Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) paruošėju - dažytoju, profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinami nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. K. kaip bendrininkų grupė, apgaule, siekdamas išvengti mokėjimo E. K., o vietoje to padėti jo naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką, 2009 m. lapkričio 4 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), kilus eismo įvykiui, kurio metu jo vairuojamas M. A. priklausantis automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsitrenkė į priešais jį važiavusį E. K. vairuojamą automobilį Seat Cordoba, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį jo žmonai I. K., to pasekoje eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje E. K. įrašė eismo įvykio laiką – 12.05 val., tačiau jis – A. L., žinodamas apie tai, kad jo vairuojamas automobilis yra nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2009 m. lapkričio 4 d. apie 12 val. kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Kauno regiono Kėdainių atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini) ir savo vardu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė eismo įvykio metu apgadintą minėtą automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) o UADB „Ergo Lietuva“ draudėja R. S. surašė transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. 02-1205093, kuriame jis pasirašė, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. lapkričio 4 d. apie 12.40 val. prie draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kompanijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis susitarė kartu su E. K. pataisyti datos įrašą eismo įvykio deklaracijoje, ko pasekoje E. K. suklastojo dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurioje surašė melagingus duomenis apie tai, kad minėtas įvykis įvyko 2009 11 04 17.05 val., bei jis ir E. K. šį dokumentą pasirašė, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo, po ko suklastotą dokumentą, patvirtintą savo parašais, panaudojo, tai yra 2009 m. lapkričio 11 d. E. K. kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) pateikdamas prašymą, žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją ir PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), prašydamas apmokėti 2246,67 Lt dydžio žalą, tokiu būdu jis ir E. K. E. K. naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ pasikėsino įgyti 2246,67 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – draudimo bendrovės darbuotojai nustatė tikslų eismo įvykio laiką ir apgaulės faktą.

E. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. L. kaip bendrininkų grupė, apgaule, siekdamas savo naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką, 2009 m. lapkričio 4 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), kilus eismo įvykiui, kurio metu A. L. vairuojamas M. A. priklausantis automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsitrenkė į priešais jį važiavusį jo, tai yra E. K. vairuojamą automobilį Seat Cordoba, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį jo žmonai I. K., to pasekoje eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje jis įrašė eismo įvykio laiką – 12.05 val., tačiau A. L., žinodamas apie tai, kad jo vairuojamas automobilis yra nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2009 m. lapkričio 4 d. apie 12 val. kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Kauno regiono Kėdainių atstovybę, esančią (duomenys neskelbtini) ir savo vardu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė eismo įvykio metu apgadintą minėtą automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) o UADB „Ergo Lietuva“ draudėja R. S. surašė transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašė A. L., po ko 2009 m. lapkričio 4 d. apie 12.40 val. prie draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kompanijos pastato adresu (duomenys neskelbtini), jis susitarė kartu su A. L. pataisyti datos įrašą eismo įvykio deklaracijoje, ko pasekoje jis - E. K. suklastojo dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, kurioje surašė melagingus duomenis apie tai, kad minėtas įvykis įvyko 2009 11 04 17.05 val., bei jis ir A. L. šį dokumentą pasirašė, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo, po ko suklastotą dokumentą, patvirtintą savo parašais, panaudojo, tai yra 2009 m. lapkričio 11 d. jis kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pateikdamas prašymą, žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją ir PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), prašydamas ją apmokėti, tokiu būdu tyčia suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą bei apgaule savo naudai iš UADB „Ergo Lietuva“ pasikėsino įgyti 2246,67 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – draudimo bendrovės darbuotojai nustatė tikslų eismo įvykio laiką ir apgaulės faktą.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. su draugu V. L. automobiliu VW Golf važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje prie degalinės „Statoil“, esančios miesto centre, atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad jo automobilis neapgadintas, o tam kitam automobiliui įlinkusi bagažinė. Su kito automobilio vairuotoju, kaip dabar žino – E. K., tarėsi, ką daryti. E. K. paskambino į policiją ir sužinojo, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jie eismo įvykio deklaracijos neturėjo ir jos nemokėjo užpildyti, abu nuvažiavo pas „PZU Lietuva“ draudėjus, dirbančius prie autobusų stoties, tačiau ten buvo daug žmonių, todėl atvažiavo prie miesto centre esančios UADB „PZU Lietuva“. Važiuodamas pastebėjo, kad pasibaigęs jo automobilio draudimas, ir apie tai pasakė E. K.. Abiejų – ir jo, ir E. K. buvo bendras supratimas, kad automobilį reikia apdrausti, abu susitarė tai padaryti. Jam pasakius, kad jo automobilio draudimas negalioja, E. K. paklausė, kodėl jis jam to nepasakė iš karto. Iš UADB „PZU Lietuva“ paėmus eismo įvykio deklaraciją, E. K. su V. L. pasiliko, o jis nuvažiavo į draudimo įmonę „Ergo Lietuva“ ir apsidraudė. Draudimas pradėjo galioti tą pačią dieną 14 val. Jam grįžus prie E. K. ir V. L., užpildė eismo įvykio deklaraciją: jis pildė savo pusę, o E. K. – savo pusę. Pamatė, kad E. K. eismo įvykio laiką buvo užrašęs 12.05 val., o reikėjo nurodyti vėlesnį laiką. Eismo įvykio laiką ištaisė E. K., nurodęs, kad įvykis įvyko 17 val., jis jam taisyti nesiūlė, jis tai padarė pats. Deklaraciją abu pasirašė. Pripažįsta, kad pasirašė suklastotą dokumentą tam, kad E. K. gautų draudimo išmoką, o jis pats išvengtų prievolės mokėti už automobilio remontą E. K.. Mano, kad dokumentas buvo klastojamas abiejų – ir jo, ir E. K. interesais, viskas vyko abiejų sutarimu, kad nė viena iš jų neturėtų papildomų problemų.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. su žmona I. K. ir sūnumi važiavo J. Basanavičiaus gatve Kėdainių m. Prie „Statoil“ degalinės, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo ir maždaug po 10 sek. išgirdo cypiant automobilio ratus, pajuto labai stiprų smūgį. Su žmona išlipo iš automobilio, taip pat išlipo atsitrenkusio automobilio vairuotojas – A. L., su kuriuo jis susibarė. Paskambinęs į policiją, pranešė apie įvykį, nors A. L. prašė neskambinti. Policijos pareigūnas, išsiaiškinęs, kas atsitiko, liepė abiems užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pasiėmęs savo automobilio draudimo polisą, eismo įvykio deklaracijos blanką, paklausė A. L., ar jis yra pildęs deklaraciją. A. L. pasakė, kad pildyti deklaracijos nemoka, pasisiūlė nueiti į draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovybę, kad padėtų užpildyti, nes minėtoje bendrovėje yra apsidraudęs. A. L. nuėjo, o maždaug po 10 min. grįžęs pasakė, kad jam deklaracijos užpildyti nepadėjo. Tada jis su A. L. nuvyko pas draudėją, dirbantį prie autoserviso, bet