Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.1.5; 3.1.14.6; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.2.8.4; 3.2.8.12

2025 m. gegužės 29 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. S. L.“ atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. S. L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. vasario 26 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K. S. L.“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „L.“ 56 166,25 Eur skolos, 2 181,22 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 156 Eur žyminis mokestis ir 3 388 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 1–3).

2. 2025 m. gegužės 21 d. teisme gautas ieškovės UAB „K. S. L.“ raštas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. gegužės 16 d. atsakovė sumokėjo 2 500 Eur sumą ieškovei, todėl ji atsisako ieškinio reikalavimo šioje dalyje ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „L.“ 53 666,25 Eur skolos, 2 181,22 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir 3 388 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio (b. l. 77–78).

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šalys vykdė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Įvertinus jo ankstesnę patirtį, susijusią su UAB „L.“ geranorišku taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimu įvykdymu, nemato galimybės šioje byloje sudaryti taikos sutartį pagal atsakovės siūlomas taikos sutarties sąlygas. 2025 m. gegužės 16 d. atsakovė sumokėjo 2 500 Eur sumą ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai daroma pagal taikos sutartį, tačiau jokia taikos sutartis nebuvo pasirašyta tarp šalių, todėl ieškovė gautą įmoką užskaitė kaip atsiskaitymą pagal seniausią prievolę ir atitinkamai sumažino reikalavimus.

4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, todėl 2025 m. vasario 26 d. ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųsti atsakovei elektroniniu paštu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma, kad jie įteikti 2025 m. vasario 27 d., t. y. kitą darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos (b. l. 40–42, 43, 44, 45). Atsakovės atstovės prašymai pratęsti terminą atsiliepimui pateikti buvo tenkinti bylą nagrinėjančios teisėjos 2025 m. kovo 25 d., 2025 m. balandžio 7 d., 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. rezoliucijomis iki 2025 m. gegužės 2 d. (b. l. 46–47, 49, 50–51, 52, 53–54, 55, 57–58, 60). 2025 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, motyvuojant, kad šalys derina taikos sutarties sąlygas, 2025 m. balandžio 23 d. išsiųstas taikos sutarties projektas, tačiau atsakymo ieškovė nepateikė2025 m. vasario 26 d. (b. l. 61–62), tačiau prašymas netenkintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 63–65). Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepareiškė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio datą, laiką, vietą bei būdą (galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM) buvo pranešta (b. l. 71–72), gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113).

5. Atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad šalys vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovė 2025 m. gegužės 5 d. ieškovę informavo, kad tikisi užbaigti derybas iki posėdžio, nes taikos sutarties projektas parengtas pagal abipusiai suderintas sąlygas. 2025 m. gegužės 6 d. ieškovės atstovas pateikė taikos sutarties projekto korekcijas, kurias atsakovė priėmė ir 2025 m. gegužės 9 d. pateikė ieškovei suderinti/pasirašyti galutinį taikos sutarties projektą. 2025 m. gegužės 15 d. atsakovė iš ieškovės atstovo gavo paties ieškovo parengtą galutinį taikos sutarties projektą, kurį ieškovas prašė atsiųsti pasirašytą. Atsakovė sutikdama su siūlomomis taikos sutarties sąlygomis, 2025 m. gegužės 16 d. nedelsiant pateikė ieškovei pasirašytą taikos sutartį ir atliko pirmąją taikos sutarties grafiko įmoką ieškovei. Galiausiai, 2025 m. gegužės 20 d. ieškovė persigalvojo ir ėmė keisti savo parengtos ir atsakovės jau pasirašytos taikos sutarties sąlygas, informavo, kad taikos sudarymo derybos yra nutraukiamos. Atsakovės vertinimu, toks procesinis elgesys, kai yra atsisakoma ieškovės pasiūlytos (galutinai parengtos) taikos sutarties, iki posėdžio likus tiek nedaug laiko, yra nesąžiningas ir ne tik trukdo operatyviam ginčo užbaigimui, bet ir yra nesuderinamas su sąžiningumo, protingumo principais procese. Atsakovė sąžiningai derėjosi ir priėmė visas ieškovės sąlygas, tačiau ieškovė paskutinę dieną pakeitė nuomonę ir sukliudė taikiam ginčo išsprendimui. Prašo teismo atmesti ieškinį, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (b. l. 79–85).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. birželio 24 d. sudarė sutartį Nr.24/00756, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti prekes atsakovei, o atsakovė prekes priimti ir už jas atsiskaityti (b. l. 8–9). Sutarties 2.2 punkte detalizuojama, kad pirkėjas apmoka pardavėjui už prekes ne vėliau kaip per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sumokėdamas visą prekės kainą. Pagal sutartis 2.3 punktą pirkėjai buvo suteiktas 70 000 Eur prekinio kredito limitas. Prekinio kredito limitas – tai didžiausia leistina pirkėjo įsiskolinimų pardavėjui suma, taip pat būsimų įsiskolinimų, kurie susidarytų pardavus prekę, suma bet kuriuo laiko momentu, kurios neviršijant pardavėjas gali parduoti pirkėjui prekes be išankstinio apmokėjimo. Ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovė perdavė atsakovei prekių, už kurias išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei penkias PVM sąskaitas faktūras, t. y. pagal 2024 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA000666246 mokėtina 18 396,70 Eur, sąskaitoje nurodoma apmokėjimo data iki 2024 m. lapkričio 11 d. (b. l. 16), pagal 2024 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA000651675 mokėtina 6 626,33 Eur, sąskaitoje nurodoma apmokėjimo data iki 2024 m. lapkričio 24 d. (b. l. 17), pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA000745786 mokėtina 16 557,03 Eur, sąskaitoje nurodoma apmokėjimo data iki 2024 m. gruodžio 1 d. (b. l. 18), pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA000764121 mokėtina 7 358,68 Eur, sąskaitoje nurodoma apmokėjimo data iki 2024 m. gruodžio 1 d. (b. l. 19), pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSA000741615 mokėtina 8 770,91 Eur, sąskaitoje nurodoma apmokėjimo data iki 2024 m. gruodžio 2 d. (b. l. 20). Atsakovė prekes priėmė, tačiau tik iš dalies apmokėjo PVM sąskaitas faktūras, susidarė 56 166,25 Eur skola (b. l. 7), todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.

7. Konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal bendrąsias sutarčių teisės nuostatas, sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai CK 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas negali vienašališkai keisti sutarties sąlygų, vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (CK 6.38 ir 6.59 straipsniai), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalį).

8. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009 ir kt.), PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 ir kt.).

9. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys vedė derybas dėl skolos grąžinimo (teikė pasiūlymus viena kitai dėl skolos grąžinimo grafiko) (b. l. 86–107), daroma išvada, kad atsakovė pripažįsta, kad ji nėra neatskaičiusi su ieškove už gautas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinus šalių atstovų paaiškinimus bei byloje esantį mokėjimo pavedimą matyti, kad 2025 m. gegužės 16 d. atsakovė sumokėjo 2 500 Eur sumą ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad pinigai pervedami pagal 2025 m. gegužės 16 d. taikos sutartį (b. l. 108–109), tačiau taikos sutarties šalys nepasirašė. Gautą įmoką ieškovė priėmė kaip dalinį seniausios sąskaitos apmokėjimą, toks įmokos paskirstymas atitinka CK 6.55 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, jog tais atvejais, kai skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; jei yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Ieškovei įvykdžius dalį reikalavimų ir atsakovei priėmus dalinį prievolės įvykdymą, priimtinas ieškovės dalies reikalavimų (dėl 2 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės) atsisakymas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 4 punktas). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi likusią skolos dalį ieškovei (CPK 178 straipsnis), daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 53 666,25 Eur skolos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 181,22 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,05 procento delspinigius nuo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Delspinigių skaičiavimas detalizuojamas delspinigių apskaičiavimo lentelėje (b. l. 7). Teismas pažymi, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Be to, delspinigiai pasižymi tęstinumu, nes jie skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.). Šiuo konkrečiu atveju šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad pirkėjas neatsiskaitęs su pardavėju terminais, numatytais šioje sutartyje, moka už kiekvieną pavėluotą dieną pardavėjui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo su pardavėju (b. l. 8–9). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 181,22 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai ginčo šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys – skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 68 punktas). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-403/202). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Tuo tarpu nuostolius, viršijančius CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio minimalius nuostolius, kiekvienu atveju reikia pagrįsti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 1 156 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4, 12) ir 3 388 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 13, 14, 15), o atsakovė sumokėjo 949,85 Eur išlaidų už advokatės pagalbą (b. l. 110, 111–112).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 1–3, 35–38), todėl ieškovei neatlygintas žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. Priėmus dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šioje dalyje nutraukus civilinę bylą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovei gražintina 75 procentai žyminio mokesčio kuris susidarė dėl to, kai iškėlus bylą teisme atsakovė patenkino dalį ieškinio reikalavimų, (pareiškus ieškinį teisme, kai ieškinio suma yra 58 347,47 Eur, mokėtinas 1 100 Eur dydžio žyminis mokestis, o reiškiant 55 847,47 dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 1 063 Eur dydžio žyminis mokestis), t. y. 27,75 Eur žyminio mokesčio.

15. Visiškai tenkinus patikslintus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 072,25 žyminio mokesčio ir išlaidos už advokato pagalbą, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

16. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį (b. l. 6), advokatas pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugas išlaidas bei duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai (b. l. 1–3, 13, 14, 15). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovo 3 388 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

17. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. S. L.“ pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų – dėl 2 500 Eur skolos priteisimo – atsisakymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K. S. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,75 Eur (dvidešimt septynis eurus 25 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 53 666,25 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 25 ct) skolos, 2 181,22 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 22 ct) delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 55 847,47 Eur (penkiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 47 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025 m. vasario 26 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 072,25 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 25 ct) žyminio mokesčio ir 3 388 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K. S. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas šalims (jų atstovams).