Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-30 · Administracinė byla Nr. eI-589-789/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
eI-589-789/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, UAB „Vilniaus vandenys”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-589-789/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03404-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovui G. B., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. S., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei E. J., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys” atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir UAB „Vilniaus vandenys”, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-10-02 gautas pareiškėjos prašymas, kuriame ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-08-31 įsakymą Nr. D1-714 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 vykdytojui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (t. 1, b. l. 6–24).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-045 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/45/J-221 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtinti stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 1373. Nurodė, kad 2015-02-27 susitarimu Nr. 6 prie Sutarties, atliko dalį Sutarties pakeitimų, inter alia, pakeitė Sutarties 3.4 punktą ir nustatė, kad įgyvendinus projekto veiklas bus suteikta galimybė prijunti prie nuotekų tinklų 537 būstus, prie vandentiekio tinklų – 353 būstus; pakeitė Sutarties 5 lentelę „Projekto loginis pagrindimas“ nurodant, kad sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 537 būstus, prie vandentiekio tinklų – 353 būstus; pakeitė Sutarties 7 lentelę „Stebėsenos rodikliai“ nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 712 gyventojų, prie vandentiekio tinklų – 437 gyventojai.

Pareiškėja skunde nurodė, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1811 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 223 503,86 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 212 200,71 Eur. Šias lėšas pareiškėja ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Projekto biudžeto esminę dalį sudarė statybos, rekonstravimo, remonto ir kiti darbai, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo 4 423 402,24 Eur, o kitos išlaidos – paslaugos ir projekto administravimas bei vykdymas – sudarė tik 46 675,05 Eur bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos dalį. Nurodė, kad suteikė galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų atitinkamai 537 ir 353 būstams. Teigia, kad iš esmės tinkamai įgyvendino Sutartį, atliko visus būtinos statybos darbus, sudarė būstams ir atitinkamai gyventojams galimybę prisijungti prie įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų, t. y. Projektui skirtas finansavimas panaudotas Projekte nustatyta tvarka ir atlikti visi numatyti statybos darbai. Tačiau dėl įvairių priežasčių (emigracijos, mirštamumo, piniginių lėšų stokos, individualių vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų naudojimo arba kt. priežasčių) dalis gyventojų neprisijungė prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl ko nepavyko pasiekti visų numatytų stebėsenos rodiklių. Tačiau dalis neprisijungusių gyventojų toliau jungiasi prie tinklų ir po 2016 m. gruodžio 31 d., todėl akivaizdu, kad numatyti stebėsenos rodikliai bus pasiekti, tačiau ne per nustatytą laiką, o tokio vėlavimo priežastys yra objektyvios.

Paaiškino, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (4.5)15-2210 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“ fizinių rodiklių patikslinimo (projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045)“ pranešė Agentūrai, kad, nors Projektas baigiamas įgyvendinti, tačiau dalis būstų neprisijungė arba neketino prisijungti prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, taip pat nurodė to priežastis. Pareiškėjas informavo Agentūrą, jog, atsižvelgus į rašte nurodytas priežastis, planuojama, jog iki 2015 m. gruodžio 30 d. numatyta pasiekti projekto stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie nuotekų surinkimo tinklų – 712 ((105+234)x2.1=712), prie vandentiekio tinklų – 437 ((51+151)x2.1=437, o galutinius stebėsenos rodiklius planuojama pasiekti iki 2035 m. Nurodė, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, skatindama gyventojus jungtis prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėja paaiškino, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-30 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto patvirtinimo“ numatė biudžete papildomų lėšų padengti dalį prisijungimo išlaidų gyventojams, kurių prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų techniškai sudėtingas ir brangus, bei Švenčionių rajono savivaldybė šiems tikslams papildomai skyrė 50 000 Eur, dėl ko buvo prijungti 17 naujų vartotojų. Teigia, kad net 38 būstai (Arnionių g. 28A; Aušros g. 10, 16; Miško g. 15A, 23, 26, 33, 38, 39, 40, 41, 43; Partizanų g. 14, 18, 20, 38, 42, 47, 59; Saulėtekio g. 12, 16, 25; Sodų g. 3, 4, 8, 21; Strūnaičio g. 31, 56, 60A, 68, 93, Užupio g. 23A, 26, 36A, 36C, 49, 49, 57) neturi pakankamai lėšų parengti ir darbams vykdyti. Pažymėjo, kad, nelaukdama Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo APVA ir Projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti Projekto reikšmių pasiekimą. Pateikė argumentus, jog prie vandentiekio tinklų faktiškai prisijungė 312 gyventojų iš siektinų 254, o prie nuotekų surinkimo – 514 gyventojų iš siektinų 505. Teigia, kad ji netgi viršijo siektinus rodiklius. Taip pat teigia, kad Sutartyje nėra nurodyta, jog stebėsenos rodiklių nepasiekimas laikomas Sutarties pažeidimu ir jog dėl to Pareiškėjui gali būti taikomos sankcijos.

