Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai Junevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, A. L., atsakovo pusėje - V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išvadą, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymas negali būti apribotas tik darbdavio ir darbuotojo santykiais, patvirtina ir šio įstatymo 30 str., kuriame nustatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Ši įstatymo norma atitinka to paties įstatymo 3 str. 2 d., kuri nustato, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Taigi įstatymas nustato, kad įmonė savo teritorijoje privalo garantuoti visų dirbančiųjų - tiek savo darbuotojų, tiek ir kitų įmonių darbuotojų - saugų darbą. Toks teisinis reguliavimas atitinka gyvenimišką praktiką: viena įmonė neturi teisės kontroliuoti kitos įmonės veiklos ir viena įmonė neturi atlikti to, kas yra kitos įmonės pareiga. Darbdavys, nusiuntęs savo darbuotoją dirbti kitos įmonės teritorijoje, privalo bendradarbiauti su kita įmone, kurios teritorijoje bus atliekamas darbas, kad būtų užtikrinta jo darbuotojo darbų sauga. Tačiau darbdavys negali būti atsakingas absoliučiai už visą darbų saugą kitoje įmonėje. Darbdavio, nusiuntusio darbuotoją darbui į kitos įmonės teritoriją, pareiga užtikrinti darbuotojo saugias darbo sąlygas nepasibaigia. Darbdavys privalo įsitikinti, kokiomis sąlygomis jo darbuotojas dirbs. Tačiau savarankiškai, be kitos įmonės pagalbos ir bendradarbiavimo, darbdavys neturi realios galimybės užtikrinti saugias savo darbuotojo darbo sąlygas. Lygiai taip pat įmonė, į kurios teritoriją atvyksta dirbti kitos įmonės darbuotojas, negali nusišalinti nuo jo darbų saugos klausimų sprendimo. Vadinasi, tokiais atvejais abi įmonės turi pareigą užtikrinti darbų saugą ir, vykdydamos šią pareigą, privalo atitinkamai bendradarbiauti. 30 str. numato, kad siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

Byloje ieškovė reikalauja atlyginti žalą regreso tvarka iš žalą padariusio asmens, vadinasi būtina nustatyti, dėl kieno kaltės ieškovė žalą patyrė. Vertinant ar nelaimingas atsitikimas darbe gali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, dėl kurio atsakovo atžvilgiu gali būti taikoma materialinė atsakomybė, analizuotinos nelaimingą atsitikimą sukėlę priežastys. Kaip matyti iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos ir atlikus tyrimą surašyto (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 (toliau – Aktas) bei (duomenys neskelbtini) Papildomo tyrimo akto (toliau – Papildomas aktas) turinio pirmąja nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pripažintas netinkamas darbų organizavimas - nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių, t. y. LRT bei Kauno valstybinio muzikinio teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus atliekant darbus toje pačioje vietoje (Kauno valstybiniame muzikiniame teatre) du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 1 d., 2 d. bei 27 str. 2 d. reikalavimai. Antrąja priežastimi nurodyta tai, kad Kauno valstybinis muzikinis teatras netinkamai atlikinėjo orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės, neturinčios tvirto pagrindo. Tokios pavojingos zonos nebuvo aptvertos bei paženklintos įspėjamaisiais ženklais. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. ir 14 str. 1 d., 4 d. reikalavimai bei Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233, 15.1 p. reikalavimai. Nurodytos išvados LRT buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2016-11-30 teismo sprendimu skundas atmestas. 2016-11-30 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas apskųstas Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui, kuris 2018-11-14 nutartimi taip pat skundą atmetė. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 bei (duomenys neskelbtini) Papildomo tyrimo aktas yra oficialūs rašytiniai įrodymai, aktuose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, kadangi nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.

