- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-114/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- M.V.
- Atsakovas
- L. G., D. V.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-921-153/2005 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovėms D. V. , L. G. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei Jolantai Rulienei dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M.V. pareiškė ieškinį atsakovėms D. V. , L. G. , prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovių sudarytą 2005 m. balandžio 12 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį (toliau – ginčo sutartis), panaikinti teisinę registraciją atsakovės L. G. vardu nekilnojamojo turto (toliau – ginčo turtas): žemės sklypo, kurio (neskelbtini duomenys), su kitais statiniais, esančių (neskelbtini duomenys), ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovo ir atsakovės D. V. nuosavybe (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.86 str., 3.3 str., 3.84 str., 3.85 str., 3.88 str., 3.90 str., 3.97 str.). Ieškovas nurodė, kad 2003-09-17 sudarė santuoką su atsakove D. V. (akto įrašo Nr. (neskelbtini duomenys)), o ginčo turtą (sodo namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (neskelbtini duomenys) sklype) nupirko 2004-05-13. Ginčo turtas užregistruotas atsakovės vardu kaip jos asmeninė nuosavybė, ieškovui sutikus, kadangi jis nesuprato teisinių pasekmių. Teigė, jog į namo pagerinimą buvo investuotos ne tik šeimos bendros lėšos, bet ir ieškovo asmeninės, sutaupytos iki santuokos, lėšos, tuo žymiai padidinant turto vertę, t.y. ginčo turtas pirktas už 50 000 Lt, o 2005-04-12 ginčo turtas kainavo 120 000 Lt. Nurodė, jog po konflikto šeima kartu nebegyvena: atsakovė D. V. išsikraustė pas tėvus, o ieškovas, nors ir gyvendamas pas tėvus Kaune, rūpinosi ginčo turto saugumu, tvarkymu. Pradėjęs rengtis skyrybų procesui, ieškovas sužinojo, kad ginčo turtas pagal ginčo dovanojimo sutartį perregistruotas sutuoktinės motinos, atsakovės L. G. , vardu. Be to, pažymėjo, jog ginčo turtas buvo vienintelė šeimos, kurioje auga mažametė dukra, gyvenamoji vieta; sutuoktinė neinformavo ieškovo apie ketinimą ginčo turtą parduoti, sutikimo ginčo sandoriui negavo. Ginčo sandoris sudarytas siekiant išvengti ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. dėl akių. Abi atsakovės elgėsi nesąžiningai, pažeidė ne tik ieškovo teisėtus interesus, bet ir įstatymų reikalavimus. Teigė, jog ginčo turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o nepripažinus jo bendra nuosavybe, ieškovui priteistina kompensacija už santuokos metu padarytus esminius ginčo turto pagerinimus. Nurodė, jog santaupas kaupė pas savo tėvus 1997-2001 m., kai dirbo AB Kraft Jacobs Suchard Lietuva (mėnesinis atlyginimas buvo apie 2 000 Lt); ieškovo pastangomis, asmeninėmis lėšomis (apie 15 000 Lt) bei darbu buvo atlikti šie ginčo turto remonto darbai: santechnikos įrengimas/pakeitimas, krosnies įrengimas, namo elektros instaliacijos pakeitimas, šildymo sistemos įrengimas, durų spynų, langų stiklų pakeitimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei D. V. 1 000 Lt ir valstybei 23,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, garantuoti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, apginti subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Teismas konstatavo, jog ginčo turtą atsakovė D. V. perleido atsakovei L. G. tuo tikslu, kad atsakovės galėtų apsikeisti gyvenamosios vietomis, kad ieškovo sutuoktinė, sutuoktiniams susipykus, apsigyveno tėvų bute, o jos motina atsakovė L. G. įsikėlė į ginčo pastatą. Atsakovių veiksmai po sutarties sudarymo patvirtina ne ketinimą sudaryti išorinį vaizdą, bet rodo ir sandorio vykdymą, todėl ieškovo reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo tariamu nepagrįstas ir neįrodytas; atsakovė D. V. 2004 m. gegužės 12 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 62 000 Lt (b.l.39-42), o 2004 m. gegužės 13 d. asmeninės nuosavybės teise nupirko ginčo turtą už 50 000 Lt (b.l.13-16). Ieškovas dėl šios pirkimo sutarties neprieštaravo, davė rašytinį sutikimą, ieškovo pareiškimą dėl pretenzijų į įsigyjamą turtą atsisakymo patvirtino notaras, pareiškimo ieškovas neginčijo. Dėl to nėra pagrindo ginčo turtą pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe;esminiai