- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2-507-1059/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01005-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- E. P., D. S.
Procesinio dokumento kategorija: 2.6.16.4.; 2.6.16.11.1., 2.6.10.2.4.1.; 2.6.2.1.; 3.2.6.5.
2019 m. kovo 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo atsakovams E. P. ir D. S.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų solidariai 810,00 Eur skolos, 84, 20 Eur padarytų nuostolių atlyginimą, 583,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo su ja ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai iš jos išsinuomojo 67 m² butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo mokėti kas mėnesį 320 Eur nuomos mokestį, komunalinius bei visus kitus mokesčius, tačiau nesumokėję nuomos ir komunalinių mokesčių už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Iš pradžių atsakovai žadėjo, kad skolą grąžins, tačiau vėliau į jos priminimus nebereagavo. Atsakovai liko jai skolingi: už spalio mėnesį 320 Eur nuomos mokesčio ir 90 Eur mokesčių už komunalines paslaugas; už lapkričio mėn. 320 Eur nuomos mokesčio ir 80 Eur mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovai negrąžino buto durų ir įėjimo į laiptinę raktų, kurių naujų gamyba kainavo 24,20 Eur; pultelių nuo įvažiavimo į kiemą užkardo, kurių naujų gamyba kainavo 20 Eur. Atsakovai apgadino miegamojo lango iš įstiklinto balkono pusės žaliuzes, kurių detalė ir remontas kainavo 20 Eur; sudaužė stiklinaičių Ferrari komplektą, kurių kaina 20 Eur. Taip pat pagal 2017 m. liepos 31 d. atsakovai laiku nesumokėję mokesčių, už kiekvieną dieną įsipareigojo mokėti 0,4 % nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl prašo iš atsakovų priteisti delspinigius, kuriuos skaičiuoja už 180 dienų, kas sudaro 583,20 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovais 2017 m. liepos 31 d. pasirašė buto nuomos sutartį pusės metų laikotarpiui. Atsakovai iš buto išvažiavo jos neperspėję, nepranešę apie nuomos sutarties nutraukimą, neatidavė jai buto raktų, užkardo pultelio. Atsakovai padarė jai žalos – sugadino žaliuzes, sudaužė stiklines, padarė ir daugiau sugadinimų dėl kurių atsakovams pretenzijų nereiškia. Atsakovai neatsiskaitė ir liko skolingi už tris mėnesius nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Už rugsėjį ji nuomos mokestį užskaitė iš atsakovų palikto depozito, nors pagal nuomos sutartį, nutraukus nuomos sutartį anksčiau termino, ji depozito nuomininkams neprivalėjo grąžinti. Atsakovai buvo triukšmingi jais nuolat skųsdavosi kaimynai, buvo norima dėl nuolatinio triukšmo kviesti policijos pareigūnus. Butas yra naujos statybos ir jį atsakovams išnuomojo tvarkingą. E. P. jai rašytoje SMS žinutėje pripažino, kad balkono durų žaliuzes sugadino. Delspinigius prašo priteisti už šešis mėnesius. Jos elektroninio pašto adresas buvo nurodytas sutartyje kaip ir sąskaitos numeris. Atsakovai jai neskambino ir apie nuomos sutarties nutraukimą jai nepranešė. Ji yra pensininkė būna namuose ir į skambučius visada atsiliepia.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame ieškinį prašė atmesti bei nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovė nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą, nes ji nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Sutinka su faktu, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigos nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių atsakovai nepasirašė, bet kaip užstatą, ieškovei paprašius, padavė 320 Eur depozitui – atsakovai tai patvirtinančių dokumentų negavo. Butas buvo labai apleistas, todėl tik atsikraustę į minimą butą, savo jėgomis ir lėšomis atliko šiuos smulkius remonto darbus: patys savarankiškai išvalė užsikimšusios kanalizacijos vamzdžius minimo buto virtuvėje ir vonioje, tam tikslui pirko buitinės chemijos prekes viso už 19 Eur ir pan. Spalio mėnesį atsakovai jau nebegyveno bute, ką patvirtina ir pati ieškovė, nes dėl skolos priteisimo iš atsakovų ji kreipėsi į teismą 2018 m. spalio 4 d. Sutinka su ieškinio dalimi, kad sudaužė stiklinaites Ferrari – 20 Eur vertės, nepaliko buto durų rakto, kurio nauja gamyba kainavo 24 Eur ir nepaliko pultelio nuo įvažiavimo užkardo, kurio nauja gamyba kainavo – 20 Eur. Atsakovai minimame bute