Taip pat byloje nustatyta, kad A. L. pagal darbo sutartį su LRT dirbo operatoriumi. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo (duomenys neskelbtini) atsakovo patalpose nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti Auksinio kryžiaus apdovanojimo ceremoniją. LRT generalinio direktoriaus 2015-03-25 įsakymu operatorius A. L. komandiruotas tiesioginei renginio transliacijai. Sutarties šalys numatė sutartimi teises ir pareigas, tačiau darbų saugos sąlygų susitarimu neaptarė. Kaip jau minėta pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad organizuoti darbus, atliekamus Kauno muzikiniame teatre, skirtus Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonijos organizavimui ir filmavimui, taip, jog būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata, privalėjo tiek LRT, tiek ir atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Akte bei Papildomam akte konstatuota, jog darbdaviams neįgyvendinus Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. nuostatų, tai sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus, atliekant darbus toje pačioje vietoje, du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, kas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas A. L.. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 2 d. darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, <...>. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. nebuvo informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius atsakovo patalpose, į kurias jis buvo komandiruotas dirbti bei nebuvo instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, jis nebuvo informuotas, kad nebaigti scenos montavimo darbai, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad apie 10.30 val. į atsakovo patalpas atvyko transliacijos režisierė A. E., garso režisierius V. K. bei vedantysis operatorius V. V., kurie savo paaiškinimuose nurodė, kad jų niekas neperspėjo apie pavojingas zonas, matė, kad yra dengiama orkestro duobė, tačiau jokių paaiškinimų nesulaukė. Taip pat nurodė, kad pavojingos zonos nebuvo aptvertos ar kaip kitaip pažymėtos, jų neinformavo, kad dalis orkestro duobės uždengta tik audiniu. Apie 12.30 val. atvyko TV operatoriai, tarp kurių buvo ir A. L.. A. L. teigimu, jų niekas nepasitiko, pro tarnybines patalpas pateko į scenos užkulisius, o paskui į sceną. Niekur neradę nei vedančiojo operatoriau, nei režisierės, kažkas iš operatorių susisiekė su A. E., kuri nurodė, kad pietauja, generalinė repeticija prasidės apie 13.40 val., todėl operatoriai turi laisvo laiko. Apie 13 val. A. L., norėdamas nueiti į tualetą, einant scenos pakraščiu, užėjo ant tos dalies, po kuria nebuvo tvirto pagrindo ir nukrito į orkestro duobę. Teismo vertinimu, Akte bei Papildomame akte nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad du darbdaviai, t. y. Kauno valstybinis muzikinis teatras ir LRT, nesant susitarimo dėl darbo organizavimo, nesiėmė pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jokių duomenų, kad A. L. buvo informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius darbo vietoje, į kurią jis buvo komandiruotas dirbti, instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, byloje nėra. Režisierė A. E. paaiškino, jog atvykusi į Kauno valstybinį muzikinį teatrą susitiko su vyriausiuoju režisieriumi K. S. J., tuo metu scenoje vyko pasirengiamieji darbai. Su vyriausiuoju režisieriumi aptarė scenografiją, kamerų išsidėstymą, ar viskas bus spėta padaryti laiku, kadangi reikėjo uždengti orkestro duobę, pati A. E. matė, kad buvo baigiama dengti orkestro duobė. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. E. nuo to momento, kai atvyko į atsakovo patalpas ir susitiko su K. S. J. žinojo, kad atliekami orkestro duobės uždengimo darbai ir turėjo apie tai informuoti LRT operatorius, tačiau ji neinformavo ir neįspėjo A. L. bei kitų TV operatorių apie orkestro duobės neuždengimą, galimus rizikos veiksnius. Kaip nustatyta, to nepadarė ir atsakovas. Kad A. L. atsakovas apie galimus rizikos veiksnius neinformavo patvirtina ir byloje parodymus davęs tretysis asmuo V. J., jis parodė, kad tarp atvykusių operatorių A. L. jis nematė. Aktu bei Papildomu aktu nustatyta, kad A. L. buvo darbdavio 2015-01-22 supažindintas su keturiomis instrukcijomis, tarp kurių ir „TV operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 44/11“, patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1RA-214 (t. 1, b. l. 184–185) bei „Darbuotojų, dirbančių su transliacijomis, kuriančiu TV siužetus, filmus komandiruotėse, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 29/1“ (t. 1, b. l. 1 186), patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1 RA-159. Šiose instrukcijose nurodyti bendro pobūdžio saugos reikalavimai, tačiau jose nenurodyti konkretūs rizikos veiksniai (pavojingos zonos Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, pavojais įkristi ir pan.), kurie nagrinėjamu atveju veikė A. L. darbo aplinkoje.

Įvertinus byloje nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kalti abu darbdaviai. Kaip nustatyta, abu darbdaviai nesant bendro susitarimo dėl darbų organizavimo, vienas kito informavimo apie galimus pavojus, atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje, nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, A. L. iki pradedant dirbti nebuvo darbdavių tinkamai supažindintas su galimais rizikos veiksniai bei pavojais jo darbo vietoje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje aplinkoje, taip pat netinkamai buvo atlikinėjami orkestro duobės uždengimo darbai, pavojingos zonos nepaženklintos.