ten buvo daug žmonių, todėl grįžo į miesto centrą. Jo žmona tuo metu jau buvo išėjusi tvarkyti savo reikalų. A. L. kalbėjo telefonu, o jis su A. L. automobilio keleiviu nuėjo į centre esančią bendrovę „PZU Lietuva“, kur draudėja paaiškino, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ir jie ją užpildė. Grįžęs, pasakė A. L., kad jis savo pusę deklaracijos užpildė bei kad A. L. reikia užpildyti kitą deklaracijos pusę. Pradėjus pildyti, A. L. padavė savo automobilio draudimo polisą ir jis pastebėjo, kad A. L. automobilio draudimas negalioja. Apie tai pasakė A. L., kuris iš savo automobilio paėmė kitą draudimo polisą. Jis manė, kad A. L. suklydo ir padavė ne tą draudimo polisą. A. L., pastebėjęs, kad deklaracijoje jo nurodytas eismo įvykio laikas – 12.05 val., liepė laiką ištaisyti ir jis, nepagalvojęs, mechaniškai pataisė valandas, nes buvo strese, supykęs ir norėjo, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Nepagalvojo, kad eismo įvykio laiko pakeitimas gali kam nors turėti įtakos. Jis A. L. diktavo duomenis iš jo duotų polisų – pirma iš vieno, po to – iš kito, kad A. L. automobilio draudimas įsigalioja nuo tos pačios dienos 14 val., nematė. Jis eismo įvykio deklaraciją pasiėmė ir pirmadienį kreipėsi į draudimo įmonę „Ergo Lietuva“ Kaune, pateikdamas tą deklaraciją. Draudėjas apžiūrėjo automobilį, padarė nuotraukas, atliko kitus veiksmus, įvertino žalą ir leido automobilį remontuoti. Kadangi jis dirba autoservise, kuris turi sutartį su draudimo bendrove, jo automobilį suremontavo tame servise, išrašė sąskaitą. Automobilį remontavo kiti įmonės darbuotojai. Maždaug po mėnesio pas jį atvykęs draudėjas pasakė, kad eismo įvykio deklaracijoje yra netikslumų, prašė susisiekti su A. L., kadangi į draudėjo skambučius pastarasis nereaguoja. Jis irgi skambino, bet A. L. neatsakė. Dar po kurio laiko atvykęs draudėjas pasakė, kad eismo įvykio deklaracijoje neteisingai nurodytas įvykio laikas. UADB „Ergo Lietuva“ direktoriui pasakius, kad juos perduos už sukčiavimą, jis parašė pareiškimą dėl išmokos atsisakymo. Po to jis kreipėsi į UADB „PZU Lietuva“, pranešė, kad A. L. eismo įvykio metu neturėjo automobilio draudimo, bendrovė pervedė pinigus už automobilio remontą įmonei. Supranta ir pripažįsta, kad suklastojo dokumentą, tačiau nepripažįsta, kad buvo susitaręs su A. L. apgaule įgyti draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamojo A. L. ir dalinio kaltinamojo E. K. prisipažinimo jų kaltė įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. automobiliu SEAT CORDOBA su savo vyru E. K. ir sūnumi vyro vairuojamu automobiliu važiavo J. Basanavičiaus gatve Kėdainių m. Sustojus prie šviesoforo, pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galą. Su vyru išlipo iš automobilio, taip pat išlipo ir kito automobilio vairuotojas su keleiviu, jie buvo grėsmingai nusiteikę. Vyras skambino policijai, tačiau buvo pasakyta, kad tai smulkus įvykis ir liepė tvarkytis patiems. Vyrui paklausus to vairuotojo, ar jis apsidraudęs, vairuotojas tai patvirtino. Jiems vėl atsisėdus į automobilį, vyras sakė, kad kito automobilio vairuotojas nuėjo paimti blankų. Grįžęs vairuotojas pasakė, kad nėra blankų ir su jos vyru susiruošė į kitą draudimo bendrovę, o ji išlipo iš automobilio ir nuėjo tvarkyti savo reikalų. Po įvykio vyras nesakė, kad to automobilio vairuotojas turėjo problemų dėl draudimo, apie tai pasakė tik iškvietus į teismą.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. su A. L. važiavo J. Basanavičiaus gatve Kėdainių m., ir prie šviesoforo, esančio prie degalinės „Statoil“ A. L. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Išlipę apžiūrėjo automobilius, patraukė juos į šoną. Abu vairuotojai sprendė, kaip pildyti deklaraciją ir kadangi nežinojo kaip tai padaryti, visi važiavo pas UADB „PZU Lietuva“ draudėją, bet ten laukė daug žmonių, todėl atvažiavo į miesto centre esančią UADB „PZU Lietuva“. Jis su E. K. pasiėmė eismo įvykio deklaraciją, o A. L. kažkur išėjo. E. K. užpildė deklaraciją ir jie išėjo iš draudimo bendrovės. Atvažiavęs A. L. pasakė, kad yra apdraudęs automobilį. Deklaraciją baigė pildyti pasidėję ant automobilio bagažinės. E. K. ištaisė eismo įvykio laiką, parašęs, kad eismo įvykis įvyko 17 val. Nuo kada įsigaliojo A. L. automobilio draudimas, nepamena, bet ištaisyto laiko skirtumo užteko, kad draudimas galiotų. Neprisimena, ar tarp E. K. ir E. L. buvo pokalbis, kad A. L. automobilio draudimas negalioja, bet mano, jog toks pokalbis buvo. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus V. L. parodymus, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad girdėjo, jog A. L. nukentėjusio automobilio vairuotojui sakė, kad neturi draudimo, o to automobilio vairuotojas sakė, kad Andriui reikia važiuoti apdrausti automobilį, apie tai, kad A. L. nuvažiavo apdrausti savo automobilio, nes jis nedraustas, to kito automobilio vairuotojas jam sakė ir būnant draudimo įmonėje „PZU Lietuva“ (b.l.23), V. L. nurodė, kad pilnai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, taip pat teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kai A. L. grįžo apdraudęs savo automobilį, jie visi žiūrėjo į deklaraciją ir draudimo polisą, bei nuo kada jis įsigalioja, ir E. K. pasakė, kad galima įvykio laiką iš 12 val. ištaisyti į 17 val.

Liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2009 08 20 dirba UADB „Ergo Lietuva“ draudimo konsultante. Jos darbo vieta – iš prekybos centro „Maxima“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Pagal jos vėliau peržiūrėtus duomenis 2009 m. lapkričio 4 d. vidurdienį pas ją apdrausti automobilio atėjo A. L., prašė, kad draudimo polisas įsigaliotų tą pačią dieną. Programa tai leidžia, tačiau kadangi turėjo mažai patirties, paskambino į ofisą ir paklausė, kaip tai padaryti. Jai patarė pridėti 2 val. nuo forminimo laiko, ir gavosi, kad draudimas įsigaliojo nuo tos pačios dienos 14 val.

Liudytojas G. Š. parodė, kad dirba UADB „Ergo Lietuva“ žalų reguliavimo skyriaus ekspertu. Į juos kreipėsi nukentėjęs Egidijus, pavardės nežino, kuris pareiškė pretenziją, kad Kėdainiuose įvyko eismo įvykis, bei kad pas juos apdraustas kaltininko automobilis VW Golf, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Jis priėmė pretenziją, apžiūrėjo automobilį, surašė defektinį aktą. Buvo sutarta dėl žalos atlyginimo būdo: už automobilio remontą apmokėti tiesiai servisui. Pradėjus tirti įvykį, įtarimų sukėlė tai, kad pagal centrinių duomenų bazę iki įvykio kaltininko automobilis neturėjo draudimo, draudimo polisas išrašytas prieš 2 ar 4 val. iki nurodyto įvykio laiko. Buvo apklaustas Kėdainių filialo vadovas ir agentas, išrašęs polisą, kalbėta su nukentėjusiu asmeniu, skambinta kaltininkui, kuris atsisakė atvykti ir rašyti paaiškinimą. Buvo pastebėta, kad eismo įvykio deklaracijoje yra ištaisytas eismo įvykio laikas. Byla buvo perduota į UAD „PZU Lietuva“ žalos apmokėjimui, nes nukentėjęs asmuo ten buvo apdraudęs automobilį. E. K. raštu prisipažino, kad ištaisė eismo įvykio laiką.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK tyrėja G. Č. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo liudytoją V. L., apklausa vyko įprasta tvarka, liudytojo duoti parodymai buvo perskaityti, apklausto asmens pasirašyti.