gyveno tris mėnesius, nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Buto nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalinius ieškovei visada paduodavo mėnesio gale, kai būdavo suskaičiuojami komunaliniai mokesčiai, atsikaitydavo visada tvarkingai, pilnai, tačiau ieškovė niekada nėra jiems išdavusi jokio pinigų sumokėjimo kvito ar kažkokio panašaus dokumento, kad su ja yra pilnai atsiskaityta. Mano, kad palikto depozito – 320 Eur, turėjo užtekti padengti padarytai žalai. Mano, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, be to, 2017 m. liepos 31 dienos nuomos sutarčių nei vienas iš atsakovų nėra pasirašęs ir jiems nėra žinoma tokia sąlyga, kad už pradelstą sumą reikia mokėti po 0,4 % delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nepateikė buto perdavimo – priėmimo akto, todėl neturi galimybės ginčyti perduoto buto būklės. Ieškovė nepateikė įrodymų, apie nuomos ir komunalinių mokesčių sumokėjimą. Kadangi sutartis nepasirašyta ji atsakovams teisinių pasekmių nesukelia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas E. P. nurodė, kad jis su D. S. bute gyveno iki 2017 m. lapkričio 3 d. Nuomos mokestį už rugsėjo ir spalio mėn. mokėjo, už lapkričio mėnesį nebemokėjo. Pripažįsta, kad sudaužė stiklines ir neatidavė raktų bei užkardo pultelio. Žaliuzių nesugadino, nes jos buvo sugadintos jau iki jiems atsikraustant, sugadinimų neužfiksavo, nes nemanė, kad tai būtina. Pripažįsta, kad sutartį nutraukė anksčiau laiko, po to rašė ieškovei žinutes, kad atiduos jai raktus, pultelį ir su ja atsiskaitys. Byloje užfiksuotas ir ieškovės pateiktas SMS žinutes rašė jis. SMS žinutėje, kur jis nurodo, kad pripažįsta dėl balkono, jis rašė, kad pripažįsta jog daiktus sunešė į balkoną, o ne kad sulaužė žaliuzes. Už nuoma su ieškove atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, nes taip buvo paprasčiau. Iš ieškovės jokių patvirtinimų, kad ji pinigus gavo nereikalavo, nes ja pasitikėjo. Ant sutarties pasirašė jis vardu ir pavarde. Ieškovės liudytojos V. M. jis nėra matęs.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. nurodė, kad jie butą nuomojosi su E. P.. Kadangi nebeturėjo darbo nutarė išsikraustyti iš buto 2017 m. lapkričio 3 d. Daiktus paliko bute bei juos pasiėmė lapkričio 11-12 d. Sutartį nutraukė, nes nebeturėjo Vilniuje darbo bei turėjo išvažiuoti. Ieškovei bandė apie sutarties nutraukimą pranešti, tačiau ji telefonu neatsiliepė, jos elektroninio pašto adreso nežinojo. Išvažiavę ieškovei neatidavė buto raktų, užkardo pultelio, pripažįsta, kad sudaužė stiklines, tačiau žaliuzės buvo sugadintos jau anksčiau. Jis pasirašė sutartį jos neskaitęs vardu ir pavarde. Buto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Su ieškove už nuomą yra atsiskaitęs iki lapkričio mėnesio, už lapkritį nuomos nemokėjo. Už nuomą atsiskaitė grynaisiais pinigais, įrodymų, kad atsiskaitė neturi, jų iš ieškovės nereikalaudavo. Ieškovės liudytojos V. M. jis nėra matęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovais 2017 m. liepos 31 d. sudarė terminuotas gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – nuomos sutartis, sutartyse nurodytas jos pabaigos terminas 2018 m. sausio 31 d. Sutartyse nustatyta, kad sutartys įsigalioja ir teisines pasekmes šalims sukuria nuo sutarties pasirašymo dienos. Šią dieną nuomininkai sumokėjo nuomotojai atstovui avansu 180 Eur bei liko skoloje 40 Eur. Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 320 Eur užstatą. Sutartyse sulygtas 320 Eur kas mėnesį buto nuomos mokestis. Nors su atsakovais buvo pasirašytos atskiros nuomos sutartys, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad iš esmės tai yra viena nuomos sutartis sudaryta ir pasirašyta atskirai su kiekvienu nuomininku. Nuomininkai pagal sutarties sąlygas ir susitarimą įsipareigojo mokėti 320 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Atsakovai nuomos sutartį nutraukė anksčiau termino bei neatsiskaitė su ieškove už dviejų mėnesių nuomą ir komunalinius mokesčius, padarė ieškovei žalos negrąžindami buto raktų, užkardo pultelio ir sudaužydami stiklines. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – byloje esančios nuomos sutartys, SMS žinučių atvaizdai, komunalinių mokesčių suvestinės, PVM sąskaitos faktūros, šalių ir liudytojos V. M. paaiškinimai.
