Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-458-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
1A-252-458-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Valentinas Janonis, Dalius Jocys
Nuteistasis
V., V. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Pranešėjas A. Daugėla Baudž. byla Nr. 1A-252-458/2010Teisėja I. Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija(S)2.1.7.4.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Valentino Janonio, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,nuteistajam V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. trejų metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir V. K. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. K. M. G. priteista 200 Lt materialinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Policijos departamentui prie LR VRM 3871,68 Lt ir Valstybinei ligonių kasai 2152,68 Lt žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 23 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – prie tvenkinio, esančio Lietuvininkų g. 6, Šilutėje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios tam priežasties, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – smogė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam M. G. į nosį, o šiam ėmus bėgti, jį vijosi ir pasivijęs Lietuvininkų–Klaipėdos gatvių sankryžoje, ties pastatu Nr. 1, iš už nugaros dūrė vieną kartą peilio geležte M. G. į kairę šlaunį, taip padarė nukentėjusiajam durtinį-pjautinį kairės šlaunies sužalojimą, pažeisdamas giliosios šlaunies arterijos šakas, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tuo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu nurodo, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo parodymus, kad M. G. pats jį užpuolė, tačiau pašaliniai asmenys, atvykę iš Klaipėdos, jį apgynė. M. G. kumščiais į veidą jis nesudavė, negrasino, peiliu nedūrė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas nusikaltimo įrankis. Teigia viešosios tvarkos nepažeidęs, visuomenės rimties nesutrikdęs, nepagarbos aplinkiniams nedemonstravęs. Teisme liudijusios S. G. ir S. Š. įvykio vietoje nebuvo, jo nematė. Duodamos parodymus teisme liudytojos painiojosi. Nurodo, jog priteisdamas žalą nukentėjusiajam teismas nesivadovavo jokiais protingumo ir teisingumo kriterijais, į jo turtinę padėtį visiškai neatsižvelgė. Žalą priteisė tokią, kokios paprašė M. G.. Teigia, kad šiuo metu yra pablogėjusi jo sveikata, kankina nemiga, suprastėjęs apetitas. Pasižada gyventi sąžiningai, dorai, dirbti visuomenės labui. Prašo jį išteisinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas V. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, veikų kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

Į bylą surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad I. K. 2008-04-23 vakare buvo prie tvenkinio, esančio Lietuvininkų g., Šilutėje, ir bendravo su M. G.. Fakto, kad bendravo su nukentėjusiuoju, neneigia nė pats nuteistasis, tačiau neigia jam grasinęs, jį mušęs, žalojęs peiliu. Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiškino, kad tuo metu, kai jis pasiliko sėdėti vienas ant suoliuko, prie jo priėjo ant gretimo suoliuko sėdėjęs nuteistasis. V. K. paprašė duoti saulėgrąžų, kurių negavęs ėmė grasinti su iš kišenės išsitrauktu peiliu, po to du kartus smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, V. K. jį pasivijo ir peiliu dūrė į kairę šlaunį. Nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina ne tik specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog M. G. buvo sumušta nosis ir padaryta durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda, bet ir liudytojų S. G. ir S. Š. parodymai. Nors liudytojos įvykio vietoje nebuvo, konflikto pradžios nematė, tačiau atsitiktinai automobiliu važiuodamos Lietuvininkų gatve pamatė bėgantį nukentėjusįjį (kurio iš karto nepažino) bei jį besivejantį vaikiną, kurį asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos atpažino kaip V. K.. Pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, nėra. Nuteistojo iškeltą versiją, kad M. G. sužalojo kiti asmenys, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas įrankis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau anksčiau aptartų ir pirmosios instancijos ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad M. G. sužalojo nuteistasis, sužalojimas, kaip nurodoma specialisto išvadoje, buvo padarytas aštriu pjaunančiu įrankiu. Be to, ir pats nukentėjusysis patvirtina, kad V. K. rankose matė peilį. Pažymėtina, kad M. K. buvo sulaikytas tik po paros, todėl turėjo visas galimybes nusikaltimo įrankį paslėpti, išmesti ir pan.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis V. K. nukentėjusįjį sužalojo viešoje vietoje, dienos metu, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, įžūliai. Nors pradžioje konflikto niekas nematė, tačiau vėliau jau bėgantį sužalotą nukentėjusįjį pamatė atsitiktinai pro šalį važiavusios liudytojos. Nukentėjusiojo vaizdas dėl iš nosies ir kojos smarkiai bėgančio kraujo liudytojoms sukėlė didelį išgąstį. Be to, nutraukusios savo kelionę jos ėmėsi kaltininko paieškos. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad gausiai krauju buvo aptaškyta gatvė, esanti šalia Šilutės rajono savivaldybės pastato. Taigi nepatogumų patyrė ne tik liudytojos S. G. ir S. Š., bet ir po įvykio pro minėtą pastatą ėję žmonės.

Nuteistojo skundo teiginys, kad visiškai patenkindamas nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį teismas visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš V. K. nukentėjusiajam buvo priteista 200 litų turtinei ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą teismas įvertino nukentėjusiojo dėl padarytų sužalojimų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, amžių, turtinę padėtį. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas vertinant civilinį ieškinį pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam priteista 3000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nėra.

Skirdamas bausmę nuteistajam V. K., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu buvo subendrinta su švelnesne, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bausme, nėra aiškiai per griežta, tik nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais mažinti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Dalius JocysValentinas Janonis