turto pagerinimai yra susiję su kokybiniais daikto pasikeitimais, pavyzdžiui, daikto rekonstrukcija, kapitaliniu remontu, ar kiekybiniais pasikeitimais (pristatymas), kai pagerinamo daikto bendroji vertė žymiai išauga. Pagal bylos duomenis atsakovė D. V. nupirko 106,73 kv. m ir 654 m³ sodo pastatą ir 6 arus žemės, o po remonto ginčo turto plotas ir tūris nepasikeitė. Kadangi sutuoktinė pardavė asmenine nuosavybe priklausantį butą už 62 000 Lt, o nupirko ginčo turtą už 50 000 Lt, laikytina, kad likusius pinigus ji panaudojo ginčo turto remontui, ką patvirtino ir liudytojų parodymai. Teismas laikė, kad atlikti remonto darbai buvo būtini tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti namų valdą ir teisine prasme nekvalifikuotini kaip esminiai turto pagerinimai, kokybiškai ar kiekybiškai pakeičiantys daiktą; byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog išimtinai ieškovo lėšomis padaryti turto pagerinimai; pagal rašytinius bylos duomenis, ieškovo darbo užmokestis nedaug didesnis už minimalų, o apsigyvenęs atsakovei D. V. nuosavybės teise priklausančiame pastate, jis privalėjo taip pat sumokėti dalį šeimos išlaikymo išlaidų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovo turėtos išlaidos yra padarytos esminiam namų valdos (ginčo turto) pagerinimui. Beje, nekilnojamojo turto rinkos vertė keičiasi ir nedarant jokių papildomų išlaidų turto pagerinimui, todėl pabrangus turtui, tarpe jų ir remonto išlaidoms, ieškovas neįgijo turtinių teisių į ginčo turtą;atmetus ieškovo reikalavimus dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl ginčo turto teisinės registracijos atsakovės L. G. vardu panaikinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neužtikrino, kad priimtu sprendimu būtų apgintos pažeistos ieškovo teisės. Teigia, jog:
teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis vien atsakovių paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoris nėra tariamas, t.y. nesudarytas tik dėl akių, nes sutuoktinė atsakovė D. V. , būdama nesąžininga ir siekdama išvengti turto dalybų santuokos nutraukimo byloje, perleido ginčo turtą savo motinai, atsakovei L. G. . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sandorio tikslas buvo pakeisti ginčo šalių gyvenamąją vietą, nes atsakoves sieja giminystės ryšiai, ir norint pakeisti gyvenamąją vietą, nebūtina turto perleisti kito asmens nuosavybėn. Be to, jei, atsakovės teigimu, ginčo sandorio tikslas buvo apsikeisti gyvenamosios vietomis, tai sutuoktinės motina turėjusi savo ruožtu taip pat padovanoti dukrai butą, į kurį atsakovė D. V. persikėlė gyventi. Beje, sandorio tariamumą patvirtina ir faktas, kad abi atsakovės savo gyvenamąsias vietas yra deklaravusios ne jų nurodytose vietose. Pažymi, jog sutuoktinės veiksmai, perleidžiant neatlygintinai ginčo turtą, ketinant skirtis ir toliau gyventi su nepilnamete dukra, gaunant minimalų darbo užmokestį, yra nelogiški ir teismas turėjo juos vertinti kritiškai; nepagrįsti teismo motyvai ir dėl nebuvimo esminių ginčo turto pagerinimų, dėl ko ginčo turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas neargumentuotai nurodė, jog atliktų pagerinimų vertė lygi 3 000 Lt, kadangi pagal byloje esančius duomenis matyti, jog dauguma darbų, nors ir atliktų savo jėgomis, talkos pagrindais, vertė yra žymiai didesnė. Teismas nepagrįstai nesiaiškino įdėto darbo vertės, laikė, jog įdėtas darbas buvo būtinas namui tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti. Antai, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog remonto darbai ir kiti priežiūros dabai, atlikti užsakovo jėgomis privačiai samdant asmenis, vertintini 20 900 Lt, o vertė, atlikus pagerinimus, padidėjo 36 600 Lt. Teismas nepagrįstai šį turto vertės padidėjimą priskyrė nekilnojamojo turto rinkoje vykstantiems pokyčiams ir nurodė, jog tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes turto vertinimo ataskaitoje aiškiai išskirta, kiek ginčo turto vertė padidėjo dėl rinkoje vykstančių pokyčių ir kiek dėl atliktų turto pagerinimo darbų. Apeliantas nurodo, kad jo asmeninių lėšų (15 000 Lt) ir darbo įdėjimai iš esmės pagerino atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko jo vertė žymiai išaugo, todėl pagal CK 3. 