Iš byloje esančio UADB „Ergo Lietuva“ prašymo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK matyti, kad bendrovė pranešė apie tai, kad 2009 11 05 į UADB “Ergo Lietuva“ kreipėsi E. K. dėl eismo įvykio, įvykusio 2009 11 04 apie 16.50 val., kurio metu jam vairuojant automobilį Seat Cordoba, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sustojus prie sankryžos, į automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. L., E. K. pateikė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įvykio laikas nurodytas 2009 11 04 17.05 val., tačiau įtariama, kad ši data suklastota, kadangi tyrimo metu paaiškėjo, kad eismo įvykis įvyko 2009 11 04 11.50 val., tai yra tuo metu, kai automobilis nebuvo draustas, prašo šį įvykį ištirti (b.l.4). Iš byloje esančių draudimo sutarties liudijimo ir sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, atstovaujant R. S., ir A. L., sutarties dalykas – įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinį atsakomybė, sutartis sudaryta 2009 11 04, įsigaliojo nuo 2009 11 04 14 val., sutartyje yra šalių parašai (b.l.25-26). Iš byloje esančios E. K. pretenzijos UADB „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyriui matyti, kad jis 2009 11 05 draudimo bendrovei pranešė apie tai, kad 2009 11 04 apie 16.50 val. J. Basanavičiaus gatvėje Kėdainių m. įvyko eismo įvykis, kurio metu jam vairuojant automobilį Seat Cordova, v/n (duomenys neskelbtini), sustojus prie sankryžos, į automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) pretenzija pasirašyta E. K. (b.l.41). Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad grafoje „įvykio laikas“ matosi, jog įrašas 12.05 val. ištaisytas į įrašą 17.05 val., skiltyje B „transporto priemonė“ įrašas grafoje – draudimo liudijimas galioja nuo..., ištaisyta data, įrašant 09.11 04, deklaracija pasirašyta E. K. ir A. L. (b.l.51). Iš I. K. prašymo UADB „Ergo Lietuva“ matyti, jog prašoma išmokėti jiems priklausančią draudimo išmoką dėl autoįvykio, įvykusio 2009 11 04, kurio metu buvo sugadintas automobilis Seat Cordoba automobilį remontavusiai įmonei - UAB „Arsaulitus“ pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (b.l.37). Iš UAB „Arsaulita“ PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Seat Cordoba, v/n (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos – 2246,67 Lt (b.l.38).Iš byloje esančio UADB „Ergo Lietuva“ pranešimo matyti, kad pats E. K. draudimo bendrovei pranešė, kad eismo įvykis įvyko 2009 11 04 11.50 val., o draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2009 11 04 14.00 val., todėl draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nebus mokama (b.l.8).

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L. ir E. K. padarė nusikaltimus, kuriais jie kaltinami.

A. L. kaltę dėl abiejų nusikaltimų padarymo pripažino visiškai, pripažindamas, kad susitaręs ir veikdamas kartu su E. K., norėdamas, kad nereikėtų mokėti už eismo įvykio, kurio kaltininkas jis buvo, metu apgadinto automobilio remontą E. K. bei siekdamas, kad E. K. iš UADB „Ergo Lietuva“ gautų draudimo išmoką, suklastojo eismo įvykio deklaraciją ir pasikėsino iš UADB „Ergo Lietuva apgaule įgyti E. K. naudai 2246,67 Lt draudimo išmoką.