dėl nuomos sutarties galiojimo
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai atsiliepime nurodė, kad nuomos sutarties su ieškove nesudarė, nes jos nepasirašė, taip pat nepasirašė ir priėmimo perdavimo akto. Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad ant sutarčių jie pasirašė vardu ir pavarde, tačiau nurodė, kad negavo nuomos sutarties egzemplioriaus.
Šalių sudarytos nuomos sutarties 4.1. p. numatyta, sutartis įsigalioja ir teisines pasekmes šalims sukelia nuo jos pasirašymo dienos. Iš byloje pateiktų nuomos sutarčių pasirašytų atskirai su kiekvienu nuomininku, matyti, kad jos pasirašytos 2017 m. liepos 31 d.
Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (CK 6.256 str.). Aplinkybė, kad atsakovų išsinuomotas butas nebuvo jiems perduotas turto priėmimo –perdavimo aktu, nedaro nuomos sutarties negaliojančia. Turto priėmimo – perdavimo aktas nėra būtina nuomos sutarties sąlyga, jis yra tik nuomotojos (ieškovės) pareigos įvykdymą patvirtinantis dokumentas CK 6.535 str. 1 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Atsakydamas atsakovų argumentus, kad jie negavo nuomos sutarties egzemplioriaus teismas pažymi, kad jie turėjo teisę prašyti sudaryti sutartį dviem egzemplioriais, o atsakovei atsisakius tai padaryti turėjo teisę atsisakyti šią sutartį pasirašyti. Teismas pažymi, kad atsakovai pasirašė sutartį joje nurodytomis sąlygomis, jokių pretenzijų, kad sutartis buvo pakeista jie nenurodė, sudarytos sutarties neginčijo. Tai, kad gyvenamosios patalpos atsakovams buvo faktiškai perduotos laikinai valdyti ir naudotis patvirtina ir tai, jog atsakovai sumokėjo dalį sutarties 1.3 punkte nustatyto nuomos mokesčio, sutarties 1.5. p. numatyto dydžio užstatą, turėjo buto, laiptinės raktus, pultelį nuo įvažiavimo į kiemą užkardo. Todėl laikytina, kad sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 31 d., nuo šios datos laikytina ir prievolės vykdymo pradžia.
dėl nuomos sutarties nutraukimo
Sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. Taigi teismas, spręsdamas, ar nuomininkas teisėtai nutraukė nuomos sutartis, turi nustatyti kokia tvarka šalys galėjo vienašališkai nutraukti nuomos sutartis – įstatyme nustatytais pagrindais ar sutartyje nustatytais pagrindais.