90 straipsnį, turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, spręsdamas esminio pagerinimo klausimą, turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinimą ir po pagerinimo santykį (pagal turto vertinimo ataskaitą 30 proc.). Teismas neskyrė statybinės ekspertizės, nors ieškovas to prašė ir sutiko apmokėti išlaidas;teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo turto pagerinimai buvo atlikti išimtinai sutuoktinės likusiais nuo asmeninio turto pardavimo pinigais (12 000 Lt), neatsižvelgė, jog ieškovo parodymus apie 15 000 Lt santaupų panaudojimą ginčo turtui pagerinti patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojo parodymai. Sutuoktinė panaudojo 12 000 Lt skoloms už įsigytą ginčo turtą padengti, o ne investavo juos į ginčo turto pagerinimą, ką patvirtina ieškovo pateikiami nauji įrodymai. Be to, apeliantas mokėjo už ginčo turtą rankpinigius būsimiems pardavėjams dar tuo metu, kai sutuoktinė nebuvo pardavusi asmenine nuosavybe jai priklausančio buto ir neturėjo pinigų. Teismas neatsižvelgė, jog prieštaringi atsakovių parodymai neatitinka tikrovės, o sutuoktinė negalėjo iš likusių nuo turto pardavimo 12 000 Lt sumokėti įsiskolinimo ir atlikti turto pagerinimo už 20 900 Lt. Beje, teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad sutuoktinė, pati nedalyvavo nei pristatant statybines medžiagas, nei atliekant remonto darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal CK 3.90 straipsnio komentarą, asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, kurios vertė padidėjo dėl paklausos ar atlikto einamojo remonto, negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turto vertintojų ataskaitos išvados vertintinos kritiškai, kadangi jos atliktos atsakovei nedalyvaujant, o vertinimas, kaip nurodyta ataskaitoje, atliktas pagal užsakovo (ieškovo) pateiktas žinias. Pažymi, jog duktė nuo pirmos klasės lanko mokyklą Kauno miesto centre, todėl ji nuolat gyvenanti motinos bute.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei ginčo turtą (kuris yra asmeninė atsakovės D. V. nuosavybė) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškinyje nurodytais pagrindais arba konstatuoti, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, esminiai pagerino ginčo turtą, ir savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime.
Pagal bylos duomenis, atsakovė D. V. ginčo sutartimi padovanojo atsakovei L. G. ginčo turtą, kurį įsigijo 2004-05-27 sutartimi asmeninės nuosavybės teise, pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (b.l. 8-10, 13-18, 39-43), ieškovui sutikus notariškai patvirtintu 2004-05-13 pareiškimu (reg. Nr. (neskelbtini duomenys), civ. byla Nr. 2-871-153/2005, b.l. 28), o šis ieškovo pareiškimas bei 2004-05-27 pirkimo pardavimo sutarties 1.1 p. nenuginčyti ir neginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ieškovas neįrodė, kad ginčo sandoris yra tariamas, sudarytas dėl akių, t.y. ieškovo pateiktų įrodymų duomenys nesudaro pagrindo patenkinti šį ieškovo reikalavimą ieškinyje nurodytu pagrindu.
Beje, aukščiau nurodytų teismo išvadų nepaneigė nei bylos įrodymai, nei apeliacinės instancijos teisme apelianto pateikti duomenys (b.l. 132-136), kurie nepatvirtino ir apelianto argumentų, susijusių su reikalavimu pripažinti tariamu ginčo sandorį, o ginčo turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl esminių ginčo turto pagerinimų, bei pagrįstai jo netenkino, savo išvadas išsamiai motyvuodamas sprendime. Neturi pagrindo apelianto argumentai, kad remontas ginčo name buvo atliktas išimtinai ieškovo lėšomis ir darbu, kad bylos šalių nurodyti remonto darbai esminiai pagerino ginčo turtą, kadangi tai neįrodyta. Šiuos apelianto argumentus paneigia bylos įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino, duomenys ir jų pagrindu padarytos teismo išvados, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes ir įstatymą.
Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai bei duomenys dokumentų, apelianto pateiktų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).
Iš apelianto priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba, o valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo M. V. (a/k 37901090111) valstybei 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei D. V. (a/k 47206090628) 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.