E. K. kaltu dėl dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimo pripažino pilnai. Nepripažino, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. L., apgaulės būdu savo naudai pasikėsino įgyti jam nepriklausančią draudimo išmoką – 2246,67 Lt, priklausančius UADB „Ergo Lietuva“. Teismas kritiškai vertina E. K. parodymus, jog jis neturėjo tikslo iš UADB „Ergo Lietuva“ apgaule įgyti draudimo išmoką ir dėl to su A. L. nesitarė, jo teigimu, eismo įvykio deklaracijoje ištaisė eismo įvykio laiką, nežinodamas, kad eismo įvykio metu A. L. vairuojamas automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, ištaisymą padarė liepus A. L., mechaniškai, dėl patirto streso. E. L. teisiamajame posėdyje kategoriškai patvirtino, jog prieš pildant eismo įvykio deklaraciją sakė E. K., kad jo vairuojamo automobilio draudimas pasibaigęs, jo ir E. K. „buvo bendras supratimas“, kad automobilį reikia apdrausti, palikęs E. K. su savo pažįstamu V. L. draudimo bendrovėje išsiaiškinti dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, pats nuvyko į UADB „Ergo Lietuva“ ir apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu savo vairuotą automobilį VW Golf, draudimas įsigaliojo tos pačios dienos 14 val., grįžus, E. K., jo tvirtinimu, pats ištaisė eismo įvykio laiką, įrašęs, kad eismo įvykis įvyko 17.05 val., abu su E. K. šį dokumentą pasirašė. A. L. parodymai nuoseklūs, iš esmės vienodi teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, juos jis patvirtino ir akistatos su E. K. metu (b.l.60-61). Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad po eismo įvykio A. L. sakė E. K., kad jo automobilis nedraustas, apie tai E. K. sakė ir jam pačiam jiems būnant UADB „PZU Lietuva“ būstinėje. Liudytojo V. L. teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų, kad nukentėjusio automobilio vairuotojas draudimo bendrovės būstinėje pats jam sakė, kad A. L. nuvažiavo apdrausti savo automobilio, nes eismo įvykio metu jis buvo nedraustas. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK tyrėjos G. Č. parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo liudytoją V. L., apklausa vyko įprasta tvarka, liudytojo duoti parodymai buvo perskaityti, apklausto asmens pasirašyti. Teismas kritiškai vertina liudytojos I. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad po eismo įvykio E. K. klausė E. L., ar jo automobilis apdraustas bei kad E. L. tai patvirtino, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu I. K. nenurodė šios aplinkybės bei į tai, kad ji, kaip kaltinamojo E. K. sutuoktinė, gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Teismas mano, kad E. K. aiškinimas, jog jis ištaisė eismo įvykio laiką deklaracijoje dėl streso, nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, taigi, stresinės būklės būti negalėjo, tai iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad kartu su E. K. automobilyje važiavusi jo sutuoktinė netrukus po įvykio nuėjo iš įvykio vietos tvarkyti savo reikalų, E. K. po įvykio važinėjo po draudimo bendroves aiškintis dėl deklaracijos pildymo, eismo įvykio deklaraciją pildė ir laiką joje ištaisė ne iš karto po įvykio, o praėjus tam tikram laiko tarpui. E. K. aiškinimas, jog eismo įvykio laiką ištaisė mechaniškai, nematė, kad A. L. automobilio civilinės atsakomybės draudimas įsigalioja nuo tos pačios dienos 14 val., neįtikinamas, juo labiau, kad E. K. negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu ištaisė eismo įvykio laiką. E. K. tolimesni veiksmai – kitą dieną po įvykio – 2009 11 05 pateikimas UADB „Ergo Lietuva“ pretenzijos, kurioje nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2009 11 04 16.50 val., eismo įvykio deklaracijos, kurioje pats buvo ištaisęs įvykio laiką, kitų reikalingų dokumentų pateikimas, po ko draudimo bendrovė leido įmonėje, kurioje dirba jis pats, remontuoti automobilį, duoda pagrindą daryti išvadą, kad E. K. turėjo tyčią apgaulės būdu įgyti iš UADB „Ergo Lietuva“ jam nepriklausančią draudimo 2246,67 Lt draudimo išmoką. Akivaizdu, kad kaltinamasis, dirbdamas automobilių remonto įmonėje, kuri, kaip jis pats nurodė, buvo sudariusi sutartį su draudimo įmone dėl eismo įvykiuose apgadintų automobilių remonto, žinodamas, kad už remonto darbus pagal pateiktą įmonės sąskaitą tiesiogiai įmonei gali apmokėti draudimo bendrovė, tuo siekė pasinaudoti, norėdamas greičiau suremontuoti savo automobilį, pateikdamas draudimo bendrovei sąskaitą faktūrą bei prašydamas apmokėti įmonei 2246,67 Lt, pasikėsino iš UADB „Ergo Lietuva“ įgyti 2246,67 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovės darbuotojai nustatė tikslų eismo įvykio laiką ir apgaulės faktą.