Atsakovai nurodė, kad jie iš ieškovės buto išsikraustė 2017 m. lapkričio 3 d. Iš atsakovo D. S. parodymų matyti, kad atsakovai su jame esančiais daiktais išsikraustė 2017 m. lapkričio 11-12 d. Atsakovų nurodytos aplinkybės laikytinos faktų pripažinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 182 str. 5 p.), todėl šių aplinkybių įrodinėti nebereikia.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai jai nepranešė apie nuomos sutarties nutraukimą bei iš buto pasišalino nieko jai nepranešę. Apie buto nuomos sutarties nutraukimą ir tai, kad atsakovai bute nebegyvena sužinojo 2017 m. lapkričio pabaigoje, tada susisiekė su atsakovais bei prašė jų atsiskaityti už buto nuomą bei komunalinius mokesčius, grąžinti raktus bei užkardo pultelį, atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovai iš pradžių jos reikalavimus pripažino ir žadėjo su ja atsiskaityti, tačiau vėliau į raginimus atsiskaityti nereagavo. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti pateikė susirašinėjimo su atsakovu E. P. SMS žinutėmis išrašus, kurių turinio E. P. neginčijo, pripažino, kad jas parašė jis. Iš ieškovės teismui pateiktų SMS žinučių matyti, kad atsakovas D. S. 2017 m. lapkričio 18 d. rašė, kad šiuo metu atsakovai yra išvykę, prižadėjo grįžę atsiskaityti. 2017 m. lapkričio 20 d. rašė, kad buto raktai liko pas tėvus, nurodė, kad jie juos atveš, po 2 – 3 mėn. planuoja grįžti. Iš SMS žinučių turinio matyti, kad ieškovei apie atsakovų išvykimą iš buto 2 – 3 mėnesių laikotarpiui tapo žinoma 2017 m. lapkričio 20 d. Tuo metu atsakovai teigė, kad apie nuomos sutarties nutraukimą bandė ieškovei pranešti telefonu, tačiau ieškovė neatsiliepė, savo teiginiams pagrįsti atsakovai įrodymų nepateikė. Atsakovas D. S. paaiškino, kad elektroniniu paštu ieškovei apie sutarties nutraukimą nepranešė, nes nežinojo jos elektroninio pašto adreso. Iš byloje esančių nuomos sutarčių tarp šalių matyti, kad ieškovės elektroninio pašto adresas buvo nurodytas nuomos sutartyje, kas leidžia D. S. nurodytas aplinkybes vertinti kaip neteisingas. Pažymėtina, kad atsakovai iš ieškovės buto išvyko jos neįspėję, pasiėmė buto ir laiptinės raktus, užkardo pultelį, be to iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad atsakovai išvykdami nesiekė nutraukti nuomos sutarties, nes ieškovei nurodė, kad už 2 – 3 mėnesių grįš, tačiau to netesėjo. Šiuo atveju ieškovė atsižvelgdama į atsakovų elgesį – išvyko nepranešę, nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, žadėjo grįžti po 2 – 3 mėn. t. y. jau pasibaigus nuomos sutarties terminui, turėjo pagrindą spręsti, kad nuomos sutartis su atsakovais nutrūko. Teismas sprendžia, kad aukščiau aprašytas atsakovų elegesys laikytinas neatitinkantis apdairaus ir protingo žmogaus standartų.
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau išdėstytos aplinkybės liudija, kad ieškovė sužinojo apie sutarties nutraukimą 2017 m. lapkričio 20 d. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį, pabrėžtina, raštu (CK 6.609 straipsnio 1 dalis), ir iki sutarties nutraukimo t. y. tinkamai. Ši aplinkybė turi buti grindžiama rašytiniais įrodymais, nes nuomos sutartis tarp šalių sudaryta rašytinės formos (6.579 straipsnio 3 dalis), taigi ir visi šios sutarties pranešimai, pakeitimai ir papildymai turi būti tokios pat formos kaip ir pati sutartis.
Teismas taipogi pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjimo (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Tikroji vaivorykštė” v. UAB ,,Glass market”, bylos Nr. 3K-3-430/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė apie atsakovų vienašalį nuomos sutarties nutraukimą sužinojo 2017 m. lapkričio 20 d., o šalių sudarytose nuomos sutartyse nustatyta, kad nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad atsakovai nuomos sutartį vienašališkai nutraukė anksčiau jos pabaigos termino, nesilaikydami įstatymuose nustatyto pranešimo apie sutarties nutraukimą termino.
dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo
Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti visą nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Ieškovė teigia, kad atsakovai išsikėlę iš nuomojamo buto liko skolingi nuomos ir komunalinių mokesčius už tris mėnesius (rugsėjį, spalį, lapkritį). Nurodė, kad ji geranoriškai užskaitė užstato sumą kaip nuomos mokestį už 2017 m. rugsėjo mėnesį, nors galėjo užstatą atsakovams nutraukus sutartį anksčiau termino, pagal nuomos sutarties sąlygas pasilikti sau. Todėl prašo priteisti nuomos ir komunalinius mokesčius už 2017 m. spalio ir lapkričio mėn.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Pagal CPK 12, 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Nors atsakovai teigia, kad jie nuomos mokestį už spalio mėnesį yra sumokėję grynaisiais pinigais, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Teismas pažymi, kad įstatyme yra numatyta skolininko teisė sustabdyti prievolės vykdymą, jei kreditorius neišduoda pakvitavimo (CK 6.65 str. 1, 3 d.). Esant tokiam reglamentavimui, teismas pripažįsta, kad atsakovai be savo paaiškinimų negalėdami pateikti jokių kitų įrodymų apie nuomos mokesčio mokėjimą turi prisiimti galimą su tuo susijusią neigiamą riziką dėl įrodymų, patvirtinančių tinkamą prievolės mokėti nuomos mokestį įvykdymą, nepakankamumo. Byloje nustatyta, kad atsakovai nepasinaudojo įstatyme jiems suteiktomis teisėmis reikalauti iš nuomotojo pakvitavimų, patvirtinančių jų nurodytą nuomos mokesčio sumokėjimą, sustabdyti tolesnį nuomos mokesčio kitų prievolių pagal nuomos sutartį vykdymą iki nuomotojas neišduos atitinkamų pakvitavimų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad vien atsakovų paaiškinimų, nepakanka neabejotinai išvadai, kad atsakovų nurodyta nuomos ir komunalinių mokesčių dalis iš tikrųjų buvo sumokėta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsakovų su ieškove pasirašytose nuomos sutartyse buvo nurodytas atsakovės sąskaitos numeris, todėl atsakovai mokėdami nuomos ir komunalinius mokesčius ieškovei bankiniais pavedimais būtų turėję ir galėję teismui pateikti šiuos mokėjimus patvirtinančius įrodymus. Taipogi pažymėtina, kad pagal CK 6.583 str. 7 d. atsakovai esant nesutarimų su ieškove ar norėdami turėti nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų galėjo nuomos mokestį sumokėti į depozitinę sąskaitą CK 6.56 str. nustatyta tvarka.
Taigi, teismo nuomone, vien atsakovų paaiškinimų, apie nuomos mokesčio mokėjimą, nepakanka ieškinio nepagrįstumui patvirtinti, atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus, nors teismas ir pasiūlė jiems pateikti papildomus įrodymus dėl tam tikrų aplinkybių (CPK 159 str. 1 d., 178 str., 179 str. 1 d., 185 str.).
Darydamas šias išvadas dėl įrodymų vertinimo, teismas remiasi ir teismų praktikoje suformuotomis teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Kaip minėta, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nekelia pagrįstų abejonių jų teisingumu, patikimumu. Šie įrodymai neprieštaringi, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko (aplinkybių, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas, nuomos sutartis nutraukta nesilaikant jos sąlygų) buvimo. Todėl šių įrodymų teismui pakanka išvadai dėl ieškinio tenkinimo pagrįstumo padaryti (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-31/1999). Be to šiems įrodymams suteikiama didesnė įrodomoji galia nei atsakovų paaiškinimams, kadangi dėl jau aptartų aplinkybių, nurodytų argumentų, šie įrodymai suponuoja didesnę ieškovės nurodytų faktų buvimo tikimybę nei atsakovų nurodytų, t. y. šiuo atveju vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kuria remdamasis teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų buvimo nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-260/2001, 3K-3-462/2002).