Pareiškėja gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Vadovaudamasi pateiktais duomenimis, pareiškėja teigia, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

Pareiškėjos vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje pažymėjo, kad jos atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjos vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėja, vykdydama Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėja pažymi, kad teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjos vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir viešojo intereso užtikrinimui.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (t. 2, b. l. 109–113), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos ministerija teigia, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos išdėstytu teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, ir mano, kad pareiškėja šią aplinkybę nepagrįstai laiko nuo jos valios nepriklausančia bei jai nežinoma projekto pradžioje aplinkybe. Skunde pažymima, kad projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas.

Atsiliepime teigiama, kad projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Atsakovė taip pat pasisako dėl pareiškėjos nurodomų gyventojų nesijungimo priežasčių ir akcentuoja, kad pareiškėja, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, kad projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą. Pasirašydama Susitarimą, pareiškėja sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau ji nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Teigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjai palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 18–29).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip pareiškėja (t. 2, b. l. 5–9).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino aplinkybes dėl byloje pateiktų duomenų, kurie, pareiškėjos atstovo teigimu, įrodo, jog pareiškėja pasiekė stebėsenos rodiklius. Pažymėjo, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų skatindama gyventojus prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nevertino pareiškėjos byloje pateiktų duomenų, kurių pagrindu pareiškėja teigia, kad įgyvendino Projekto stebėsenos rodiklius.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens APVA atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa). Pareiškėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-045, finansavimo. Pareiškėja kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Aplinkos projektų valdymo agentūra 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/45/J-221 (toliau – ir Sutartis) (t. 1, b. l. 25–86). Šalys susitarė, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 712 gyventojams ir prie vandentiekio tinklų 437 gyventojams.

Pareiškėja APVA 2017 m. sausio 26 d. pateikė APVA Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 2, kurioje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius yra 478 gyventojai, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, skaičius – 284 (t. 2, b. l. 64–68).

APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada), nustatė, kad prie nuotekų tinklų pareiškėja prijungė 478 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 15,19 proc., prie vandentiekio tinklų pareiškėja prijungė 284 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 11,06 proc.; tokiu būdu pareiškėja pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pareiškėjos atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 223 503,86 Eur suma (t. 2, b. l. 55–61). Vadovaudamasis APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvada, aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 212 200,71 Eur (t. 2, b. l. 70–71). Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas. Pareiškėja teigia, kad stebėsenos rodiklius pasiekė, Nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ji nepasiekė stebėsenos rodiklių, teismas turėtų vertinti, kad šie rodikliai nebuvo pasiekti dėl aplinkybių, kurioms pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios jai pasiekti Sutartyje numatytus rodiklius, turėjo būti žinomos pareiškėjai Sutarties pasirašymo metu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 191¹ punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Vadovaujantis Rekomendacijų 26¹.2 papunkčiu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

Rekomendacijų 26² punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu: 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 26¹.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės; 3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas taip pat pažymi, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011). Taigi, taikydama Rekomendacijas, atsakovė turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu nagrinėjamu atveju.

Išvadoje (t. 2, b. l. 55–61) nustatyta, kad pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklių „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ ir „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. Vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą ir priežastis, Išvadoje atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių ir pripažinta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimui turėjo įtakos aplinkybės, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti: būstai neturi sanitarinio mazgo ir atsisako jį įsirengti (21 būstas); būstų tapimas negyvenamais (15 būstų); gyventojų skaičiaus sumažėjimas (14 gyventojų). Išvadoje nustatė, kad rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 15,19 %, rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 11,06 %.

Siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių būstai nebuvo prijungti prie nuotekų tinklų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.

Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti“.

Teismas pažymi, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau ji negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. koks skaičius gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad iki 2016-12-31 papildomai 12 būstų prisijungė prie nuotekų tinklų ir 11 būstų prie vandentiekio tinklų, tačiau minėtų duomenų APVA ir atsakovė neįvertino. Minėtiems argumentas pagrįsti pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo (t. 5, b. l. 1–9). Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė naujai pateiktų duomenų jų nevertinti, nes skundžiamo Įsakymo priėmimo metu jie nebuvo pateikti atsakovei. Taip pat nurodė, kad asmenų prijungimas prie vandentiekio tinklų, nesudarant paslaugų teikimo sutarčių, neužtikrina tinkamo paslaugų įgyvendinimo, todėl nėra pagrindo vertinti sutartis, sudarytas po 2016 m. gruodžio 31 d.