Kaltinamųjų E. L. ir A. K. kaltė pilnai įrodyta visišku A. L. ir daliniu E. K. prisipažinimu, liudytojų V. L., R. S., G. Š. parodymais, UADB „Ergo Lietuva“ prašymu Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, draudimo sutarties liudijimo ir sutarties kopijomis, E. K. pretenzijos UADB „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyriui kopija, eismo įvykio deklaracijos kopija, prašymo UADB „Ergo Lietuva“ kopija, UAB „Arsaulita“ PVM sąskaita faktūra dėl automobilio Seat Cordoba, v/n (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų – 2246,67 Lt, UADB „Ergo Lietuva“ pranešimu, iš kurio matyti, kad pačiam E. K. draudimo bendrovei pranešus, kad eismo įvykis įvyko 2009 11 04 11.50 val., o draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2009 11 04 14.00 val., draudimo išmoka dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nebuvo mokama.

Kaltinamojo A. L. veikos kvalifikuotos teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė veikoje pagal BK 300 str. 1 d. – pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, veikoje pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus padarė veokdami bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. L. ir E. K., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamieji padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai tyčiniai, vienas jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad sunkių pasekmių nesukelta, į kaltinamųjų asmenybes.

A. L. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus nebaustas, yra trys galiojančios administracinės nuobaudos už smulkius KET pažeidimus (b.l.75-77), nedirba (b.l.78), 2009 07 29 – 2009 10 01 buvo registruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta (b.l.82), nurodė, kad ateityje dirbs „City baras“ direktoriumi Klaipėdoje, jį charakterizuojančių duomenų Kėdainių miesto seniūnijoje nėra (b.l.84), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b.l.88).

E. K. teisiamas pirmą kartą (b.l.107), už viešosios tvarkos pažeidimus administracine tvarka nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus nėra (b.l.108-109), dirba UAB „Arsaulitus“ (b.l.110) gyvenamosios vietos – Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l.112), vedęs, šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai (b.l.113), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b.l.87).

Atsižvelgus į veikų pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamieji A. L. ir E. K. teisiami pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus nebausti, taip pat į tai, kad sunkių pasekmių sukelta nebuvo, vienas iš nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas mano, kad kaltinamiesiems A. L. ir E. K. bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas bausmes – baudą. Bausmės skiriamos, vadovaujantis BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Sutinkamai su BPK 103, 105 str. iš kaltinamųjų valstybei priteistinos proceso (pašto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti:

- pagal BK 300 str. 1 d. – 9 (devynių) MGL – 1170,00 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) litų dydžio bauda;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 15 (penkiolikos) MGL – 1950,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą galutinę bausmę – 15 (penkiolikos) MGL – 1950,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą jis turi sumokėti (ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6800). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti:

- pagal BK 300 str. 1 d. – 9 (devynių) MGL - 1170,00 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) litų dydžio bauda;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 15 (penkiolikos) MGL – 1950,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą galutinę bausmę – 15 (penkiolikos) MGL – 1950,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą jis turi sumokėti (ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6800). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. L. ir E. K. valstybei po 8,18 Lt (po aštuonis litus 18 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.