Byloje nustatyta aplinkybė, kad nuomininkai iš buto išsikėlė nepranešę apie tai nuomotojai bei apie jų išsikėlimą ir nuomos sutarties nutraukimą nuomotoja sužinojo tik 2017 m. lapkričio 20 d. Nuomininkai nesilaikė įstatyme nustatyto įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą termino, duomenys apie jų išsikėlimo iš buto momentą taip pat yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotoja apie buto nuomos sutarties nutraukimą sužinojo 2017 m. lapkričio 20 d., atsakovai iš buto išsikėlė nepalikę jai buto, laiptinės raktų, užkardo pultelio, nesilaikė įstatyme nustatyto (CK 6.609 str. 1 d.) 1 mėnesio pranešimo, apie nuomos sutarties nutraukimą, formos ir termino, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas, priteisti iš atsakovų nuomos ir komunalinius mokesčius už 2017 m. lapkričio mėnesį yra pagrįstas, nes ieškovė šiuo laikotarpiu iš atsakovų negavo nuomos mokesčio ir negalėjo naudotis turtu bei atsižvelgiant į atsakovų elgesį, atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kad už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius nuomos ir komunalinius mokesčius yra sumokėję, todėl laikytina, kad jie savo atsikirtimų nepagrindė bei nuomos ir komunaliniai mokesčiai už 2017 m. spalio ir lapkričio mėn. priteistini iš atsakovų ieškovei. Iš atsakovų priteistina 320 Eur nuomos ir 90 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. spalio mėnesį, taip pat 320 Eur nuomos ir 80 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. lapkričio mėnesį.
Ieškovė iš atsakovų prašo nuomos bei komunalinius mokesčius priteisti solidariai. Skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Jų prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai su ieškove sudarė nuomos sutartis. Nuomos sutartyse abu atsakovai įsipareigojo mokėti 320 Eur kas mėnesį nuomos mokestį ir susidariusius komunalinius mokesčius. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų vedę bendrą ūkį, sudarę jungtinės veiklos sutartį ar kad tarp jų būtų susiklostę šeimos teisiniai santykiai, taigi nėra nustatyta įstatymų ar sutarties pagrindų jų solidariajai atsakomybei atsirasti, todėl laikytina, kad jų prievolė ieškovei sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius yra dalinė.
dėl ieškovės teisės užskaityti užstatą už nesumokėtą nuomos mokesčio sumą
Atsakovų atstovas teigia, kad ieškovė neturėjo teisės užskaityti atsakovų palikto užstato sumos už 2017 m. rugsėjo mėn. nuomos mokestį bei iš užstato turėjo būti tenkinami ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo.
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Tačiau užtikrinimo negaliojimas nedaro pagrindinės prievolės negaliojančios (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013). Kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu. Bylos duomenimis, patalpų nuomos sutartimi sulygto dydžio piniginiu užstatu šalys susitarė užtikrinti tinkamą nuomos ir komunalinių mokesčių už perduotas patalpas mokėjimą, nuomos sutarties santykių tęstinumą iki nuomos sutartyje numatyto termino pabaigos ir atsiradusių nuostolių atlyginimą.
Šalių sudarytos nuomos sutarties 1.4. p. numatyta, kad nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Minimos sutarties 1.5. p. nurodyta, kad nuomininkas 2017 m. liepos 31 d. sumokėjo 320 Eur depozitą/užstatą. Depozitas laikomas iki sutarties pabaigos, kaip garantas nenumatytiems atvejams ar galimiems nuostoliams atlyginti. Šis užstatas, jeigu nuomininkas laikosi visų įpareigojimų ir turtas nėra sugadintas, bus grąžintas nuomininkui, pasibaigus sutarčiai, mėnesio laikotarpyje, kai bus gautos visos mokesčių sumos už praėjusį mėnesį. Jei langai buvo nevalomi, bus išskaičiuotas mokestis už langų valymą. Atskaičius paskutinio mėnesio mokestinius įsipareigojimus, bus grąžinama likusi nuo depozito suma į nuomininko banko sąskaitą. Sutarties 2.2.5. p. numatyta, jog jei nuomos sutartis yra nutraukiama anksčiau 1.4. p. nurodyta pabaiga, nuomininkui užstatas nėra grąžinamas. Sutarties 4.3. p. numatyta, kad jei nuomininkas vėluoja vieną savaitę mokėti už nuomą ir komunalinius mokesčius, nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį ir nuomininkas privalo išsikelti per penkias dienas ir sumokėti nuomą bei mokesčius. Tokiu atveju užstatas – depozitas negrąžinamas.