Teismas pažymi, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėja turėjo užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Atsižvelgus į minėtą nuostatą, darytina išvada, kad abonentu laikomas ne tik tas asmuo, kuris sudarė sutartį dėl vandens tiekimo, bet ir tas asmuo, kuris savo veiksmais išreiškė valią naudotis tiekiamu vandeniu ir prisijungė prie vandens tiekimo įrenginių. Nurodytoje sąvokoje yra įtvirtintos dvi sąlygos tapti abonentu, t. y. tiekiamo vandens vartotoju, tai sudaryti sutartį arba prisijungti prie vandens tiekimo įrenginių. Nagrinėjamame ginče pareiškėja pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog gyvenamieji namai iki 2016 m. gruodžio 31 d. prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. pagal minėtą įstatymo nuostatą tapo abonentais, tačiau sutartis sudarė 2017 m. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas minėtų duomenų turinio pagrįstumo neginčijo. Teismo nuomone, vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys tik patvirtina gyventojų prieš tai išreikštą valią veiksmais naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais, todėl yra pagrindas šių sutarčių sudarymą vertinti visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

Pareiškėja skunde nurodė, kad stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti dėl pablogėjusios gyventojų finansinės padėties, gyventojų nenoro jungtis prie naujų tinklų nenurodant priežasties. Teismas pažymi, kad iš esmės tas pačias priežastis pažeidimo tyrimo metu pareiškėja nurodė ir APVA. Teismas pažymi, kad nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-141/2005, 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-1421/2005, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-319/2011). Teismas pažymi, kad kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.

Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkte nustatyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja, siekdamas Sutarties I priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje (t. 1, b. l. 31). Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6. punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo pasiekti Sutarties I priede 5 punkte nurodytus projekto fizinius veiklu įgyvendinimo rodiklius. Vandentiekio ir nuotekų tinklų fiziniams indikatoriams (km) galima 10 proc. paklaida nuo nurodytos vertės, tačiau suteikta galimybė prisijungti atitinkamai prie vandentiekio ir nuotekų tinklų turi būti ne mažesnė negu nurodyta. Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos (t. 1, b. l. 29).

Taigi, pareiškėjai pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėja turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis nenustatyta.

Minėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta prievolė gyventojams, kad jų žemės sklypai būtų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pareiškėja neturi jokių galimybių taikyti prievartinio pobūdžio priemones tam, kad gyventojai prisijungtų prie tinklų. Ji turi galimybę tik kitomis alternatyviomis priemonėmis (gyventojų informavimu, švietimu apie tokio prisijungimo reikšmę aplinkosauginiu požiūriu ir pan.) siekti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie tinklų.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neprivedė vandentiekio ir nuotekų tinklų prie gyventojų sklypų ribų ir tokiu būdu nesudarė galimybės gyventojams prisijungti prie tinklų. Pareiškėja įgyvendino projektą ta apimtimi, kad ji privedė tinklus prie gyventojų sklypų ribos.

Teismo manymu, nors Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto 1 sakinys, įtvirtinantis, kad „Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“, yra suformuluotas ydingai, tačiau šio punkto 2 sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas 1 sakinyje nurodomas siektinas rezultatas. Analizuojant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir minėtų Sutarties punktų nuostatas, pažymėtina, kad rodiklių nepasiekimo priežasčių įvertinimas yra esminis veiksmas, kurį institucija privalo atlikti, siekdama inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

Teismas pažymi, kad visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėja dėjo pastangas tam, kad užtikrintų gyventojų (būstų) prijungimą prie naujai nutiestų tinklų. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybė iškeltiems tikslams pasiekti papildomai skyrė savivaldybės biudžeto lėšas. Teismas daro išvadą, kad nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jai apskritai negalėjo būti pritaikyta.

Atsižvelgęs į šios bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu, teismas šiame sprendime įvertins ir kitus byloje keliamus argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo.