Pagal Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarinė atsakomybė taikoma tuomet, kai negalima išskirti nei vieno padariusio žalą asmens veiksmų ir laikoma, kad žala padaryta bendrais veiksmais (neveikimu). Darbų saugą reglamentuojantys norminiai aktai nustato kiekvienos įmonės – tiek darbdavio, tiek ir tos įmonės, kurios teritorijoje darbuotojas dirbo, savarankišką pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas. Todėl konstatavus saugos darbe norminių aktų pažeidimus ne vienos, o kelių įmonių veikloje, reikia aiškintis, ar darbuotojo sveikatos sutrikdymas yra tik vienos įmonės, ar visų įmonių padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimo padarinys. Nagrinėjamoje byloje nustačius priežastinį ryšį tarp abiejų įmonių padarytų teisės pažeidimų ir nukentėjusiojo sužalojimo, atsakomybė turi būti taikoma abiem įmonėms, atsižvelgiant į jų kaltės dalį. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastimi ir lėmė neigiamas pasekmes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo dviem darbdaviams bei netinkamai atliekant orkestro duobės dengimo darbus. Vadinasi jeigu orkestro duobės darbai būtų atliekami tinkamai, laikantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, paženklinus pavojingas zonas įspėjamaisiais ženklais, nelaimingas atsitikimas galėjo ir neįvykti. Tačiau kita vertus, net ir netinkamai atliekant orkestro duobės uždengimo darbus, jeigu abu darbdaviai, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str., 27 str., būtų ėmęsi pakankamų priemonių darbui organizuoti, taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, tinkamai vienas kitą informavę apie galimus pavojus, atliekant darbus, rizikos veiksnius, prieš pradedant darbus tinkamai instruktavę apie nurodytas aplinkybes, nelaimingas atsitikimas taip pat galėjo neįvykti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog abu darbdaviai lygiomis dalimis yra kalti prieš ieškovę dėl jai padarytos žalos ir atsakomybė yra lygi santykiu 50/50 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalavimas pareikštas tik Kauno valstybinio muzikinio teatro atžvilgiu bei vadovaujantis CK 6.290 str. 3 d., jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (nagrinėjamu atveju LRT), 50 proc. ieškovei padaryta žala priteistina iš atsakovo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovo ieškovei regreso tvarka priteisia 11 427,31 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 3 d., 6.264 str. 1 d.).

Atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovas laikytinas darbdaviu, mokančiu socialinio draudimo įmokas, todėl išmokos iš jo nepriteistinos. Byloje nustatyta, jog A. L. darbdavys yra LRT, kuri ir moka už savo darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą darbdavys apdraudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, mokėdamas už juos valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tuo tarpu įmokų mokėjimas reiškia, kad įstatymo pagrindu draudėjas (darbdavys) sudaro draudimo sutartį su draudiku (įmokas administruojančiu asmeniu) apdraustojo (darbuotojo) naudai. Tai reiškia, kad darbuotojui bus atlyginta padaryta žala bei žalos padarymo rizika yra padengiama draudiko įsipareigojimu apmokėti apdraustojo darbuotojo nuostolius iš sukauptų draudimo lėšų. Tokiu atveju, kada darbdavys tikslu turėti draudimine apsaugą žalos padarymo atveju apdraudžia darbuotojus nelaimingu atsitikimu darbe socialiniu draudimu ir moka tikslines įmokas draudimo apsaugai garantuoti, draudimo išmokų regresinis išieškojimas iš draudimo įmokas mokėjusio darbdavio neturi įstatyminio pagrindo. Dėl to, kad darbas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose patalpose atsakovas A. L. darbdaviu netapo ir įmokų už jį nemokėjo.

Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kadangi byloje įtarimai pagal BK 137 str. 3 d. buvo pareikšti atsakovo darbuotojui V. J.. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiam ir įtariamajam susitaikius. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi, šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai turi būti analizuojami ir vertinami visų nustatytų civilinės bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).

Šalys teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Valstybė patyrė 16,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai skaičiuojant tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį priteistinos iš atsakovo ir ieškovės po 8,15 Eur (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, buveinės adresas Laisvės per. 28, LT-04540 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, iš atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro, juridinio asmens kodas 190754798, buveinės adresas Laisvės al. 91, LT-44297 Kaune, 11 427,31 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 31 ct) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, buveinės adresas Laisvės per. 28, LT-04540 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, valstybei 8,15 Eur (aštuonis eurus 15 ct) turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro, juridinio asmens kodas 190754798, buveinės adresas Laisvės al. 91, LT-44297 Kaune, valstybei 8,15 Eur (aštuonis eurus 15 ct) turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.