Teismas atsižvelgdamas į šalių nuomos sutarties sąlygas, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu daro išvadą, jog ginčo piniginio užstato paskirtis yra taip pat ir prievolės sumokėti nuomos mokestį pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013).
Šalys pasirašytoje sutartyje sutarė, kad iš užstato gali būti daromi atskaitymai už mokestinius nuomininkų įsipareigojimus (sutarties 1.5 p.). Atsakovai atsikirsdami į ieškovės ieškinį įrodymų, kad yra su ieškove atsiskaitę už rugsėjo mėnesio nuomą teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir įstatymo reikalavimais, atsakovų nuomos mokesčio už 2017 m. rugsėjo mėn. skolą užskaitė panaudodama atsakovų sumokėtą užstatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (2.2.5. p., 4.3. p.) atsakovams pažeidus sutarties nuostatas užstatas iš viso nėra grąžinamas, kas reiškia jog ieškovė galėjo reikšti reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2017 m. rugsėjo mėn. ir negrąžinti atsakovams sumokėto užstato, nes jie sutartį nutraukė prieš terminą, taip pat ilgiau kaip savaitę vėlavo sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius.
dėl nuostolių atlyginimo
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246 – 6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
Ieškovė iš atsakovų taip pat prašo priteisti nuostolius atsiradusius atsakovams negrąžinus buto ir laiptinės raktų, kurių gamyba kainavo 24, 20 Eur, pultelių nuo įvažiavimo į kiemą užkardo, kurių gamyba kainavo 20 Eur, taip pat atsakovams apgadinus miegamojo lango iš balkono pusės žaliuzes, kurių remontas kainavo 20 Eur ir atsakovų sudaužytų stiklinaičių Ferrari vertę 20 Eur.
Atsakovai pripažįsta, kad negrąžino raktų, pultelių nuo įvažiavimo į kiemą užkardo ir tai, kad sudaužė stiklinaites Ferrari, tačiau nepripažįsta sugadinę žaliuzes. Atsakovai nurodo, kad žaliuzės buvo sugadintos jau prieš jiems išsinuomojant butą iš ieškovės. Jie nepasirašė buto priėmimo – perdavimo akto, todėl nėra aišku, kokios būklės butas buvo perduotas atsakovams. Atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė, kad žaliuzės buvo sugadintos jų veiksmais, todėl ieškinys dalyje dėl nuostolių priteisimo sugadinus žaliuzes turi būti atmestas. Atsakovas E. P. paaiškino, kad SMS žinutėje, kur jis pripažino, kad dėl balkono yra kalti, kalbėjo, jog pripažįsta kaltę dėl daiktų išnešimo į balkoną, nes apie tai susirašinėjo su ieškove. Ieškovė tuo metu teigia, kad butas prieš atsikraustant atsakovams buvęs tvarkingas, žaliuzės jame nebuvo sugadintos. E. P. jai siųstoje SMS žinutėje patvirtino, kad pripažįsta balkono žaliuzių sugadinimą.