Pareiškėja skunde nurodo, jog jai buvo pritaikyta nepagrįstai didelė 10 proc. finansinė korekcija, nors atsakovė atsiliepime pažymi, jog buvo remtasi Rekomendacijų 26³ punkte nustatytais korekcijų dydžiais. Pagal Rekomendacijų 26³.2 punktą, Rekomendacijų 26¹.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 25–40 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 10 proc.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu, todėl administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Rekomendacijų 4 punkte taip pat pažymėta, kad institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio proporcingumo principo turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas iš Bendrijos teisės bendrųjų principų, reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina teisėtiems atitinkamų teisės aktų tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikėtų imtis mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturėtų būti neproporcingi nurodytiems tikslams (2002 m. kovo 12 d. sprendimo Omega Air ir kt., C-27/00 ir C-122/00, Rink. p. I-2569 ir 2006 m. sausio 12 d. sprendimo Agrarproduktion Staebelow, C-504/04, Rink. p. I-679). Taigi, proporcingumo principas sudaro pagrindą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar taikoma poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo mastą ir yra neišvengiamai būtina tam, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, taip pat įvertinti, ar ši priemonė nesąlygos nepateisinamai didelių ribojimų subjektui, kurio atžvilgiu ji yra pritaikoma, atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, visų pirma, pažymėtina, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra sąlygotas aplinkybių, kurias teismas sprendime pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios.

Pareiškėja skunde nurodė, kad gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, planuoja jungtis prie nuotekų tinklų, gyventojų prijungimo prie nuotekų tinklų darbai vis dar yra vykdomi. Išvadoje nustatyta, kad rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 11,06 %, rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 15,19 %. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ir APVA neįvertino aplinkybių dėl asmenų, iki 2016-12-31 pateikusių pageidavimus prisijungti ir faktiškai prisijungusių prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, teismas vertina, kad rodiklių nepasiekimai yra faktiškai mažesni nei nurodyta Išvadoje. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, daro išvadą, kad rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 5,77 % (416-284-86-22) / 416 x 100), t. y. nesiekia Rekomendacijoje nustatytos 10 % ribos, nuo kurios pradedamas pažeidimo tyrimas, rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 11,65 % (678-478-97-24) / 678 x 100), t. y. neženkliai viršija Rekomendacijoje nustatytą 10 % ribą, nuo kurios pradedamas pažeidimo tyrimas. Byloje taip pat pateikti pareiškėjos byloje pateiktais duomenimis patvirtinti paaiškinimai, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama pasiekti stebėsenos rodikliuose nustatytas reikšmes. Minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina tai, jog gyventojai prie naujai įrengtų nuotekų tinklų neprisijungė ne dėl pareiškėjos veiksmų, o dėl savo apsisprendimo neprisijungti prie nuotekų tinklų. Teismo vertinimu, šiam gyventojų apsisprendimui pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Pareiškėja skunde nurodė, kad gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, planuoja jungtis prie nuotekų tinklų, gyventojų prijungimo prie nuotekų tinklų darbai vis dar yra vykdomi. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ir toliau deda aktyvias pastangas, siekdama prijungti kiek įmanoma daugiau gyventojų prie naujai nutiestų tinklų.

Teismas taip pat pažymi, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjos galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja turi specifinį statusą – pareiškėja teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad visuomenė ar atitinkama jos dalis yra suinteresuota dėl vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl šioje srityje egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-777/2014). Taigi, pareiškėja užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos Įsakymu nustatytos finansinės korekcijos, pareiškėjai būtų ženkliai apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti minėtas viešąsias paslaugas. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja turi užtikrinti ir kitų savivaldybės funkcijų, tame tarpe ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nepertraukiamą vykdymą, todėl pritaikius finansinės korekcijos priemones gali nukentėti visuomenės ar jos dalies interesai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, be kita ko, į tai, kad stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ buvo pasiektas, rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nebuvo pasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, šio rodiklio nepasiekimas iš esmės buvo mažo masto, pareiškėja ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti, teismas daro išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 212 200,71 Eur pareiškėjai išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo, todėl ir dėl šios priežasties pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 2 d., teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Pareiškėja 2018-08-28 ir 2018-10-09 bei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-09-11 teismui pateikė prašymus pridėti papildomus įrodymus, prie kurių pridėjo duomenis dėl fizinių asmenų prisijungimo prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Minėtuose duomenyse yra pateikti viešai neskelbiami asmenų duomenys. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas minėtus duomenis pripažinti neviešais ir neteikti byloje nedalyvaujantiems asmenimis su jais susipažinti ir kopijuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-714 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 vykdytojui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“

Pripažinti neviešais ir neteikti byloje nedalyvaujantiems asmenimis susipažinti ir kopijuoti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018-08-28 ir 2018-10-09 teismų pateiktų prašymų priedų bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-09-11 teismui pateikto prašymo priedų (t. 3, b. l. 5–61, t. 4, b. l. 2–176, t. 5, b. l. 10–81).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėRūta Miliuvienė