167) bei 10,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 10,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.