Pagal šalių pasirašytų nuomos sutarčių 2.2.1 punktą atsakovai įsipareigojo ieškovei pilnai atlyginti padarytą žalą susijusią su buto, jame esančių daiktų bei įrangos pabloginimu jei tai įvyko dėl jų kaltės. Taip pat pagal aukščiau sudarytos nuomos sutarties 2.2.4 p. nuomininkams tenka pareiga, pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, perduoti nuomotojui butą su jame esančiais nuomotojo daiktais ir įranga.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tiek pateiktame atsiliepime tiek ir teismo posėdžio metu pripažino faktus, jog dėl negrąžintų raktų ir užkardo pultelių, taip pat dėl sudaužytų stiklinaičių atsakovei padarė jos nurodomo dydžio žalą ir su šia ieškinio dalimi sutiko, žalos padarymo faktas, jos dydis, atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis šių veiksmų ryšys su atsiradusia žala laikytini įrodyti. Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis)
Teismas visgi pripažįsta, kad atsakovė neįrodė jog atsakovai savo veiksmais sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvusias žaliuzes. Visų pirma byloje nėra pateiktas šalių sudarytose nuomos sutartyse numatytas nuomos sutarties priedas Nr1 – perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovai nurodo, kad minimas aktas nebuvo pasirašytas. Ieškovei teigiant, kad atsakovai savo veiksmais sugadino ieškovei priklausantį turtą bei tokiu būdu padarė jai žalos, kyla pareiga įrodyti byloje egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė buto, o šiuo konkrečiu atveju – balkono žaliuzių, būklės, jo perdavimo atsakovams naudotis nuomos pagrindais, įrodymų. Taigi tuo pačiu neįrodė, kad žala buvo padaryta atsakovų veiksmais. Ieškovės nurodoma SMS žinutė teismo vertinimu neįrodo, kad atsakovai prisipažįsta sugadinę žaliuzes iš balkono pusės, nes žinutės turinys yra abstraktaus pobūdžio bei konkretaus prisipažinimo dėl žaliuzių sugadinimo nėra. Taipogi ieškovė teismui nepateikė viso susirašinėjimo taip pat ir savo SMS žinučių, iš ko būtų galima spręsti apie pokalbio kontekstą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys dalyje dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų ieškovei priteistina 64, 20 Eur už negrąžintus buto ir laiptinės raktus, užkardo pultelį ir sudaužytas stiklinaites.
Kadangi žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais jiems kartu nuomojantis ieškovei priklausantį butą, todėl žala iš jų priteistina solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).
Ieškovė prašo atsakovų priteisti delspinigius, kurie sudaro 583, 20 Eur ir yra skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną po 0, 4 % nuo nesumokėtos nuomos ir komunalinių mokesčių sumos (810 Eur) už 180 dienų. Ieškovė delspinigius prašo priteisti remdamasis šalių sudarytų sutarčių 2.2.3 p.
Atsakovai pateiktame atsiliepime ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo prašė atmesti, nes jie sutarties su ieškove nepasirašė, o sutarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Taip pat nurodė, kad prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingas ir neadekvatus. Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, sutartis su ieškove jie pasirašė.
Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią ir detalią praktiką, kurioje nustatyti netesybų mažinimo pagrindai. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (LAT 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos bei pripažįstamos per didelėmis. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (LAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomos priteisti netesybos sudaro daugiau nei pusė atsakovų nesumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių. Iš teismo informacinės sistemos „Liteko“ registrų informacijos apie atsakovų gaunamas pajamas matyt, kad atsakovas E. P. dirba UAB „Lašų duona“ bei gauna apie 500 Eur kas mėnesį siekiančias pajamas, o atsakovas D. S. dirbdamas žemės ūkio bendrovėje „Šiaurės ūkis“ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. gavo 400 Eur nesiekiančias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nuomos sutarties tikslas buvo užsitikrinti gyvenamąją vietą, sutarties šalys yra fiziniai asmenys, ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė dėl nuomos ir komunalinių mokesčių nesumokėjimo, vertindamas atsakovų turtinę padėtį ir netesybų bei nesumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių dydžių santykį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymą perpus.
Netesybos atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytus motyvus – nenustačius, kad atsakovai būtų vedę bendrą ūkį, sudarę jungtinės veiklos sutartį ar kad tarp jų būtų susiklostę šeimos teisiniai santykiai – priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą, 800 Eur išlaidų advokato pagalbai, 83, 63 Eur kelionės išlaidoms apmokėti. Ieškovė pateikė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas E. P. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas E. P. pateikė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 7, 60 Eur.
Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies (78, 91 %) todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 723, 31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 96 str.). Atsakovų atstovas advokatas P. E. pateikė įrodymus, kad už atstovavimą teisme E. P. turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai bei prašė priteisti šias išlaidas iš ieškovės. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovui E. P. priteistina 31, 64 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą iš atsakovo E. P. ieškovei priteistina 330, 02 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo D. S. 361, 66 Eur. Iš atsakovų valstybei priteistina po 3 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti solidariai iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 64, 20 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 20 ct) nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. spalio 4 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) nuomos ir komunalinių mokesčių skolos, 145, 80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 80 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo 2018 m. spalio 4 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 330, 02 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 02 ct), o iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 361, 66 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3 Eur (tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.